14 birželio, 2024
ELTA

Gedulo ir vilties dienos minėjime V. Čmilytės-Nielsen perspėjimas: mus grasina vėl įtraukti į kraujo ir purvo verpetą

Lietuvai prisimenant tragiškas istorijos datas, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen perspėja apie iš Rytų pusės kylančius grasinimus.

„Pasikeitus epochai, geopolitinei situacijai – esame laisva demokratinė valstybė, priklausome Europos šalių šeimai, Šiaurės Atlanto organizacijai, ieškome ne tik paramos, bet patys paramą teikiame – tie atminties atspirties taškai vis dar yra svarbūs. Ir šiandien jie tampa dar svarbesni nerimastingai stebint Rytų pusėje sukamus sūkurius, grasinančius mus vėl įtraukti į kraujo ir purvo verpetą“, – penktadienį Seimo Kovo 11-osios Akto salėje, minint Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienas, sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Laikmečio sūkuriuose atmintis, anot jos, tapo tarsi inkaru, leidžiančiu surasti patikimą atspirties tašką – ir valstybei, ir atskiram žmogui.

Kreipdamasi į iškilmingo minėjimo dalyvius, parlamento vadovė sakė, kad per 34 Lietuvos Nepriklausomybės metus jau susiformavo graži, prasminga tradicija minėti svarbiausias mūsų istorijos datas. Minėjimo tradicijos nusistovėjo ir Seime, dar nuo Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) laikų.

V. Čmilytė-Nielsen priminė, kad pirmą kartą tragiškos birželio datos,1940 metų birželio 15-oji ir 1941 metų birželio 14-oji, dabar minimos kaip Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienos, Aukščiausioje Taryboje buvo paminėtos 1990 metais – praėjus penkiems dešimtmečiams nuo Lietuvos okupacijos pradžios ir trims mėnesiams su trupučiu po Nepriklausomybės atkūrimo. Po metų, 1991-aisiais, Seime buvo paminėta Gedulo ir vilties diena.

Parlamento pirmininkė atkreipė dėmesį, kad nuo to laiko šios dvi datos, įrėminančios mūsų valstybei kone tragiškiausius XX a. metus, minimos drauge.

„Šiandien sunku, ypač gimusiems jau Nepriklausomoje Lietuvoje, įsivaizduoti prieš 34 metus Aukščiausioje Taryboje, o ir visoje šalyje tvyrojusią atmosferą“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Kalbėdama apie šį laikmetį ji citavo Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio, taip pat neseniai mus palikusios ilgametės Seimo narės, poetės Dalios Teišerskytės žodžius.

Parlamento pirmininkė savo kalbą užbaigė rašytojo, Kovo 11-osios signataro Kazio Sajos „Kreipimosi į Lietuvos žmones“ fragmentu, kuris buvo perskaitytas neeiliniame Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. posėdyje, skirtame 1940 m. birželio 15 d. tragiškiems įvykiams Lietuvoje paminėti.

„Minėdami 1940-ujų birželio 15-ąją, prisimindami visus nukankintus kalėjimuose, tremtyje, žuvusius Lietuvos žemėje, visus fiziškai ir dvasiškai suluošintus, nulenkime galvas ir susikaupkime. Pamąstykime, ką turėtume daryti, kad ši Lietuvos gedulo diena patiesintų ir palengvintų mūsų rytojaus kelią. Tegul visiems laikams būna pasmerkta tarpusavio neapykanta, prievarta, melas, diktatorių valdymas. Kurkime demokratinę visuomenę, kurioje kiekvienas balsas būtų išgirstas ir ramiai išklausytas.

Stiprinkime nepriklausomą Lietuvą ir padarykime viską, kad joje pakaktų vietos visų tautybių ir įvairiausių pažiūrų geros valios žmonėms. Susitelkime ir atsispirkime bet kokiam skaldymui, tarpusavio vaidams. Tarp besikuriančių ir esamų partijų, draugijų ir sąjūdžių pirmiausia ieškokime visus jungiančių, o ne skiriančių idėjų ir tikslų. Sugrąžinkime Lietuvai žmogų, išsivadavusį iš vakarykščios tamsos, kurio gyvenimas būtų skirtas artimo ir Tėvynės meilei. Pasakykime sau –tasai žmogus būsiu aš“, – signataro K. Sajos mintis priminė V. Čmilytė-Nielsen.

Jos vertinimu, „tai laikmečio dvasią susiurbęs tekstas, kurio mintys ir jausmai neprarado aktualumo ir šiandien“.

1940 metų birželio 15 dieną Sovietų Sąjunga pradėjo Lietuvos okupaciją ir po metų, 1941 metų birželio 14 dieną, įvykdė pirmuosius masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą. Gyvuliniuose vagonuose iš šalies buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių.

Sovietų okupacijos metais Lietuva iš viso neteko apie 800 tūkst. gyventojų. Maždaug 300 tūkst. žmonių patyrė komunistinio režimo baisumus – kalėjimus, lagerius, tremtį Sibire ir tolimojoje šiaurėje. Kas trečias suimtasis mirė nuo kankinimų, bado ar nepakėlė atšiauraus klimato.

Bėgdami nuo komunistų teroro iš Lietuvos pasitraukė daugiau kaip 440 tūkst. šalies piliečių.

Gedulo ir vilties diena Lietuvoje yra minima birželio 14-ąją, o Okupacijos ir genocido diena – birželio 15-ąją.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


16 liepos, 2024

Liepos 13-ąją minima Durbės mūšio pergalės sukaktis ir Žemaičių tautos vienybės diena. Šia proga Telšių kultūros centras paruošė pilną šios […]

15 liepos, 2024

Minint Žalgirio mūšio dieną, Kauno Ramybės parke buvo atidengtas monumentas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Aleksandrui Jogailaičiui. Šventės metu […]

15 liepos, 2024

Mintimis apie Panevėžio regiono ir Panevėžio rajono galimybes įgyvendinant Panevėžio regiono funkcinės zonos strategiją dalijasi Panevėžio regiono tarybos pirmininko pavaduotojas, […]

15 liepos, 2024

JAV prezidentas Joe Bidenas po išpuolio prieš jo varžovą respublikoną Donaldą Trumpą pabrėžė „būtinybę sumažinti temperatūrą mūsų politikoje“ ir paragino […]

Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys. ELTA / Orestas Gurevičius
14 liepos, 2024

Lietuvos kariuomenės vadui Valdemarui Rupšiui įteiktas Prancūzijos valstybinis apdovanojimas – Prancūzijos valstybinis apdovanojimas – „Garbės legiono“ ordinas. Kaip skelbiama Lietuvos […]

Prie Kauno geto vartų grįžusios iš darbų kalinių brigados / Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo
12 liepos, 2024

Statistikos valdybos 1941 m. sausio 1 d. duomenimis, Kaune gyveno 32 595 žydai. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus nacių […]

12 liepos, 2024

Antrai kadencijai prisiekęs prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad per pastaruosius penkerius metus pavyko nuveikti daug. Visgi, šalies vadovas savo kalboje […]

Algimanto apygardos partizanai / Iš kairės: Algimanto apygardos Ryšių skyriaus viršininkas Albinas Kubilius-Rūgštymas, Žaliosios rinktinės vadas J. V. Česnakavičius-Daujotas, apygardos vadas A. Starkus-Montė, kiti neatpažinti. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų
11 liepos, 2024

Jonas Vitautas (taip dokumente) Česnakavičius gimė 1924 m. liepos 12 d. Panevėžio aps. Smilgių vls. Dambavos parapijos Valdeikių k. ūkininkų […]

11 liepos, 2024

Ketvirtadienį Seimas vienbalsiai pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) inicijuotiems kariuomenės struktūros pakeitimams, kuriais kuriama pėstininkų divizija su tankų batalionu bei […]

11 liepos, 2024

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pripažino, kad Seimo narys Jonas Pinskus ir jo žmona, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė, Europos parlamento […]

11 liepos, 2024

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis sako, kad Baltarusijos režimas yra pasiryžęs grobti Lietuvos piliečius, skelbia portalas „15min.lt“. „Mums […]

Rail Baltica Keleivinės stoties koncepcija
11 liepos, 2024

Jau prieš daugiau nei metus paskelbus „Rail Baltica“ rangos darbų konkursą, bet vis dar neatrinkus rangovo, statybos ir kelių profesionalus […]

10 liepos, 2024

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė simboliškai išlydėjo Lietuvos olimpinę rinktinę į Paryžiaus vasaros olimpines […]

10 liepos, 2024

Trečiadienį NATO šalys susitarė pasakyti galutinėje jų viršūnių susitikimo Vašingtone deklaracijoje, kad Ukraina eina „negrįžtamu keliu“ į narystę, sakė keli […]

10 liepos, 2024

Trečiadienį duodamas interviu dešiniojo sparno televizijos transliuotojui „Republika“, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paminėjo Prancūziją ir Vokietiją, kaip dvi šalis, blokavusias […]

J. Stoltenbergas, EPA-ELTA nuotr.
10 liepos, 2024

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Aljanso 75-ųjų metinių minėjimo ceremoniją karštai ragino priimti į organizaciją to siekiančias šalis, tokias, […]

9 liepos, 2024

Ir vėl Dubingiai. Ir vėl atradimai. Šiuokart miestelio šv. Jurgio bažnyčioje „susituokė“ du neįtikėtinai tolimi žanrai ir kalbėjimo būdai. Tokie […]

9 liepos, 2024

Po mestų kaltinimų dėl mobingo savivaldybės darbuotojams, iš Skuodo vicemerės pareigų traukiasi buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Audronė Pitrėnienė, […]

8 liepos, 2024

Praėjusią savaitę Vilniaus savivaldybei pristačius sostinės gynybos planą, kitų didžiųjų miestų atstovai tikina jau kurį laiką besiruošiantys galimoms grėsmėms. Kauno miesto […]

8 liepos, 2024

Birželio 25–liepos 5 dienomis gyventojai galėjo balsuoti už labiausiai patinkantį naują pavadinimą dviem Fabijoniškių gatvėms – Liudo Giros ir Salomėjos […]