Geopolitikos diagnostika: Jungtinė Karalystė – Europos Sąjunga, Ukraina – Rusija, Taivanas (Kinijos Respublika)

Jungtinė Karalystė – Europos Sąjunga

Faktas:

Europos Sąjungos šalių Vadovų Taryba patvirtino teisiškai įpareigojantį susitarimą su Jungtine Karalyste dėl pastarosios pasitraukimo iš Europos Sąjungos.

Diagnozė:

Populiariai sakoma, kad pasiektas susitarimas yra geriausiai įmanomas kompromisas dabartinėmis sąlygomis. Laimėjimu galima laikyti tai, kad susitarimas iš viso pasiektas, nesėkme – kad tokio susitarimo ratifikavimas Britų parlamente (numatytas gruodžio 12 dieną) tebėra nenuspėjamas, o pereinamojo laikotarpio eiga taip pat ne iki galo aiški.

Pozityvu tai, kad Brexit‘as, ilgą laiką laikytas tiesiog nelaimingu atsitikimu, yra politinis faktas, rodantis, kad Europos Sąjungai reikia būti pasiruošusiai ateityje spęsti ne tik ES plėtros, bet ir šalių pasitraukimo klausimus.

Ukraina – Rusija

Faktas:

Kerčės sąsiauryje įvyko Rusijos ir Ukrainos karinių laivų susidūrimas. Trims Ukrainos laivams plaukiant į Mariupolio uostą, juos atakavo Rusijos karinio jūrų laivyno laivai.

Diagnozė:

Ukraina traktuoja laivų užgrobimą kaip Rusijos agresijos aktą. Dėl situacijos Azovo jūroje Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms paskelbta pilna karinė parengtis. Ukrainos parlamentas pritarė prezidento Petro Porošenkos įsakui dėl karinės padėties įvedimo kai kuriose šalies srityse.

Rusija, iki šiol neigusi savo tiesioginį dalyvavimą kare Ukrainos Rytuose, dabar jau formaliai ir neapskundžiamai įtraukta į karo veiksmus. Informuojama, kad Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba (ST) atmetė Rusijos siūlytą skubaus pasitarimo dienotvarkę, kurioje Maskva reikalavo incidentą Juodojoje jūroje vertinti kaip Ukrainos provokaciją. JAV atstovei paraginus visas ST nares balsuoti prieš rusų siūlymą, prieš balsavo septynios šalys, keturios – susilaikė, keturios Rusijos siūlymą palaikė.

Europos šalys kol kas stebėtinai „švelniai“ reaguoja į susidariusią situaciją ir tai savotiškai drąsina Rusiją. Ukrainos santykiai su Rusija tebėra sudėtinga. Šalies užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas pareiškė, jog šalies užsienio reikalų ministerija siūlo įvesti biometrinį vizų režimą su Rusija. Reikėtų nuspręsti, kas gins 2,5 milijono Rusijoje gyvenančių ukrainiečių interesus.

Taivanas (Kinijos Respublika)

Faktas:

Vietinės valdžios rinkimuose triuškinančią pergalę pasiekė vadinamoji Kuomindano partija (KMT), nugalėjusi Demokratinę Progreso partiją (DPP).

Diagnozė:

Šių rinkimų svarba ne tai, kiek savivaldybių laimi viena ar kita partija, tačiau geopolitinės taivaniečių mąstysenos raida, savotiškas referendumas atsakant į klausimą, kokios raidos nori ši sala. KMT tradiciškai yra partija, pasisakanti už tai kad Taivanas yra teisėtos Kinijos Respublikos, paskelbtos  1911 metais teisių perėmėja ir puoselėtoja, t.y., alternatyva Pekino valdžiai. DPP politika yra palaikyti įmanomai gerus santykius su Pekinu, bet galiausiai nepripažįstant, kad Taivanas yra tik viena iš Kinijos Liaudies Respublikos provincijų.

Pekino valdžia pastaruoju metu didina spaudimą tarptautinei bendrijai, reikalaudama atsisakyti bet kokios Taivano savarankiškumo pripažinimo, o tai, kaip matosi, taivaniečius nuteikia balsuoti už nepriklausomybę labiau ginančias politines jėgas. Tai svarbu ir JAV politikos kontekste. Šios šalie prezidentas Trumpas parodė ryžtą ginti Taivano suverenitetą prieš nuo Kinijos agresijos, jei tokia įvyktų.

Rinkimų rezultatai tačiau nėra visiškai vienareikšmiai. Abi didžiosios partijos nėra vieningos savo viduje. DPP yra pasidalijusi tarp šalininkų toliau palaikyti gerus santykius su Pekinu ir norinčių pagaliau surizikuoti skelbti Taivaną nauja, nuo ankstesnės istorijos nepriklausoma valstybe. KMT taip pat turi naujos nepriklausomybės šalininkus ir tuos, kurie tebenori vadintis Kinijos Respublika ir atmeta suartėjimo ar net susivienijimo su kontinentine Kinija projektą.

Užs. Nr. EV-86