Libija
Faktas:
Libijos Nacionalinė armija (LNA), vadovaujama Khalifo Hiftero puola šalies sostinę Tripolį.
Diagnozė:
LNA formaliai yra šalies opozicija, kuri galiausiai nutarė jėga nuversti Jungtinių Tautų formaliai remiamą nacionalinio susitarimo vyriausybę (NSV) vyriausybę, kuriai vadovauja Fayez al-Sarrajus. Šalis iš esmės yra padalinta į kelias pusiau nepriklausomas dalis nuo pat diktatoriau Moamaro Kadafio nuvertimo 2011 metais. LNA sako, siekianti suvienyti šalį, tačiau gali nutikti taip, kad kovos tarp konkuruojančių grupuočių tik sustiprės. Puolimas pradėtas, kaip manoma neatsitiktinai. Balandžio viduryje visos kovojančios grupuotės buvo kviečiams į konferenciją susitarti dėl visuotinių rinkimų organizavimo.
Kaip žinia, nafta ir tas, kas valdo ją, yra svarbiausias politinis objektas šalyje. Šiuo metu LNA jau kontroliuoja svarbiausia naftos telkinius, nors viešai skelbia, kad neketina sau priskirti tokio valdymo monopolį.
Apžvalgininkai mato ir Rusijos pėdsaką Libijos pilietiniame kare. Yra žinių, kad Rusijos agentai remia LNA vadovybę, ir būtent šios grupuotės – formaliai neteisėtos opozicijos pergalė yra dar vienas Rusijos geopolitinis tikslas.
Sudanas
Faktas:
Masiniai protestai šalyje kelia realią grėsmę režimui.
Diagnozė:
Sudanas laikomas karų draskoma šalimi tačiau iki šiol išsaugojęs stiprią centrinę valdžią.
Protestai prasidėję prieš savaitę iš pavienių maištautojų virto dešimttūkstantiniais, bet vis dar santykinai taikiais, tad ir jėgą panaudoti nėra pagrindo. Teigiama, kad protestuotojai įkvėpimo semiasi iš Alžyro, kur taikių protestų pagalba pavyko nuversti „užsisėdėjusį“ prezidentą.
Dabartinis Sudano lyderis valdo šalį jau tris dešimtis metų, nuo to laiko, kai 1989-siais užgrobė valdžią karinio perversmo būdu. Valdymo, tiesa, neglima laikyti sėkmingu: Sudanui priklausančiame Darfuro regione tebevyksta pilietinis karas, šalis neteko savo pietinės dalies, kurioje atsirado Pietų Sudano valstybė.
Žinios iš valdžios šaltinių labai prieštaringos, šiandien sunku pasakyti – tarsis su protestuotojais ar ginsis nuo jų. Bet kuriuo atveju režimas tik silpnės, ir visai neaišku – ar tai kelias į demokratiją ar į dar vieną humanitarinę ar politinę katastrofą, kokių regione apstu.
Izraelis
Faktas
Parlamento rinkimus nedidele persvara laimi Binjamino Netanyahu vadovaujama Likud partija.
Diagnozė:
Likud partija gavo šiek tiek daugiau nei ketvirtadalį balsų, tad laukia nelengvas koalicijos formavimas, tačiau svarbiau yra ne procentai, bet geopolitinis šalies pasirinkimas.
Jau septynias dešimtis metų dauguma žinovų ir „žinovų“ teigia, kad geriausias ir racionalus sprendimas regione yra dviejų valstybių sukūrimas. Tačiau iki šiol to „racionalaus“ sprendimo taip ir nepavyko įgyvendinti.
Žydai, žinia, sau priklausančią valstybę sukūrė, arabai labiau rūpinosi ne savosios kūrimu, o žydiškosios naikinimu. Iki šiol to plano neatsisakyta.
Apie keturis dešimtmečius Izraelis sėkmingai gynėsi siūlydamas „žemė už taiką“ idėją, atiduodamas arabų kaimynams valdyti dalį užimtos teritorijos mainais į saugumo garantijas. Prieš tris dešimtmečius imta įgyvendinti susitaikymo ir arabų autonomijos idėją, kuri, kaip matyti saugumo nepadidino, o arabų autonomiją pavertė prasto vadovavimo pavyzdžiu ir terorizmo židiniu.
Dabartinio šalies premjero (jei jam pavyks suformuoti stabilią valdžią) planuose – nepatikimą susitaikymą pakeisti stabilia pergale ir pastatyti kaimynus prieš faktą, kad Izraelis yra stipri ir nebenugalima valstybė, galinti turėti sostinę Jeruzalėje ir įgyvendinti kitas istorines žydų valstybės svajones.
Užsk. Nr. EV-108
