7 liepos, 2020
Laura Martinkienė

Garsiausio pamario laivų statytojo Jono Gižo ir jo šeimos likimas.

Liepos – spalio mėn. muziejuje J. Gižo etnografinėje sodyboje (Žvejų g. 13, Dreverna, Klaipėdos r.) eksponuojama paroda, kurios tikslas – sugrąžinti daiktus bei jų savininkų gyvenimo istorijas į namus. Nuotraukos, laivadirbio įrankiai, rūbai – visa ir daugiau padovanota J. Gižo giminaičių, apylinkių gyventojų, pasiskolinta iš Lietuvos jūrų muziejaus, Šilutės Hugo Šojaus muziejų.

Parodoje pamatysite Jono Gižo dėvėtą šiltą nuo vėjo saugančią liemenę, medžio apdirbimo įrankius. Laivadirbio gamintą irklą skirtą per šąlančias marias plaukti. Natūralaus dydžio laivo šliūžę.  Niekur neeksponuotas Gižų šeimos nuotraukas. Evos Gižas naudotą rankinę ir delmoną. Sūnaus Johann, jau gyvenant Vokietijoje, pagamintą suvenyrinį laivelį.  Įdomesnius šiporių (laivininkų) naudotus daiktus bei žvejybai skirtus įrankius ir kita.

Parodai besiruošiant teko bendrauti su Vokietijoje gyvenančiais anūkais ir proanūkiais. Kilo mintis išsiaiškinti tikrąsias šeimos detales po Klaipėdos krašto evakuacijos. O žvelgiant per Jono Gižo šeimos narių likimus sužinoma kas ištiko Klaipėdos kraštą po 1944 metų įvykių. Vienoje šeimoje matyti ir pasitraukimas į vakarus palikus visą turtą, ir tremtis bei gyvenimo kūrimas Sibire, ir likimas Lietuvoje bandant prisitaikyti prie okupantų diktuojamų taisyklių. Įdomu tai, kad proanūkiai patys nežinojo dėdžių, tetų emigracijos istorijų. Taigi muziejus prisidėjo prie praeities mįslių atskleidimo.

Raudonoji armija 1944 liepos mėnesį įžengė į Lietuvos teritoriją ir pradėjo artėti prie Vokietijos Reicho sienos. Klaipėdos krašto gyventojai pirmieji pajuto artėjantį Vokietijos pralaimėjimą Antrajame pasauliniame kare. Atsižvelgdama į šią situaciją, Vokietijos vyriausybė paskelbė Klaipėdos krašto piliečių evakavimo įsakymą, liepdama nedelsiant palikti namus ir skubiai keliauti į Karaliaučių (Kaliningradą). Žmonės turėjo greitai apsispręsti emigruoti į vakarus ar likti namuose ir tikėtis išgyventi karą.

Dreverna buvusi viena iš penkių didžiausių burvalčių statybviečių centrų prie Kuršių marių taip pat neišvengė emigracijos padarinių. Drevernos kaimą garsino laivadirbys Jonas Gižas. Gimęs Šturmuose 1867 m. liepos 5 d. Ten baigė mokyklą, iš vietos meistrų mokėsi staliaus ir dailidės amato, ėjo pameistriu prie statomų namų ir renčiamų burvalčių. Laikui bėgant J. Gižas tapo nagingu meistru ir 1885 m., jau žinomas, atvyko į Dreverną. Vedė kaimo bendruomenės seniūno Traušio dukterį Evę, susilaukė aštuonių vaikų, įsigijo žemės sklypą, pasistatė namus ir dirbtuves. Laivus J. Gižas rentė tvirtus ir gražius, todėl buvo ypač vertinamas.

Pats laivadirbys 1940 metais sausį mirė Antro pasaulinio karo metų pradžioje tad ir nebematė karo atneštų šeimos kančių ir sunkiu darbu sukurtos gerovės praradimo. Jo žmona Evė mirė dar anksčiau 1937 metais. Abu palaidoti Drevernos kapinėse šalia abiejų savo ankstyvo amžiaus mirusių vaikų Miko ir Marijos.

Vyriausia laivadirbio dukra Hedvig Gižas Staras (1899-1972) su vyru Jurgiu Staru (1897-1976) gyveno Graumenės kaime buvo ūkininkai-žvejai. Per karą neteko namų ir sūnumis Martinu Staru (1930-1982) ir Jonu Staru (1934-1999) persikraustę į Dreverną glaudėsi sesers Evos namuose.

Evė Gižas (1907-1993) jauniausia Gižų šeimos dukra. Pagal paprotį jauniausiai dukrai buvo patikima prižiūrėti tėvelius senatvėje, todėl Evė taip ir liko netekėjusi, kadangi mirus laivadirbiui Evei jau buvo 33 metai. Už tėvų priežiūrą jai buvo palikta dalis sodybos, kurioje dabar įrengtas laivadirbio muziejus. Evai mirus sodyboje šeimininkavo paskutinysis šeimos palikuonis Hedwig sūnus Jonas Staras. Kadangi palikuonių neturėjo nei Eva, nei Hedwig sūnūs – šeimos atšaka esanti Lietuvoje užsibaigė.

Vyriausias sūnus Vilhelmas Giszas (1900-1961) su šeima gyveno Drevernoje – senojoje laivadirbio sodyboje. 1947 gegužės 23 d. per Annos ir Vilhelmo vestuvių metines, buvo ištremti į Sibirą ir ten pragyveno 11 metų. Grįžus šeima norėjo gyventi Drevernoje, tačiau jų namai buvo atimti sovietų valdžios ir pritaikyti žuvininkystės ūkiui, todėl šeima emigravo į Vokietiją. Po 1 metų, eidamas 61-uosius metus, Vilhelmas mirė.

Viliaus dukra Else būdama Sibire ištekėjo už Wili Preischas. O Vilhelmo sūnus Wili pamatęs, kad Lietuvoje nieko nebėra vėl išvyko į Sibirą, kur sukūrė šeimą su moterimi vardu Sina.

Vilhelmo dukra – Ruta Lipka, kuriai per 80 metų, dar išlaikiusi senąją šišioniškių kalbą. Retkarčiais atvyksta į Dreverną.

Elzė Giszas Sedelis (1903-2000) viena pirmųjų pasitraukė su visa šeima į Vokietiją trimis arkliais pakinkytu vežimu. Įsikūrė Papenburge, laivų statyklos miestelyje vakarinėje Vokietijos dalyje, prie pat Olandijos sienos. Ten ji ir mirė 2000 metais, sulaukusi 97 metus.

Johann Giszas (1905-1985) su šeima gyveno Laugaliuose, dirbo odontologu. Tarnaudamas Vokietijos imperijos kariuomenėje pateko į nelaisvę Suomijoje vėliau areštuotas norvegų ir kalėjo 2 metus Norvegijos šiaurėje. Ten būdamas toliau dirbo odontologu ir pasak jo „visai  neblogai gyveno“. Tuo tarpu 1944m. pabaigoje Johann žmona Else Glazse su dukra Irene ir sūnumi Ingsbert pasitraukė į Vokietiją.

1948 m. Johann emigravo į Kylį, Vokietiją ten susitiko su savo šeima. O 1954 m. nutraukė santuoką su Else ir po metų vedė vokietę Christą. Iš pirmosios santuokos turėjo 2 dukras ir 1 sūnų iš antrosios 1 sūnų. Johann mirė 1985 metais Vokietijoje (Jėfenštete).

Martin Giszas (1910-2001) – jauniausias sūnus šeimoje. Buvo ūkininkas ir žvejys Šturmuose, Ventės apylinkėse. Apie 1939 m. paimtas tarnauti į kariuomenę. 1944 m. suimtas Jugoslavijoje Vokietijai kapituliuojant. Vėliau perkeltas į anglies kasyklas Rusijos pietuose. Martin žmona Else Eglings su sūnumi Ernstu 1944 metų žiemą išvyko į Vokietiją ir tik 1949 metais paleistas į laisvę Martinas prisijungė prie šeimos. Šeima gyveno Kėningsvinteryje, netoli Kelno. Martin mirė 2001m., jo žmona Evė 2003m. Jų sūnus Ernst retkarčiais aplanko Dreverną.

Gižų šeimos istorijos fragmentai pristatomi muziejaus ekspozicijoje ir „Laivadirbio J. Gižo sodybos-muziejaus dešimtmečiui“ paroda veiks iki spalio mėnesio lauksime Jūsų filiale J. Gižo sodyboje-muziejuje Žvejų g. 13, Dreverna. Telefonas pasiteiravimui 869695861.

Komentarai (1)

Komentavimas išjungtas.

  1. Labai džiugu, kad Drėvernoje atsidarė muziejus. Stengsiuosi aplankyti.


Prezidentūros nuotr.
2 gruodžio, 2020

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda virtualioje apskritojo stalo diskusijoje išmanių miestų ir regionų plėtros klausimais akcentavo unikalią galimybę Lietuvai tapti […]

2 gruodžio, 2020

Už pasiekimus mokslo srityje Ernsto Vicherto premija „Jaunasis talentas 2019“ įteikta buvusiam Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos abiturientui Lukui Rimkui. Komisijai, svarsčiusiai […]

1 gruodžio, 2020

Siekdama sumažinti rizikos grupės asmenų, sergančių koronavirusu (COVID-19) srautus į šalies gydymo įstaigų priėmimo skyrius ir Greitosios medicinos pagalbos stotis […]

1 gruodžio, 2020

Klaipėdiečiams, kurie iki šiol neišreiškė savo valios Klaipėdos miesto savivaldybės apklausoje dėl Girulių miško ateities, suteikta paskutinė galimybė tai padaryti. […]

1 gruodžio, 2020

Kauno regiono savivaldybių merai pirmadienį įsteigė Kauno regiono plėtros tarybą. Steigimo sutartį savo parašais oficialiai patvirtino Birštono, Kauno miesto, Kaišiadorių, […]

1 gruodžio, 2020

Yra daug aiškinimų, kaip atsirado advento vainiko tradicija ir kodėl ji per pusantro šimto metų išplito po visą pasaulį. Kai […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
30 lapkričio, 2020

Lapkričio 29 d. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie Martyno Jankaus (1858-1946) paminklinio biusto (skulpt. Bernardas Bučas) paminėjome Mažosios […]

30 lapkričio, 2020

Šiandien vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė apdovanojo keturiolika Lietuvos savivaldybių Europos Tarybos ženklu už nepriekaištingą valdymą. „Šiemet su jumis bendravome […]

30 lapkričio, 2020

Utenos rajono Papiškių kaime buvusioje Pinkevičių sodyboje surastas ilgiausiai prieš sovietų okupaciją ginklu kovojusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno bunkeris-slėptuvė. Iš visų […]

29 lapkričio, 2020

Šiandien minime Adolfo Ramanausko Vanago 63-asias mirties metines. Ši didi ir mūsų kraštui bei Lietuvai svarbi asmenybė buvo Laisvės Kovos […]

28 lapkričio, 2020

Jonava šeštadienį įžiebė pagrindinę miesto eglę Sąjūdžio aikštėje. Taip pat atidarytas unikalus Kalėdinių eglučių miestelis, gyventojai pamatė šiltus muzikinius pasirodymus, […]

27 lapkričio, 2020

Visame Klaipėdos rajone reikalingas dėmesys ir lėšos infrastruktūros gerinimui. Tačiau, skirstydami lėšas, turime atsižvelgti į tai, kur daugiausia gyventojų, intensyviausi […]

27 lapkričio, 2020

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pradėdamas Alytaus regionui skirtą darbo dieną nuotoliniu būdu susitiko su šio regiono savivaldybių merais ir […]

26 lapkričio, 2020

Dar 608 mokytojai galės įgyti kito dalyko ar pedagoginės specializacijos kompetencijų ir mokyti ne vieno, o bent dviejų dalykų. Švietimo, […]

26 lapkričio, 2020

Viena ryškiausių Kauno erdvių – Rotušės aikštė – po kelerių metų pakeis savo senąjį rūbą, tačiau išsaugos jai būdingą istorinio […]

24 lapkričio, 2020

Šių metų Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje Simne dėl karantino renginiai nevyksta, bet statybos darbai – pačiame įkarštyje. Tvarkomas Pavasario gatvės […]

24 lapkričio, 2020

Šalyje 65,7 tūkst. jaunuolių iki 29 metų ieško darbo. Daugiausiai nedirbančių jaunuolių lapkričio 1 d. registruota Kaune – 21,2 proc., […]

24 lapkričio, 2020

Greitai bus trisdešimt metų, kai kaunietė Irena Saulutė Špakauskienė nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens kasdien važiuoja autobusu iš Kauno […]

23 lapkričio, 2020

2020-11-19 Kaune Fryko g. prie namo Nr. 24 (buv. Nr. 2) visuomenininkai paminėjo pasaulinę filosofijos dieną, kuriame gyveno vienas žymiausias […]

23 lapkričio, 2020

Lapkričio 23-oji ypatinga – šią dieną švenčiame tautos patriarcho dr. Jono Basanavičiaus gimtadienį. Minint šią dieną, sostinės meras Remigijus Šimašius […]