liepos 7, 2020
Laura Martinkienė
Garsiausio pamario laivų statytojo Jono Gižo ir jo šeimos likimas. (1)

Liepos – spalio mėn. muziejuje J. Gižo etnografinėje sodyboje (Žvejų g. 13, Dreverna, Klaipėdos r.) eksponuojama paroda, kurios tikslas – sugrąžinti daiktus bei jų savininkų gyvenimo istorijas į namus. Nuotraukos, laivadirbio įrankiai, rūbai – visa ir daugiau padovanota J. Gižo giminaičių, apylinkių gyventojų, pasiskolinta iš Lietuvos jūrų muziejaus, Šilutės Hugo Šojaus muziejų.

Parodoje pamatysite Jono Gižo dėvėtą šiltą nuo vėjo saugančią liemenę, medžio apdirbimo įrankius. Laivadirbio gamintą irklą skirtą per šąlančias marias plaukti. Natūralaus dydžio laivo šliūžę.  Niekur neeksponuotas Gižų šeimos nuotraukas. Evos Gižas naudotą rankinę ir delmoną. Sūnaus Johann, jau gyvenant Vokietijoje, pagamintą suvenyrinį laivelį.  Įdomesnius šiporių (laivininkų) naudotus daiktus bei žvejybai skirtus įrankius ir kita.

Parodai besiruošiant teko bendrauti su Vokietijoje gyvenančiais anūkais ir proanūkiais. Kilo mintis išsiaiškinti tikrąsias šeimos detales po Klaipėdos krašto evakuacijos. O žvelgiant per Jono Gižo šeimos narių likimus sužinoma kas ištiko Klaipėdos kraštą po 1944 metų įvykių. Vienoje šeimoje matyti ir pasitraukimas į vakarus palikus visą turtą, ir tremtis bei gyvenimo kūrimas Sibire, ir likimas Lietuvoje bandant prisitaikyti prie okupantų diktuojamų taisyklių. Įdomu tai, kad proanūkiai patys nežinojo dėdžių, tetų emigracijos istorijų. Taigi muziejus prisidėjo prie praeities mįslių atskleidimo.

Raudonoji armija 1944 liepos mėnesį įžengė į Lietuvos teritoriją ir pradėjo artėti prie Vokietijos Reicho sienos. Klaipėdos krašto gyventojai pirmieji pajuto artėjantį Vokietijos pralaimėjimą Antrajame pasauliniame kare. Atsižvelgdama į šią situaciją, Vokietijos vyriausybė paskelbė Klaipėdos krašto piliečių evakavimo įsakymą, liepdama nedelsiant palikti namus ir skubiai keliauti į Karaliaučių (Kaliningradą). Žmonės turėjo greitai apsispręsti emigruoti į vakarus ar likti namuose ir tikėtis išgyventi karą.

Dreverna buvusi viena iš penkių didžiausių burvalčių statybviečių centrų prie Kuršių marių taip pat neišvengė emigracijos padarinių. Drevernos kaimą garsino laivadirbys Jonas Gižas. Gimęs Šturmuose 1867 m. liepos 5 d. Ten baigė mokyklą, iš vietos meistrų mokėsi staliaus ir dailidės amato, ėjo pameistriu prie statomų namų ir renčiamų burvalčių. Laikui bėgant J. Gižas tapo nagingu meistru ir 1885 m., jau žinomas, atvyko į Dreverną. Vedė kaimo bendruomenės seniūno Traušio dukterį Evę, susilaukė aštuonių vaikų, įsigijo žemės sklypą, pasistatė namus ir dirbtuves. Laivus J. Gižas rentė tvirtus ir gražius, todėl buvo ypač vertinamas.

Pats laivadirbys 1940 metais sausį mirė Antro pasaulinio karo metų pradžioje tad ir nebematė karo atneštų šeimos kančių ir sunkiu darbu sukurtos gerovės praradimo. Jo žmona Evė mirė dar anksčiau 1937 metais. Abu palaidoti Drevernos kapinėse šalia abiejų savo ankstyvo amžiaus mirusių vaikų Miko ir Marijos.

Vyriausia laivadirbio dukra Hedvig Gižas Staras (1899-1972) su vyru Jurgiu Staru (1897-1976) gyveno Graumenės kaime buvo ūkininkai-žvejai. Per karą neteko namų ir sūnumis Martinu Staru (1930-1982) ir Jonu Staru (1934-1999) persikraustę į Dreverną glaudėsi sesers Evos namuose.

Evė Gižas (1907-1993) jauniausia Gižų šeimos dukra. Pagal paprotį jauniausiai dukrai buvo patikima prižiūrėti tėvelius senatvėje, todėl Evė taip ir liko netekėjusi, kadangi mirus laivadirbiui Evei jau buvo 33 metai. Už tėvų priežiūrą jai buvo palikta dalis sodybos, kurioje dabar įrengtas laivadirbio muziejus. Evai mirus sodyboje šeimininkavo paskutinysis šeimos palikuonis Hedwig sūnus Jonas Staras. Kadangi palikuonių neturėjo nei Eva, nei Hedwig sūnūs – šeimos atšaka esanti Lietuvoje užsibaigė.

Vyriausias sūnus Vilhelmas Giszas (1900-1961) su šeima gyveno Drevernoje – senojoje laivadirbio sodyboje. 1947 gegužės 23 d. per Annos ir Vilhelmo vestuvių metines, buvo ištremti į Sibirą ir ten pragyveno 11 metų. Grįžus šeima norėjo gyventi Drevernoje, tačiau jų namai buvo atimti sovietų valdžios ir pritaikyti žuvininkystės ūkiui, todėl šeima emigravo į Vokietiją. Po 1 metų, eidamas 61-uosius metus, Vilhelmas mirė.

Viliaus dukra Else būdama Sibire ištekėjo už Wili Preischas. O Vilhelmo sūnus Wili pamatęs, kad Lietuvoje nieko nebėra vėl išvyko į Sibirą, kur sukūrė šeimą su moterimi vardu Sina.

Vilhelmo dukra – Ruta Lipka, kuriai per 80 metų, dar išlaikiusi senąją šišioniškių kalbą. Retkarčiais atvyksta į Dreverną.

Elzė Giszas Sedelis (1903-2000) viena pirmųjų pasitraukė su visa šeima į Vokietiją trimis arkliais pakinkytu vežimu. Įsikūrė Papenburge, laivų statyklos miestelyje vakarinėje Vokietijos dalyje, prie pat Olandijos sienos. Ten ji ir mirė 2000 metais, sulaukusi 97 metus.

Johann Giszas (1905-1985) su šeima gyveno Laugaliuose, dirbo odontologu. Tarnaudamas Vokietijos imperijos kariuomenėje pateko į nelaisvę Suomijoje vėliau areštuotas norvegų ir kalėjo 2 metus Norvegijos šiaurėje. Ten būdamas toliau dirbo odontologu ir pasak jo „visai  neblogai gyveno“. Tuo tarpu 1944m. pabaigoje Johann žmona Else Glazse su dukra Irene ir sūnumi Ingsbert pasitraukė į Vokietiją.

1948 m. Johann emigravo į Kylį, Vokietiją ten susitiko su savo šeima. O 1954 m. nutraukė santuoką su Else ir po metų vedė vokietę Christą. Iš pirmosios santuokos turėjo 2 dukras ir 1 sūnų iš antrosios 1 sūnų. Johann mirė 1985 metais Vokietijoje (Jėfenštete).

Martin Giszas (1910-2001) – jauniausias sūnus šeimoje. Buvo ūkininkas ir žvejys Šturmuose, Ventės apylinkėse. Apie 1939 m. paimtas tarnauti į kariuomenę. 1944 m. suimtas Jugoslavijoje Vokietijai kapituliuojant. Vėliau perkeltas į anglies kasyklas Rusijos pietuose. Martin žmona Else Eglings su sūnumi Ernstu 1944 metų žiemą išvyko į Vokietiją ir tik 1949 metais paleistas į laisvę Martinas prisijungė prie šeimos. Šeima gyveno Kėningsvinteryje, netoli Kelno. Martin mirė 2001m., jo žmona Evė 2003m. Jų sūnus Ernst retkarčiais aplanko Dreverną.

Gižų šeimos istorijos fragmentai pristatomi muziejaus ekspozicijoje ir „Laivadirbio J. Gižo sodybos-muziejaus dešimtmečiui“ paroda veiks iki spalio mėnesio lauksime Jūsų filiale J. Gižo sodyboje-muziejuje Žvejų g. 13, Dreverna. Telefonas pasiteiravimui 869695861.

Share Button

Komentarai (1)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


liepos 31, 2020

Minint unikalios Palūšės bažnyčios 270 metų sukaktį, Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su vietos bendruomene parengė ir rugpjūčio 9 dieną joje […]

liepos 31, 2020

Liepos 29d. Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje vyko dokumentų ir nuotraukų parodos „Andrejus Šeptickis. Didysis. Nepažintasis“, skirtos Ukrainos Graikų Apeigų Katalikų Bažnyčios metropolito Andrejaus Šeptickio (1865–1944) 155-osioms […]

liepos 27, 2020

Liepos 25 d. Utenos raj. Vyžuonų seniūnijoje vyko pėsčiųjų žygis „Žalčio Vyžo takais“, kurį organizavo LŠS plk. Prano Saladžiaus šaulių 9 […]

liepos 27, 2020

Liepos 23 dieną Prezidentūroje susirinkusiems Vyriausybės, Finansų ir Vidaus reikalų ministerijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovams, merams ir ekspertams  buvo pristatytas […]

liepos 23, 2020

Po kilusio taršos skandalo AB „Klaipėdos vanduo“ nutraukia ilgalaikę nuotekų transportavimo sutartį su AB „Grigeo Klaipėda“. Pagal šią sutartį AB […]

liepos 23, 2020

Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas tapo pirmuoju aukštosios mokyklos rektoriumi Lietuvoje, kurio nuopelnai humanitarinėje srityje buvo įvertinti medaliu […]

liepos 23, 2020

Daugeliui kretingiškių šią vasarą teko atsisakyti arba stipriai koreguoti vasaros planus dėl pasaulinės pandemijos. Tačiau Kretingos kultūros įstaigos įrodė, jog […]

liepos 23, 2020

Sunku įsivaizduoti vaikams skirtą knygą, kurioje nebūtų iliustracijų, paveikslėlių. Pasaulinė paveikslėliais papuoštos knygos vaikams tradicija prasidėjo dar XVIII a. viduryje, […]

liepos 22, 2020

Nors šiųmetė Jūros šventė ne tokia gausi renginiais, tačiau Lietuvos jūrų muziejus jos lankytojus kviečia net į tris  ypatingus – […]

liepos 20, 2020

Liepos 19 d. Marijampolės savivaldybėje Skardupių kaime vyko Tauro apygardos įkūrimo 75-ųjų metinių paminėjimas. Ši apygarda buvo viena pirmųjų partizanų […]

liepos 17, 2020

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja, kad 2020-07-16 yra gauta informacija apie teigiamą COVID-19 testą, nustatytą 53 m. moteriai, gyv. Kėdainių […]

liepos 16, 2020

Taisyklė, jog visų skoniai – skirtingi, gali būti puikiai pritaikoma ir lietuviškoms vasaros atostogoms: juk idealų poilsį kiekvienas įsivaizduoja nevienodai. […]

liepos 15, 2020

Klaipėdos universiteto Stasio Vaitiekūno Auloje trečiadienį įteikti apdovanojimai Klaipėdos regiono medikams, kurių pastangos padėjo sėkmingai suvaldyti COVID-19 pandemiją. Sveikatos apsaugos […]

liepos 15, 2020

Klaipėdos savivaldybė reikalauja, kad AB „Grigeo Klaipėda“ atliktų kompleksinį įmonės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, o ne skaidytų jį į atskirus […]

liepos 13, 2020

Gargžduose atsirado dar viena reprezentacinė erdvė: sutvarkytas skverelis prieš autobusų stotį, kuriame nuo šiol gyventojus bei miesto svečius pasitiks ir […]

liepos 9, 2020

Atnaujinta Klaipėdoje, Kauno gatvėje esanti „Kauno atžalyno“ biblioteka jau laukia skaitytojų. Nuo liepos 9 d. šiuolaikiškai sutvarkyta įstaiga atveria duris […]

liepos 6, 2020

Liepos 4 d. Ukmergės miesto Dukstynos kapinėse vyko gėlių padėjimas prie pulkininko monsinjoro Alfonso Svarinsko (1925-2014) kapo. Po to Ukmergės r. […]

liepos 2, 2020

Birželio 30 dieną, antradienį, vykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) suvažiavime pristatyti svarbiausi asociacijos darbai skatinant savivaldybių savarankiškumą ir aktyvesnį dialogą […]

liepos 1, 2020

Artėjant rinkimams į Seimą, Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) siūlo politinėms partijoms stiprinti savivaldos savarankiškumą ir skatinti lygiavertį bendradarbiavimą su centrine […]

liepos 1, 2020

Vasarą tikrai niekas nenori kiurksoti bibliotekoje, todėl kviečiame savo skaitytojus susitikti po atviru dangumi – jau trečią vasarą atidarome „Vasaros […]