24 kovo, 2021

Guoda Burokienė: „Ponai, ar lietuvių kalba dar netrukdo?“

LR Seimo narė Guoda Burokienė

Įvairios pasaulio organizacijos skelbia, jog esame viena iš labiausiai nykstančių tautų pasaulyje. Matyt anokia čia ir problema, jei bandoma ne išsaugoti tautos kultūrą, papročius, tradicijas, kalbą, o priešingai, visa tai naikinti. Nespėjome kvapo atgauti nuo siekio legalizuoti narkotikus, pakeisti tradicinės šeimos sampratą, užsimota tautinių mažumų regionuose, kuriuose bent penktadalis gyventojų yra kitos tautybės, gatvių pavadinimus rašyti lenkų ar rusų kalbomis, o į savivaldybes, seniūnijas gyventojai galėtų prašymus teikti ne tik lietuviškai, bet ir lenkiškai, ir rusiškai. Lyg to maža būtų, siekiama įteisinti, kad tautinių bendrijų regionuose vietoves būtų galima pavadinti lenkų ar rusų vardais.

Kalbininkai kraipo galvas klausdami kam reikalingi tie užrašai kitomis kalbomis, jeigu visuose registruose, žemėlapiuose užrašai yra tik lietuvių kalba. Vietoje to, kad siektume, jog lietuvių valstybinės kalbos būtų kiek galima daugiau, elgiamasi priešingai.

Sakoma, jog apetitas atsiranda bevalgant. Pradžioje kalbos išimtis buvo siūloma taikyti regionams, kuriuose kitos tautybės žmonės sudaro bent 30 proc. gyventojų. Pagal tokį slenkstį lenkų kalba oficiali būtų Vilniaus, Šalčininkų ir Trakų rajonuose, Visagine – rusų kalba. Bet gi girdime, jog 30 proc. slenkstis per didelis, siūloma ir 20 proc. kitataučių kartelė, tad papildomai lenkų kalba oficiali taptų ir Švenčionių rajone. Tačiau ir 20 proc. negana, pasigirsta ir 15 proc. kartelės siūlymų, todėl rusų kalba oficiali taptų dar ir Klaipėdos mieste, ir Zarasų rajone.

Ir tai valdančiųjų sumanymams dar ne pabaiga. Liberalai netrukus ketina siūlyti pavardžių rašymą ne lietuviškomis raidėmis asmens dokumentuose. Šis klausimas keliamas jau nebe pirmą kartą ir ne tik šioje kadencijoje. Konstitucinis teismas jau kelis kartus yra išaiškinęs – valstybinė kalba yra lietuvių kalba. O valstybinės kalbos rašybos pagrindą sudaro lietuvių kalbos abėcėlė. Todėl įrašus pase galima rašyti tik lietuviškai.

Lietuvoje gyvena apie 14–16 proc. tautinėms bendrijoms priklausančių gyventojų. Tarptautinės organizacijos ne kartą pripažino, kad tautinės bendrijos Lietuvoje turi itin geras sąlygas. Jos turi savo mokyklas, kai kurios gali studijuoti aukštosiose mokyklose savo kalba, turi žiniasklaidos priemones. Lietuviškai nemokantys gyventojai ir dabar sulaukia pagalbos savivaldybėse ar seniūnijose jiems suprantama kalba. Tautinių bendrijų tapatybės išsaugojimas išties jautriai atspindimas tiek socialinėje, tiek ekonominėje mūsų valstybės politikoje.

O ką jau kalbėti apie mažesnių bendrijų siekį mokytis lietuvių kalbos, integruotis į Lietuvos gyvenimą. Stengiamasi, kad kitų tautybių žmonėms motyvacija mokytis lietuviškai būtų kuo mažesnė?

Valdančiųjų siūlymai lietuvių kalbai kelia akivaizdų ir rimtą pavojų. Lietuvių kalba savo istorijoje jau ne kartą yra patyrusi kitos kalbos poveikį. Turbūt nereikia priminti kokį poveikį lietuvių kalbai turėjo lenkų kalba, kuomet jos įsiviešpatavimas lietuvių kalbą nuvertino iki „prasčiokų“ kalbos.

Apmaudu, bet, rodos, išgyvename nutautinimo laikotarpį. Valdančiųjų keliamas chaosas vertybių skalėje mūsų nedidelei valstybei gali būti pražūtingas. Keliama grėsmė valstybinei kalbai, tautinių bendrijų integracijai į Lietuvos politinį, socialinį, kultūrinį gyvenimą. Keista, bet Tėvynės sąjunga pasivadinusios politinės jėgos koalicijos partneriai ateina su įstatymų projektais, kurie galimai yra ties Seimo nario priesaikos sulaužymo slenksčiu, nes kiekvienas Seimo narys prisiekia saugoti Lietuvos žemių vientisumą. O kaip kalbinis vientisumas? Pradėsime varžyti ir atimti valstybinės kalbos erdvę? Galbūt neužilgo suvaržysime ir savo teritorijos dalį?

Ritamės visa jėga žemyn nuo stataus tautinių vertybių kalno. Akivaizdu, kad šią kadenciją darbo, suvaldant įžūlų siekį naikinti šimtmečiais kurtas vertybes, turėsime į valias.  

LR Seimo narė Guoda Burokienė

Užsk. Nr. GB-06

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Dainaus Labučio nuotr.
7 gegužės, 2021

2021-ųjų Lietuvos kultūros sostinė Neringa spaudos atstovams pristatė projektą „Kultūros sala“, kviečiantį atrasti ramybę ir įkvėpimą bei pasinerti į naujas […]

Daug metų buhaltere dirbusi Pranutė Kunčienė išėjusi į pensiją pasižymėjo kaip savamokslė istorikė ir kraštotyrininkė / Broniaus Vertelkos nuotr.
7 gegužės, 2021

Šių metų Panevėžio apskrities mažojoje kultūros sostinėje Tiltagaliuose (Panevėžio r.), Žaliosios gatvėje, gyvenančios Pranutės KUNČIENĖS pomėgis – rinkti ir užrašyti […]

7 gegužės, 2021

papaNuo gegužės 7 dienos Panevėžio miesto dailės galerijoje lankytojų laukia Aukštaitijos regiono tautodailės paroda. Po dvejų metų pertraukos į atnaujintą […]

7 gegužės, 2021

Istorinėje KIRSNUVOS žemėje, Būdviečio seniūnijoje, Lazdijų rajono savivaldybėje balandžio mėnesio antroje pusėje darbą pradėjo ,,SŪDUVOS ARCHEOLOGINĖ EKSPEDICIJA“, vadovaujama humanitarinių mokslų […]

Donatai Linčiuvienė
7 gegužės, 2021

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, kaip ir kasmet, skiria žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinančią […]

6 gegužės, 2021

Panevėžio miesto savivaldybės įgyvendinamo projekto „Globalus Panevėžys“ ambasadorė Justina Pajus tapo viena iš Savivaldybės įgyvendinamo tarptautinio projekto  „Erdvės žmonėms“ (Space […]

6 gegužės, 2021

Jei po ilgos, baltos, gražios žiemos pasiilgote spalvų ir teigiamų emocijų – visą gegužės mėnesį turite puikią progą visa tai […]

6 gegužės, 2021

Viešojoje erdvėje pasirodžius diskusijoms dėl neva pernelyg menko dėmesio, skiriamo regionams integruotame „Naujos kartos Lietuva“ plano projekte, Vidaus reikalų ministerija pažymi, […]

5 gegužės, 2021

Panevėžio rajono savivaldybės meras Povilas Žagunis pasveikino Paįstrio seniūnijos gyventoją Žibutę Stasiūnienę su aukštu apdovanojimu –  Motinos dienos proga Lietuvos […]

Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM šv. Mišiose pradedant Marijai skirtą mėnesį džiaugiasi į atsinaujinusią Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų Baziliką grįžusiu stebuklais garsaus Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu paveikslo sugrįžimu / Rugilės Duliūtės nuotr.
4 gegužės, 2021

Gegužės 1-ąją, pradedant Marijai skirtą mėnesį, į atsinaujinusią Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų Baziliką grįžo stebuklais garsus Švč. […]

4 gegužės, 2021

Neringos savivaldybė kartu su Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešąja biblioteka skelbia stipendijos rašytojui, reziduojančiam Tarptautiniame vertėjų ir rašytojų centre, konkursą. […]

Prie savo sukurto kryžiaus kalba Vidas Cikana / Inesos Bagdanavičienės nuotr.
4 gegužės, 2021

Gegužės 2 dieną Lukšių kapinėse iškilo kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra. Tai ilgamečio Lukšių seniūno, skulptoriaus Vido Cikanos dovana seniūnijai ir […]

Fotografijos dirbtuvės
4 gegužės, 2021

 Ar teko girdėti, kad varškė gali tapti puikiu pagrindu nuotraukai ant stiklo išgauti? O panaudojus tam tikrą techniką ant surūdijusios […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
4 gegužės, 2021

2021 m. gegužės 1 d. Kupiškyje vyko iškilmingas  Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečio  minėjimas, kuriame buvo sodinami ąžuoliukai. LR Seimas, atsižvelgdamas į tai, […]

Regionunaujienos.lt nuotr.
4 gegužės, 2021

Didžiąją daugumą Lietuvos gyventojų galimybė tiesiogiai rinkti merus paskatintų dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose. Tai atskleidė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) užsakymu […]

4 gegužės, 2021

Pagerbti savąjį kraštą garsinusius ir garsinančius kūrėjus – žmogiškoji priedermė, atminimo ženklas,  padėka  už jų indėlį.  Radviliškio žemė išaugino daug  […]

4 gegužės, 2021

2021-ųjų Lietuvos kultūros sostinė Neringa, savo visų metų programą žyminti šūkiu „Neringa – kultūros sala“, gegužės 8–19 d. keliasi į […]

Kristina Sabaliauskaitė
3 gegužės, 2021

2021 m. laureatės, rašytojos dr. Kristinos Sabaliauskaitės kalba Abiejų Tautų apdovanojimo ceremonijoje. Jūsų ekscelencijos, gerbiami ponai ir ponios, leiskite kreiptis […]

R. Dačkaus nuotr.
3 gegužės, 2021

Gegužės 3-iosios Konstitucijos 230-ųjų metinių minėjimo ceremonija Lenkijos sostinėje Varšuvoje prasidėjo nuo šventinių Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų kalbų bendrame Lietuvos […]

2 gegužės, 2021

Ryški šviesa, laisvo oro gūsis ir vilties spindulys – tokios buvo profesoriaus Kęstučio Glavecko paskaitos mūsų kartai. Tikrovė, kurioje mes […]