Gautas 300 mln. eurų kreditą iš EIB bus skirtas gynybai
Penktadienį Europos investicinio banko (EIB) viceprezidentui Karlui Nehammeriui ir finansų ministrui Kristupui Vaitiekūnui pasirašius 300 mln. eurų gynybai skirto kredito sutartį, pastarasis teigia, jog kredito užsitikrinimas yra itin svarbus, o lėšos bus naudojamos įvairioms, dvigubos paskirties prekėms.
„Šis finansavimas į dvigubos paskirties projektus tikrai yra svarbus. Kreditas bus panaudotas keletui skirtingų sričių: laivyno infrastruktūros plėtrai, oro pajėgumų bei sausumo pajėgumų infrastruktūros vystymui, logistikai, greitosios medicinos pagalbos ir kitos įrangos įsigijimui“, – po sutarties pasirašymo penktadienį kalbėjo K. Vaitiekūnas.
Pasak EIB viceprezidento K. Nehammerio, pasiektas susitarimas yra itin svarbus, kalbant apie Europos Sąjungos (ES) rytinio flango stiprinimą.
„Šiandien pažymime svarbų žingsnį: 300 mln. eurų kredito sutartį su Lietuva, kad ši finansuotų gynybą. Šis susitarimas prisideda prie investicijų, stiprinančių rytinį ES flangą. Europos saugumas priklauso nuo mūsų gebėjimų adaptuotis prie žaibiškai kintančios aplinkos. Tai nėra tik gynybos, bet ir atsparumo, sąjungos ir bendros gerovės klausimas“, – žurnalistams teigė K. Nehammeris.
Kredito lėšos – įskaičiuotos į kitų metų biudžetą
Pasak finansų ministro K. Vaitiekūno, šio EIB kredito lėšos, kurios bus panaudotos kitais metais, yra įskaičiuotos į šiuo metu svarstomą 2026 m. valstybės biudžetą.
„Dalis šitų lėšų, kuri bus panaudota kitais metais, yra įskaičiuota į kitų metų biudžetą“, – tikino Vyriausybės narys.
„Už biudžeto ribų nėra palikta jokių lėšų, kurias skolinsimės. Kas liečia skolinimąsi kitąmet – Lietuva skolinsis apie 10 mlrd. eurų ir deficitas sudarys apie 6 mlrd. eurų, tad skolinimasis bus turbūt pagrindinis instrumentas, finansuojant tvarkymąsi su mus pasitinkančiais moderniais iššūkiais“, – aiškino K. Vaitiekūnas.
Pasak ministro, šiuo metu pagrindinis jo ir Finansų ministerijos dėmesys yra sutelktas į kitų metų biudžetą. Jo teigimu, tvarių finansavimo šaltinių, tokių kaip mokesčiai, formavimas ir stiprinimas nėra svarstomas.
„Kol kas labiausiai koncentruojamės į 2026 m. biudžetą, o jame finansavimo šaltiniai yra numatyti tokie, kokie yra. Naujų šaltinių, jei kalbame apie mokesčius, nėra numatoma ir nėra svarstoma“, – teigė K. Vaitiekūnas.
Finansų ministerija birželio mėnesį skelbė, jog krašto apsaugai finansuoti Lietuva iš tarptautinių finansų institucijų jau pritraukė 1 mlrd. eurų lėšų, o iki metų pabaigos šią sumą tikimąsi padidinti iki 1,5 mlrd. eurų.
Birželį buvo pranešta apie EIB 540 mln. eurų paskolą karinio miestelio Rūdninkuose, kuriame iki 2027-ųjų turėtų įsikurti Vokietijos brigada, statyboms.
Gegužę 400 mln. eurų paskolos sutartis sudaryta ir su Šiaurės investicijų banku (ŠIB), šios lėšos bus skirtos Lietuvos saugumo gerinimui 2025–2027 metų laikotarpiu.
Pinigai skirti biudžeto išlaidoms, susijusioms su dvigubos paskirties infrastruktūra, įvairiai karinei technikai įsigyti ir modernizuoti, kibernetiniam saugumui stiprinti.
Kitų metų valstybės biudžete gynybai finansuoti numatyta 5,38 proc. nuo BVP arba 4,79 mlrd. eurų.
Dalį šių asignavimų sudarys Valstybės gynybos fondo pajamos – kitais metais ši suma sieks 700,3 mln. eurų.
Lietuva iki 2030-ųjų gynybai kasmet įsipareigojo skirti po 5–6 proc. BVP – tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė šį sausį.
