Geriausi sprendimai oro erdvei apginti – iš „IT Logika, „Teltonika EMS“ ir „Dangaus šviesos“
Išrinkti trys Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) konkurso 1 mln. eurų finansavimui laimėtojai, kurie pateikė geriausius technologinius sprendimus Lietuvos oro erdvei nuo kontrabandinių balionų apsaugoti. Šiuos sprendimus pristatė „IT logika“, „Teltonika EMS“ ir „Dangaus šviesos“ – pirmuoju etapu joms bus išmokėta po 100 tūkst. eurų, antruoju – skelbiamas kvietimas tolesniam idėjų vystymui.
„Šiandien apdovanojame tris arčiausiai praktinio apgyvendinimo esančius sprendimus, kuriuos mums pateikė „IT Logika“, „Teltonika EMS“ ir „Dangaus šviesos“, – pirmadienį žurnalistams sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
„Svarbu pabrėžti, kad sulaukėme ir kitų gerų pasiūlymų, kurie labiau orientuoti į ilgalaikius sprendimus, ilgalaikį technologinį atsaką. Dirbsime su visomis tomis bendrovėmis“, – pabrėžė Vyriausybės narys.
Ministras teigia, jog su ministre pirmininke Inga Ruginiene aptarė kuriamos priemonės specifiką ir užtikrino, kad valstybė nusipirks sukurtą produktą, kurio prototipo galima tikėtis kitų metų vasarį.
„Šiandien jau su premjere aptarėme, kad valstybės požiūris apskritai bus kitoks į pačią priemonę. Tai reiškia, kad bus ne tik kvietimas ir tolesni veiksmai, sukurti ministerijose. Mes atsižvelgsime į ekosistemos poreikius, kūrėjų poreikius, kad rezultatas būtų parengtas kaip įmanoma greičiau. Suteiksime neribotą prieigą testavimui, o sukurtas produktas bus įsigytas valstybės“, – teigė EIM vadovas.
„Tai yra žingsniai prie sprendimo, kurie gali virsti į mūsų nacionalinių pajėgumų pritaikymų sukurtą vieną pažangiausių oro gynybos sistemų“, – tikino E. Grikšas.
Tarp išrinktų sprendimų – dirižabliai, dronų ir dirbtinio intelekto sistemos
Sprendinius rengiantys konsorciumai negalėjo atskleisti daug informacijos apie savo kuriamas priemones. Dvigubos paskirties technologijų verslo investuotojas Dominykas Milašius, kuris atstovauja konsorciumui „Dobis“ teigia, kad jų technologinių bendrovės grupės sprendimas – dirižablių platformos sistema.
„Mūsų konsorciumo sprendimas yra dirižablių platforma paremta sistema. Šiuo metu integruojami skirtingi subsistemų elementai, pradedami testavimai. Prie panašių sprendimų šiuo metu dirba ir Jungtinių Amerikos Valstijos (JAV) karinės jūrų pajėgos, todėl turime labai gerų pavyzdžių, su kuriais galime lygintis. Daugiau informacijos bus po pirmų testavimų“, – žurnalistams sakė D. Milašius.
„Mūsų konsorciumas surinko penkias itin geras komandas, kurios turi kompleksiškų misijų inžinerijos ir vadybos pajėgumus. Mūsų konsorciumo nariai veikia nuo saugumo infrastruktūros iki Ukrainos fronto bei kosmoso. Šiame konkurse siekiame integracijos su egzistuojančiais krašto apsaugos sprendimais, radarų duomenimis bei testavimo infrastruktūra“, – tikino jis.
Anot D. Milašiaus, oro gynybos priemonę kuriantis konsorciumas „Dobis“ tikisi bendradarbiauti ir su kitomis Lietuvos bendrovėmis, nes valstybės saugumo klausimas yra strategiškai svarbus, dėl to bendradarbiaujama ir su užsienio atstovais.
„Šis projektas – ne tik konkursą laimėjusių reikalas, tad kviečiame visus Lietuvos gynybos ekosistemos narius konsultuotis su mumis ir pasižiūrėti, kaip galime toliau integruoti kitų mūsų partnerių sprendimus į bendrą saugumo sistemą“, – teigė investuotojas.
„Suprasdami situacijos rimtumą, jau pradėjome bendrauti su užsienio gynybos įmonėmis, vadinamaisiais „prime‘ais“, kurie gali padėti mūsų inžinerinius sprendimus išnešti iš smėliadežės aplinkos į jau veikiančią aplinką“, – apibendrino D. Milašius.
„IT Logika“ atstovas Linas Gelažanskas tuo metu pristatė, jog jų konsorciumas, kurį sudaro „IT Logika“, Vilniaus universiteto atstovai, įmonės „Integrated Optics“ ir „Arx Polaris“, kuria išmanią oro erdvės apsaugos sistemą, kuri paremta dronų stotimis, radarais bei dirbtiniu intelektu (DI).
„Mes („IT Logika“ – ELTA) jau daugiau nei dešimtmetį kuriame bepiločių orlaivių sistemas. Mūsų produktų flagmanas yra „Dbox“ dronų bazinė stotis, kuri renka informaciją iš bepiločių orlaivių. Stotis būna ant žemės ir danguje“, – žurnalistams teigė L. Gelažanskas.
„Mūsų konsorciumas ruošia išmanią oro erdvės apsaugos sistemą, kaip mes ją vadiname. Ji susidės iš „Dbox“ dronų bazinių stočių, radarų ir kitų DI grįstų sprendimų, kurie sugeba aptikti balionus ir kitas grėsmes ore. Sistema naudos prognozuojamąjį DI, prie sistemos taip pat prisidės aukštai kylantis bepilotis orlaivis, kuris su savimi nešis lazerį, galintį aptikti ir naikinti taikinius ore“, – sakė konsorciumo atstovas.
Donatas Sirgėdas iš bendrovės „Quantum Systems“, kuris atstovauja konsorciumui „Teltonika EMS“, pristatė savo sprendimą, kuris remiasi oro grėsmių aptikimu.
„Mūsų sprendimas remiasi detektavimu – jo paruoštumas yra apie 80 proc. Jis yra ištestuotas, veikia – mes balionus matome. Kitas klausimas yra naikinimas, užkardymas ir kaip tai turėtų veikti“, – žurnalistams teigė D. Sirgėdas.
„ADV Defense“, „Quantum Systems“ ir „Defsecintel“ konsorciumo atstovas toliau plėstis nenorėjo, bet pabrėžė, kad oro gynybos, balionų problema – nėra nauja pasaulyje.
„Su tuo susiduria Pietų Korėja ir ta problema yra. Pasirinkimai, kaip tvarkytis yra skirtingi. Mes, savo atveju, turime grėsmę oro uostams ir civilinei aviacijai. Mūsų visos kompanijos aktyviai dirba Ukrainoje – turime patirtį, turime sprendimus ir galėsime padaryti“, – užtikrino „Quantum Systems“ atstovas.
EIM kvietimą verslui paskelbė spalio pabaigoje, jo bendra vertė siekia 1 mln. eurų, o pirmu idėjų atrankos etapu įmonėms planuojama skirti bent 300 tūkst. eurų.
Finansavimui gauti iš viso buvo pateiktos 35 paraiškos.
Praėjusią savaitę Lietuvos oro erdvėje fiksuotas išskirtinis iš Baltarusijos leidžiamų kontrabandinių balionų aktyvumas. Dėl gausaus kontrabandinių balionų antplūdžio vėlų penktadienio vakarą buvo laikinai sustabdytas Vilniaus oro uosto darbas. Jis veiklą atnaujino šeštadienį.
Sekmadienio vakarą oro uosto veikla vėl buvo sustabdyta. Vilniaus oro uostas darbą atnaujino pirmadienį paryčiais. Bendrovės „Oro navigacija“ direktorius Saulius Batavičius teigė, kad Vilniaus oro uostas dėl fiksuotų jo kryptimi skrendančių balionų buvo uždarytas 11 valandų. Anot jo, iš viso buvo paleista 60 balionų, iš kurių apie 40 buvo kritiškai svarbiose eismui į Vilniaus oro uostą vietose.
Dėl pastaruosius mėnesius į Lietuvą atskriejančių kontrabandinių balionų šauktas ne vienas Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdis, Baltarusijos hibridinės atakos klausimas aptarinėjamas įvairiais formatais šalies ir tarptautiniu lygiu.
Reaguojant į vis pasikartojančius incidentus, Lietuvos Vyriausybė spalio pabaigoje nusprendė mėnesiui uždaryti Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus su Baltarusija. Tiesa, jų veikla buvo atnaujinta prieš pusantros savaitės.
