FNTT dalyvauja stambaus masto tarptautiniame tyrime dėl PVM sukčiavimo: šalims padaryta žala gali siekti beveik 300 mln. eurų

Europos Prokuratūra, kartu su Europos Sąjungos (ES) skirtingų šalių teisėsaugos pareigūnais, tiria didelio masto sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) schemą – galimai padaryta žala siekia beveik 300 mln. eurų, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Kaip nurodoma pranešime žiniasklaidai, net 16 šalių, tarp jų ir Lietuvos, teisėsaugos pareigūnai išaiškino platų nusikalstamą tinklą, kurio nariai, vengdami PVM ir kitų mokesčių, užsiėmė populiarių elektroninių prekių prekyba per internetines platformas.

Tyrimas pradėtas įtariant didelės apimties mokesčių vengimą, neteisingų duomenų apie pajamas teikimą, didelio masto sukčiavimą, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą, neteisėtą juridinio asmens veiklą, skelbia teisėsauga.

Pranešama, kad organizuota grupė, kurioje kartu su Latvijos bei kitų šalių piliečiais veikė ir Lietuvos piliečiai, įtariama, įsteigė daugybę fiktyvių įmonių Baltijos šalyse, kurios buvo panaudotos beveik visą Europos teritoriją apimančioje sudėtingoje fiktyvioje prekių tiekimo grandinėje.

„Dingusių prekeivių“ (angl. „Missing Traders“) ir kitas įmones įtariamieji naudojo įformindami didelės vertės kompiuterinės įrangos, mobiliųjų telefonų, smulkiosios buitinės elektronikos pirkimo pardavimo sandorius, tačiau iš pardavimo per internetines platformas gautų lėšų niekur neapskaitydavo ir nedeklaruodavo, kaip to reikalauja teisės aktai. Pareigūnai skaičiuoja, kad bendrai prekių galėjo būti parduota už 1,48 mlrd. eurų. Šiuo metu nustatyta, kad bendrai ES valstybių biudžetams dėl šios įtariamos nusikalstamos veikos galėjo būti padaryta beveik 300 mln. eurų žala“, – skelbia FNTT.

Įtariama, kad organizuotos grupės nariai Lietuvoje įsteigė ir naudojo mažiausiai 9 bendroves. Preliminariais skaičiavimais, vien jų padaryta žala ES šalių narių biudžetams sudaro apie 40 mln. eurų. FNTT duomenimis, didžiausios žalos padarytos Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos ir Nyderlandų valstybių biudžetams. Kol kas Lietuvos biudžetui padaryta žala dar tikslinama, nurodo FNTT.

Pažymima, kad koordinuodami veiksmus su kitų valstybių teisėsaugos institucijomis bei Europos prokuratūros prokurorais, lapkričio pabaigoje pareigūnai atliko virš 20 kratų Vilniuje, Kaune ir kitose vietose, kurių metu buvo paimti tyrimui reikšmingi daiktai, kompiuterinė technika, taip pat aptikti organizuotos grupės narių naudojami prekių sandėliai, kuriose buvo vykdomas prekių perpakavimas ir išsiuntimas į kitus sandėlius arba pirkėjams.

FNTT teigimu, dėl Lietuvoje sulaikytų dviejų įtariamųjų Europos deleguotasis prokuroras kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl griežčiausių kardomųjų priemonių skyrimo, vienam iš jų teismas skyrė kardomąją priemonę suėmimą, kitam intensyvią priežiūrą (elektroninę apykoję).

„Nusikalstamoje veikloje naudotų bendrovių sąskaitoms bei įtariamųjų turtui, kurio bendra vertė siekia daugiau nei 2 mln. eurų, pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Suma dar gali keistis“, – skelbia FNTT.

Primenama, kad už mokesčių vengimą, kai mokesčių suma viršija 900 bazinės socialinės išmokos dydį, teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki 8 metų. Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki 4 metų. Už sukčiaujant įgytą labai didelės vertės svetimą turtą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki 8 metų. Kaip nurodo FNTT, Už juridinio asmens įsteigimą ir naudojimą neteisėtai veiklai nuslėpti griežčiausiai gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki 2 metų. Už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki 7 metų.