Gvatemaloje atkasti beveik 3 000 metų senumo Majų miesto griuvėsiai
Archeologai šiaurinėje Gvatemalos dalyje atkasė beveik 3 000 metų senumo Majų miesto griuvėsius, kuriuose rastos piramidės ir paminklai leidžia manyti, kad tai kadaise buvo svarbi apeigų vieta, ketvirtadienį pranešė Centrinės Amerikos šalies kultūros ministerija.
Majų civilizacija susiformavo maždaug 2000 m. pr. e. šių dienų pietų Meksikos ir Gvatemalos teritorijoje, taip pat kai kuriose Belizo, Salvadoro ir Hondūro dalyse, o savo klestėjimo viršūnę pasiekė 400–900 mūsų eros metais.
Miestas, kurio pavadinimas ispanų kalba – „Los Abuelos“ (Senoliai), kadaise stovėjo už maždaug 21 kilometro nuo Uašaktuno miesto Gvatemalos šiauriniame Peteno departamente, kur vyksta svarbūs archeologiniai kasinėjimai, nurodė ministerija.
Manoma, kad miestas buvo pastatytas vadinamuoju viduriniuoju ikiklasikiniu laikotarpiu, t. y. maždaug 800–500 m. pr. m. e. ir turėjo būti „vienu iš svarbiausių“ Majų civilizacijos, klestėjusios Peteno džiunglėse netoli sienos su Meksika, „apeigų centrų“, teigiama pranešime.
„Objektas pasižymi neįtikėtinu architektūriniu išplanavimu“, jame yra piramidžių ir paminklų, „išraižytų unikalia to regiono ikonografija“, – paaiškino ministerija.
Vardas miestui parinktas pagal kasinėjimų vietoje rastas dvi žmones priminančias „protėvių poros“ skulptūras.
Šios figūros, kurių amžius siekia nuo 500 iki 300 m. pr. m. e., „galėtų būti susijusios su senovinėmis apeiginėmis protėvių garbinimo praktikomis“, – rašoma ministerijos pranešime.
„Unikali kanalų sistema“
Maždaug 16 kvadratinių kilometrų plotą dengiantį miestą pirmiau mažai ištyrinėtoje Uašaktuno parko teritorijoje atrado Gvatemalos ir slovakų archeologai.
Be to, netoliese buvo rasta 33 metrų aukščio piramidė, išpiešta ikiklasikinio periodo freskomis, bei „unikali kanalų sistema“, teigiama pranešime.
„Visi šie trys objektai sudaro iki tol neatrastą urbanistinį trikampį… Šie radiniai leidžia mums naujai suprasti Peteno socialinę ir politinę santvarką iki ispanų užkariavimo“, – paaiškino ministerija.
Balandį mokslininkai kitame Peteno departamento rajone atrado 1 000 metų senumo senosios Meksikos Teotihuakano kultūros altorių.
Šis radinys tapo įrodymu, kad tarp abejų iki ispanų užkariavimo gyvavusių kultūrų, kurias viena nuo kitos skyrė maždaug 1 300 kilometrų atstumas, egzistavo ryšis.
Už maždaug 23 kilometrų nuo Uašatuno esantis Tikalis yra didžiausia archeologinių kasinėjimų vieta Gvatemaloje ir pagrindinis šios šalies turistų traukos centras.
