9 kovo, 2016
Genovaitė Mačiūtė
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir Birštono kurortas
Asmenybės išlikimą tautoje, jos kultūroje ir sąmonėje lemia visuomeniniai įsipareigojimai ir prigimtinis kūrybingumas. Bitės asmens ryškumas, daugiaklodiškumas yra pirminis, teikia spalvų ir kūrybai. Bitė rašė publicistiką ir grožinius kūrinius, apsakymus, apysakas. Bet ir publicistikos, ir grožinių kūrinių, ir „Karo meto dienoraščio“ problemikos ratas yra iš esmės tas pats: gyvenimas, kurį neužtenka gyventi, reikia ginti, šviesinti, reikia padėti silpnesniam, reikia įsipareigoti idealams. „Karo metų dienoraštyje“ išsakytas pagrindinis Bitės principas, esminė moralinė nuostata: „Žiūrėk į kiekvieno žmogaus širdį ir stenkis joje glūdinčius perlus surasti ir aikštėn iškelti.“ Liko jam ištikima.
Viktorija Daujotytė
Kovo mėnesį Birštono viešojoje bibliotekoje eksponuojama literatūros paroda „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir Birštono kurortas“. Minime rašytojos, švietėjos, pedagogės, filantropės, kultūros ir visuomenės veikėjos, XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios reikšmingiausių Lietuvos įvykių dalyvės G. Petkevičaitės-Bitės (1861–1943) gimimo 155-ąsias metines ir prisimename jos buvojimą Birštone.
Savo atsiminimuose Gabrielė Petkevičaitė-Bitės rašė apie vasarojimą Birštono kurorte kartu su lietuvių literatūros klasike Žemaite 1900 metais. Čia jos slapstėsi nuo rusų caro žandarų, pasirašydamos slapyvardžiu Dvi moteri sukūrė pjesę ,,Parduotoji laimė“.
