G. Nausėda: VGT sutarėme 2026-2030 metų laikotarpiu gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad penktadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Valstybės gynimo posėdžio metu priėmėme tikrai istorinį ir labai savalaikį sprendimą dėl tvaraus krašto apsaugos sistemos finansavimo. Sutarėme, kad 2026-2030 metų laikotarpiu gynybai kasmet skirsime nuo 5 iki 6 bendrojo vidaus produkto“, – po VGT posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
„Taip kad per šį laikotarpį būtų išlaikyta maždaug 5,5 proc. bendrojo vidaus produkto finansavimo lygis“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas atkreipia dėmesį, kad šios investicijos į krašto apsaugą yra labai svarbios, nes Rusijos keliama grėsmė ir toliau išlieka reali.
„Rusijos karinės agresijos tikimybė tebėra reali, tačiau ji nėra neišvengiama. Turime ženkliai padidinti savo pastangas stiprinant gynybą ir atgrasymą ir skirti šiam tikslui didesnius resursus“, – pabrėžė G. Nausėda.
„Mūsų saugumą užtikrina ir narystė Aljanse, tačiau jis veiksnus bus tik tuo atveju, jei gintis būsime pasiruošę patys. Mūsų ginkluotosios pajėgos turi turėti reikiamą ginkluotę, įrangą, personalą, atsargas ir visą tai turi gauti laiku. Tik tokiu atveju investicijos į gynybą atsipirks ir turės maksimalų atgrasomąjį poveikį“, – pridūrė jis.
G. Nausėda pabrėžia, kad papildomos lėšos gynybai yra labai svarbios norint iki 2030 metų Lietuvoje suformuoti diviziją.
„2023 metais vienas svarbiausių Valstybės gynimo tarybos sprendimų buvo įkurti diviziją. NATO ir nacionaliniuose gynybos planuose šiai divizijai skiriamas esminis vaidmuo ir jai skiriamos esminės užduotys. Saugumo situacija lemia, kad pilnus divizijos ir kitus kritinius infrastruktūros pajėgumus galime ir privalome pasiekti iki 2030 metų, o ne kažkada tolimoje ateityje. Tai reikalauja gerokai didesnių nei anksčiau skaičiavome resursų“, – akcentavo šalies vadovas.
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad didinant finansavimą gynybai taip pat bus ypač svarbu, kad šios lėšos būtų panaudojamos optimaliai.
„Įsipareigojus skirti nuo 5 iki 6 proc. BVP krašto apsaugos finansavimui tikiuosi maksimalaus institucijų susitelkimo, privalome nuolat sekti projektų įgyvendinimo eigą, tikrinti, kad resursai būtų panaudojami optimaliai“, – teigė G. Nausėda.
„Ir kaip vieną iš pagrindinių tikslų kelčiau jų panaudojimą avansiniams mokėjimams, kadangi tik tai leis mums įgyvendinti pirkimus ir pabaigti juos iki mūsų numatyto laikotarpio pabaigos – 2030 metų“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta anksčiau, po spalį vykusio VGT posėdžio pranešta, jog kariuomenės divizija negebės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki 2030 m., kaip kad planuota. Prezidentūros vertinimu, jeigu finansavimas krašto apsaugai nebus didinamas, o situacija gynybos pramonėje nesikeis, divizija įgis pajėgumą tik 2036-2040 m.
Šalies vadovas G. Nausėda yra teigęs, jog, norint suformuoti diviziją iki numatyto termino, asignavimai gynybai turėtų siekti 5,5 proc. nuo BVP.
VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.