Grįžtantys emigrantai ir paskolos: ar bankai palankūs?

Per pastaruosius du dešimtmečius emigracija tapo vienu svarbiausių socialinių reiškinių Lietuvoje. Šimtai tūkstančių tautiečių išvyko dirbti į užsienį, tačiau dalis jų šiandien grįžta – dėl šeimos, geresnių darbo sąlygų arba tiesiog noro kurti gyvenimą gimtinėje.

Vienas iš pirmųjų klausimų su kuriuo susiduria grįžtantys emigrantai yra būsto paskola. Ar bankai išties palankiai žiūri į šiuos žmones, o gal lengvesnis kelias – kredito unijos?

Emigracijos mastai Lietuvoje

Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, nuo 1990-ųjų iš Lietuvos emigravo daugiau nei 800 tūkst. gyventojų. Pikas fiksuotas 2010 m., kai per vienerius metus šalį paliko daugiau nei 80 tūkst. žmonių. Pastaraisiais metais tendencijos keičiasi – vis daugiau žmonių renkasi grįžti:

• 2023 m. į Lietuvą sugrįžo apie 28 tūkst. emigrantų;
• 2024 m. skaičius dar padidėjo – registruota apie 32 tūkst. grįžtančiųjų, o emigrantų srautas sumažėjo iki 22 tūkst.

Tai reiškia, kad pirmą kartą po ilgo laiko grįžtančiųjų buvo daugiau nei išvykstančiųjų. Didelė dalis jų – jaunos šeimos, norinčios įsigyti būstą.

Bankai: konservatyvus požiūris į grįžtančius

Nors grįžtančiųjų srautai auga, bankai į jų finansinius prašymus žiūri atsargiai.

Pagrindinės kliūtys:

• Neseniai gautos pajamos Lietuvoje. Jei žmogus dirba Lietuvoje mažiau nei pusmetį, bankai paskolos dirbantiems užsienyje paprastai nesuteikia.
• Darbo stabilumas. Bankai pageidauja bent 6–12 mėnesių nenutrūkstamo darbo vienoje įmonėje.
• Užsienio pajamos. Net jei žmogus grįžo tik prieš kelis mėnesius, jo užsienyje uždirbtos pajamos dažniausiai nebėra įskaičiuojamos kaip patikimos.
• Pradinis įnašas. Bankai grįžtantiems emigrantams dažnai taiko didesnius pradinio įnašo reikalavimus, ypač jei jų darbo istorija Lietuvoje trumpa.

Tai lemia, kad net turėdami stabilias pajamas užsienyje, sugrįžę tautiečiai bankuose neretai sulaukia neigiamo atsakymo arba gauna mažiau palankias sąlygas.

Kredito unijos: lankstesnis kelias

Kredito unijos pastaraisiais metais tapo svarbi alternatyva grįžtantiems emigrantams. Jos labiau linkusios atsižvelgti į bendrą žmogaus situaciją, o ne tik į formalius darbo stažo kriterijus.

Pagrindiniai privalumai:

• Įskaitomos užsienyje uždirbtos pajamos, jei jos gali būti pagrįstos oficialiais dokumentais.
• Lankstesnis vertinimas, nes pakanka trumpesnio laikotarpio Lietuvoje, ypač jei klientas jau turi darbo sutartį ar įsikuria su šeima.
• Įprastas pradinis įnašas, paprastai 15–20 %, be papildomų sąlygų.
• Unijos dažnai vertina ne tik skaičius, bet ir žmogaus planus bei ryšį su bendruomene.

Finansų ekspertė Aušra pabrėžia: „Jei bankai žiūri į emigrantą kaip į rizikingą klientą, tai unijos dažniau mato žmogų su realiomis galimybėmis ir nori jam padėti. Grįžimas į Lietuvą dažniausiai reiškia ilgalaikius planus, todėl būsto paskola tampa logišku žingsniu.“

Ką turėtų žinoti grįžtantys emigrantai?

Grįžtantys emigrantai yra vis svarbesnė grupė Lietuvos NT rinkoje, tačiau nors statistika rodo didėjantį grįžtančiųjų skaičių, bankai išlieka gana konservatyvūs. Jie dažnai reikalauja ilgesnio darbo stažo Lietuvoje ir didesnio pradinio įnašo.

1. Dokumentai – reikės ne tik darbo sutarties Lietuvoje, bet ir oficialių įrodymų apie užsienyje gautas pajamas, jei jos bus įtraukiamos.
2. Laikas – bankuose rekomenduojama bent pusmetį palaukti, kol „įsirašysite“ į Lietuvos darbo rinką. Kredito unijos gali suteikti paskolą ir anksčiau.
3. Turto vertinimas – paskolos dydis priklausys nuo įkeičiamo turto vertės, o ne vien nuo pajamų.
4. Alternatyvos – jei bankas atsisako, verta kreiptis į kredito uniją, nes skirtumai gali būti itin dideli.

Grįžtantiesiems tai reiškia vieną paprastą dalyką. Norint gauti paskolą Lietuvoje, pirmiausia verta kreiptis ne į banką, o į kredito uniją.