Finansų ekspertė: finansiniu visuomenės neraštingumu naudojasi sukčiai
Pastaruoju metu išgyvenant ekonomiškai sudėtingą ir nežinios kupiną laikotarpį daugelis stengiasi suprasti, ką reiškia recesija, kas lemia augančią infliaciją, kainų augimą ar kada geriausia pirkti nekilnojamąjį turtą. „Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sako, kad neturint žinių ir platesnio suvokimo neretai daromi skuboti veiksmai arba dar blogiau – visuomenės sumišimu naudojasi sukčiai. Jau rugsėjo 2–3 d. festivalyje „Būtent!“ savo žiniomis apie pinigus ir finansus dalinsis „Swedbank“ ekspertai, kurie kvies į diskusiją „Mes finansiniai raščiai ar beraščiai?“.
Kodėl svarbus finansinis raštingumas?
Kaip teigia J. Cvilikienė, apie finansinio raštingumo svarbą kalbame kiek daugiau, tačiau vis dar nepakankamai. „Jau 15 metų veikia mūsų institutas, kuriame nuosekliai dirbame siekdami didinti finansinį raštingumą ir kurdami turinį.
Kalbėti apie finansinį raštingumą yra aktualu visais laikais, tačiau jei koncentruotumėmės į šiandieną – jo svarba akivaizdi kaip niekada, nes šis laikotarpis sudėtingas bei reikalauja tam tikrų žinių. Esminė problema yra ta, kad kol nesuprasime, kad finansinis raštingumas svarbus visiems ir to, kad iš suaugusių mokosi vaikai, iš užburto rato sunkiai išeisime“, – sako specialistė.
Pasiteiravus, koks žmogus yra laikomas finansiškai raštingu, ekspertė sakė, kad apibendrinant galima sakyti, jog tai yra finansiškai saugus žmogus, kuris geba pasirūpinti šiandiena, kasdieniais įsipareigojimais, mokėjimais bei turi finansinį rezervą nenumatytiems atvejams. Finansiškai raštingas žmogus investuoja ar kitaip rūpinasi laiku kuomet nebegalės aktyviai dirbti bei darydamas visus šiuos sprendimus geba teisingai įvertinti susijusias rizikas.
„Mūsų atliekami tyrimai rodo koreliaciją tarp žmogaus išgyventos krizės ar kitų sudėtingų finansinių klausimų sprendimo ir didesnio nuoseklumo planuojant savo ateitį. Paprastai sakant, nesimokome iš kitų klaidų ar močiutės patarimų, bet patys patyrę keletą pamokų finansus planuoti imame atsakingiau“, – pastebėjo J. Cvilikienė.
Finansinės žinios vaikams
Ne veltui sakoma, kad daugybę įpročių ir išmoktų ar neišmoktų pamokų atsinešame iš vaikystės. Su finansais susiję įpročiai taip pat nėra išimtis. Anot „Swedbank“ finansų instituto vadovės, vėliausiai prieš išleidžiant vaiką į mokyklą reikėtų pradėti jį mokyti spręsti finansinius klausimus.
„Pirmokas jau turi priimti eilę jam svarbių finansinių sprendimų. Nusipirkti autobuso bilietėlį ar arbatos mokyklos kavinėje. Tad reikėtų nedelsti išmokyti apskaičiuoti grąžą, išdėlioti turimus pinigus laike bei atskirti norus nuo poreikių. Investavimu dažnai patys susidomi paaugliai. Būtų gerai atliepti jų domėjimąsi, rasti patikimų šaltinių ir būdų, kaip saugiai išmokti investuoti.
Man tenka girdėti, kad pinigai yra ne vaikų reikalas ir šia sritimi turėtų rūpintis suaugusieji. Sutinku, kad uždirbti pinigus ir pasirūpinti vaikų poreikiais yra suaugusiųjų atsakomybė, tačiau finansai yra tokia neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalis, kad atskirti nuo jos vaikus neturime teisės. Kaip mes užauginsime saugų, išsilavinusį, gebantį savimi pasirūpinti jauną žmogų, jei jis nesupras esminių pinigų valdymo taisyklių?“, – pastebėjo pašnekovė.
Griaunanti mitus diskusija
Kalbėti apie finansinį raštingumą, kaip sako J. Cvilikienė, paskatino ir neretai girdimas mitas, jog finansinis pasaulis yra sudėtingas, sunkiai suprantamas, o žinios apie finansus daugeliui yra tiesiog nepasiekiamos. Tačiau kartu svarbu atkreipti dėmesį, kad nors informacijos šiandien ir netrūksta, ją vertinti reikėtų kritiškai ir atsirinkti patikimus šaltinius.
„Pasistengsime rasti atsakymus, kodėl Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas nėra aukštas, ko trūksta, kad pradėtume mokyti mokykloje šių dalykų anksčiau, bei kaip mokytojams gauti kokybiško turinio ir kelti savo žinias“, – apie būsimą renginį sako finansų ekspertė.
Jau ketvirtą kartą Birštone 2022 m. vyksiantis diskusijų festivalis „Būtent!“ yra atviras, nepolitinis, nemokamas renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę.
Daugiau apie šią ir kitas diskusijas išgirsk gyvai rugsėjo 2–3 d. Birštone!
