Grįžimo į mokyklas tvarkoje – visiškas chaosas
LR Seimui pakeitus užkrečiamųjų ligų įstatymą ir LR Vyriausybei patvirtinus privalomą pedagogų testavimą bei abiturientų konsultacijas kontaktiniu būdu, didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) sulaukė švietimo bendruomenės pasipiktinimo ir klausimų lavinos.
„Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nenustoja stebinti blogąja prasme. Visi sprendimai neapgalvoti, priimami nutarimai, kurių įgyvendinimo tvarka abstrakti. Nors ši Vyriausybė deklaravo, kad švietimas – šalies prioritetas, tačiau priimami sprendimai rodo situacijos nesupratimą bei ugdymo proceso neišmanymą. Akivaizdu, kad įtampa švietimo bendruomenėje auga ir viskas eina blogyn“, – pabrėžia LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.
LŠMPS teigimu, valstybės lygiu nenustatyta skaidri tyrimų atlikimo tvarka, darbdaviui ar savivaldybei nenustatyta aiški pareiga dėl privalomos pedagogų testavimo tvarkos parengimo, todėl kyla daug diskusijų dėl testų atlikimo tvarkos, laiko, kada ir kaip darbuotojas sužino apie reikalingą atlikti testą. Be to, neaišku kaip registruojamasi testui, kas už tai atsakingas, kas užtikrina darbuotojo funkcijos atlikimą tuo metu, kai darbuotojas vyksta atlikti testo.
„Susidaro įspūdis, kad net nesistengiama dirbti, suvokiant, kad mokslo metai artėja į pabaigą ir tereikia kažkaip pralaukti kelis mėnesius. Matyt tikimasi, kad rudenį vakcinos gelbės švietimo sistemą ir nebereikės sukti galvos, galima bus pastaruosius dvejus karantininius mokslo metus nurašyti mokytojų kaltei ir ramiai mėgautis ministro vardu, nesukant galvos dėl švietimo ateities“, – piktinasi E. Milešinas.
Tuo tarpu mokytojams, norintiems grįžti į klases, daugiausiai klausimų kelia testavimo tvarka ir joje numatytos išimtys. Operacijų vadovas yra nurodęs, kad tam tikri asmenys gali nesitestuoti, sudaryta galimybė rečiau testuotis ar kitokiais testais, bet ministerija to nesugeba ištransliuoti ir paaiškinti mokytojams.
„Norint išnarplioti Vyriausybės formuluotes reikia gerai pasukti galvą. Tačiau Vyriausybė akivaizdžiai nesuvokia, kad jos priimtą tvarką turės interpretuoti 60 merų, o dar liūdniau tai, jog tas pačias taisykles bus pavesta traktuoti mokyklų vadovams, kurių Lietuvoje yra daugiau nei 1200. Kaip liaudies išmintis byloja – dešimt auklių, o vaikas be galvos“, – pastebi E. Milešinas.
Dar didesnis chaosas sukurtas abiturientų konsultavimo tvarkoje. Jeigu viena standartinė klasė iš 30 mokinių, kaip numatyta švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakyme, skaidoma po 5 mokinius, mokytojui teks dirbti su 6 grupėmis, t. y. 6 valandos vienai konsultacijai pravesti. O jei mokytojas turi tokias dvi ar tris klases? Tai reiškia, kad konsultacijų skaičius išaugs dvigubai ar trigubai. Kada mokytojui dirbti su kitų klasių mokiniais?
„Tokio chaoso ir nekompetencijos dar nesame matę. Kiekvienas Vyriausybės sprendimas įneša vis daugiau painiavos ir pasipiktinimo. Pedagogams nuolat primetamos prasčiausios sąlygos. Taip tęstis nebegali. Baisu net pagalvoti kas laukia rudenį“, – piktinasi LŠMPS vadovas.
LŠMPS pirmininkas sako nesuvokiantis, kodėl mokytojams laiku nebuvo sudarytos sąlygos pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos, o abiturientams nėra taikomas kaupinių metodas ir jie nėra grąžinami į klases įprastiniam kontaktiniam darbui.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) vienija daugiau nei 10 tūkst. narių visoje Lietuvoje ir yra didžiausia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai (LPSK) priklausanti profesinė sąjunga.
