Garbingos viešnios – Ignalinoje pristatyta Unicef veikla
Vasario 18 dieną Ignalinos viešojoje bibliotekoje lankėsi sėkmingiausios pasaulyje humanitarinės organizacijos Unicef atstovės. Buvo kalbama apie paramą skurdžiai gyvenantiems pasaulio vaikams. Bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė pasidžiaugė, kad Ignalinoje apsilankė įdomios ir turinčios ką papasakoti viešnios. Tai kraštietė „Unicef Lietuva“ vykdomoji direktorė Jovita Majauskaitė ir šios organizacijos Geros valios ambasadorė, žinoma aktorė Virginija Kochanskytė. Ignaliniečiams jos pristatė vaikais besirūpinančios organizacijos veiklą, vykdomas misijas, papasakojo apie save.
Virginija Kochanskytė prisiminė, kad su Jovita susipažino būtent Ignalinoje vykusiame renginyje ir šiandien ji dėkinga likimui, kad jai teko laimė bendrauti, užsiimti bendra veikla su tokiu nuostabiu žmogumi. O kelionės į misijas ją išmokė džiaugtis savo kraštu, jo kultūra, kalba bei visais tautiniais dalykais, kurie ir daro lietuvius įdomius pasauliui.
Unicef organizacijoje Jovita dirba jau 12 metų. Tai sudėtinga, tačiau labai prasminga veikla. Lietuvos unicef misija – kaupti lėšas įvairiems projektams visame pasaulyje, organizuoti humanitarines misijas, bendradarbiaujant su Vyriausybe siekti ilgalaikių pokyčių Lietuvos vaikų gyvenimuose. 20 milijonų pasaulio vaikų kenčia nuo bado ir dažnai nesulaukia nė metų. Unicef jau 65 metus yra lyderis teikiant pagalbą vaikams – nuo vaistų, vakcinų iki geriamojo vandens. Kaip minėjo Jovita Majauskaitė, Lietuvoje Unicef pirmosios misijos sulaukė didelio visuomenės nepritarimo. Žmonės nuolat užduodavo ir dabar dar užduoda pagrindinį klausimą: kodėl reikia padėti pasaulio vaikams, kai ir Lietuvoje apstu problemų.
Į šį klausimą geriausiai gali atsakyti tik misijose dalyvavę žmonės. Ignaliniečiams buvo parodytas filmas apie altoriaus Giedriaus Savicko ir kitų žinomų žmonių misiją Tanzanijoje. Šioje šalyje pragyvenimo lygis 14 kartų mažesnis nei Lietuvoje, čia vaikai kasdien miršta nuo bado. Vieno misijos dalyvio mintis – tokių misijų reikia ne toks varganoms šalims, pirmiausia jų reikia Lietuvai, kad žmonės pagaliau išmoktų vertinti tai, ką turi, kad išmoktų dalintis.
