Fraktalų piešimo dirbtuvės Panevėžyje

Spalio – sveikatos stiprinimo mėnesio proga, Šiaurinė biblioteka pakvietė patirti dar vieną nuotykį kelyje į savęs pažinimą ir saviugdą. Čia vyko susitikimas su drabužių dizainere, sertifikuota fraktalinio metodo mokytoja, pirmosios lietuviškos knygos apie fraktalus autore bei jogos trenere ir mokytoja Brigita Paulauskiene.

Viešnia renginio svečiams pristatė savo knygą „Nusipiešk gyvenimą, kokio nori“, kurioje sukaupta 12-os metų fraktalinio piešimo praktinė patirtis.

Fraktalų entuziastė pasakojo, jog šią metodiką devyniasdešimtųjų pradžioje atrado rusų mokslininkė ir psichoterapeutė Tatjana Polujachtova, pas kurią ji ir stažavosi.

Daugeliui šis terminas ir metodas yra negirdėtas, taigi apie jį B. Paulauskienė papasakojo detaliau. „Pats žodis „fraktalai“ skamba keistai. Terminas kilęs iš lotyniško žodžio, reiškiančio „sudarytas iš dalių“ ir yra naudojamas tiek matematikoje, tiek fizikoje. Fraktalinės formos – netaisyklingai besikartojančios formos, sudarančios tam tikrą tvarką, yra visur aplinkui mus – tai gėlių žiedlapiai, debesys, žmogaus delnas, ir medžių lapuose atsikartojanti paties medžio forma“, – aiškino lektorė.

Moteris teigė, kad fraktalinis piešimas gali padėti ne tik pažinti, ugdyti save, išlaisvinti  kūrybines galias, bet netgi pakreipti gyvenimą norima linkme. „Kliniškai įrodyta, jog ši terapija teigiamai veikia sveikatą. Fraktalų piešimas taikomas dirbant su įvairiomis emocinėmis, psichologinėmis problemomis, jų atpažinimu, įvardijimu bei pradėjimu keistis“, – metodo privalumus vardino B. Paulauskienė. Moteris prisipažino, kad po tėčio mirties, būdama labai sunkios dvasinės būsenos, išbandė T. Polujachtovos fraktalų piešimo seminarą, kuris labai įtraukė, ji pajuto, kad grįžo noras džiaugtis gyvenimu.

Viešnia parodė atsivežtus originalius fraktalinių piešinių pavyzdžius ir pabrėžė, jog juos kurti gali kiekvienas, nulaikantis rankoje pieštuką. Specialus meninis pasirengimas ar piešimo įgūdžiai nebūtini. O ir priemonės elementarios ir nebrangios – A4 formato lapas, juodas tušinukas ir spalvoti pieštukai.

Vakaro metu šį įtraukiantį meditacijos ir saviraiškos būdą išbandė per dvidešimt panevėžiečių. Kad tai – labai paprasta piešimo technika, grindžiama spontanišku linijų kūrimu ir spalvinimu, netrukome įsitikinti.

Piešiant savo pirmąjį diagnostinį fraktalą, tereikėjo laikytis kelių taisyklių. Visų pirma, padėjus lapą horizontaliai, užsimerkti ir minutę, neatitraukiant rankos, vidutiniu greičiu piešti susikertančias ištisines kuo įvairesnių krypčių (tiesias, kreivas, apvalias, banguotas) linijas. Nupiešus fraktalo kontūrą, linijos pradžią ir pabaigą bei visas atitrūkusias linijas prijungti prie artimiausio susikirtimo taško.

Daugeliui iš pirmo žvilgsnio atrodė, jog piešinys viso labo – linijų, formų raizgalynė. Tačiau nuspalvinus, viskas virto spalvingais, unikaliais kūriniais.

Kaip piešiant, taip ir spalvinant fraktalus, reikėjo laikytis tam tikrų taisyklių: pieštukus imti užsimerkus, kad netrukdytų prisirišimas prie mėgstamų spalvų; nespalvinti šalia esančių langelių ta pačia spalva; viena spalva spalvinti nuo 1 iki 12 plotelių; spalvinti tvarkingai, tolygiai; nepalikti baltų plotų.

Užsiėmimo pabaigoje, surinkus visus kūrinius, B. Palauskienė bendrais bruožais aptarė fraktalus, įvertindama piešinio dydį, padėtį lape, plotelių dydį, linijų tiesumą ar lenktumą, spalvų pasirinkimą ir intensyvumą. Remiantis minėtomis savybėmis, pasak lektorės, piešinį galima skaityti kaip tekstą: iš jo galima pasakyti apie žmogaus charakterį, talentus, energijos lygį, galimybes ir net sveikatą.