lapkričio 20, 2018
Arvydas Survila
Gyventojų švietimas: popierinio plano sindromas?

Žinome, kad dažnai sukuriami sudėtingi ekstremalių situacijų valdymo planai, bet nėra arba personalo gebėjimų, arba išteklių, arba abiejų kartu, šiems planams įgyvendinti. Kitaip tariant, parašytas planas guli stalčiuje, niekas jo netestuoja, netikrina ir netaiso. Ekstremalių situacijų valdymo planai yra svarbūs, tačiau vien tik jų nepakanka užtikrinti pasirengimą, − jie gali sudaryti pasirengimo iliuziją, jei nebus susieti su mokymo programomis, nepateikti vartotojams, nesusieti su būtinais ištekliais. Tokia iliuzija vadinama popierinio plano sindromu. Todėl besirengiantieji atremti ekstremalių situacijų turėtų užtikrinti, kad jų planai būtų realūs ir praktiški, o tai galėtų užtikrinti gyventojų dalyvavimas ekstremalių situacijų valdyme, nes jis didina žmonių gebėjimus reaguoti į jas, skatina visas suinteresuotas žmonių grupes imtis įvairių veiksmų, siekiant prisitaikyti prie ekstremalių situacijų, reaguojant į jas ir atsigauti nuo jų padarinių. Daugelio šalių praktika parodė, kad kuo labiau iki ekstremalios situacijos  ir jai įvykus gyventojai dalyvauja jos valdyme, tuo efektyvesnis tokio dalyvavimo rezultatas. Vadinasi, į gyventojus turi būti žvelgiama kaip į išteklį, o ne kaip į kliūtį ekstremalių situacijų valdymo operacijoms vykdyti ir gyventojų ugdymas turėtų būti laikomas būtinu pasirengimo ekstremalioms situacijoms procese.

Viena iš galimybių įtraukti visuomenę į tokių situacijų valdymą yra jos švietimas, t. y. sukurti ir įgyvendinti gyventojų  švietimo programas, gerinančias bendruomenės gyvenimo kokybę, didinančias vietos gyventojų atsparumą ir atsakomybę už ekstremalių situacijų ir jų padarinius. Pirmo žingsnio šviečiant visuomenę apie ekstremalių situacijų valdymą  tikslas – pakeisti supratimą nuo apatijos, kuri paprastai grįsta neteisingomis prielaidomis apie asmeninius poreikius ar galimybę daryti įtaką nelaimės pasireiškimui, iki pasirengimo. Keičiant supratimą tokia linkme reikėtų visuomenę geriau informuoti apie grėsmes ir riziką. Ekstremalių situacijų tyrimai atskleidė, kad abejingumas yra didžiausia problema, kenkianti planavimo ir pasirengimo veiksmams. Apatiją arba per menką susirūpinimą ar suinteresuotumą ekstremalių situacijų  valdymu lemia keletas priežasčių: manoma, kad labai maža reali tikimybė, kad nelaimė įvyks konkrečioje teritorijoje ir paveiks gyventojus, kurie ten gyvena; žmonės neturi pakankamai žinių apie grėsmes, galinčias paveikti jų gyvenamas teritorijas; pasirengimo nelaimėms vertė ir svarba, jo procesai kartais nežinomi ir juos sunku įvertinti.

Ekspertų nuomone, visuomenės švietimas yra komunikavimas siekiant pateikti žmonėms informaciją, jiems reikalingą priimant savarankiškus sprendimus apie riziką sveikatai, saugumui ir aplinkai. Tokių aukštus reikalavimus atitinkančių žinių  suformavimas kainuoja laiko, patirties ir, be abejo, jam būtinas planavimas. Gyventojų švietimo pastangos ekstremalių situacijų valdymui turi tris pagrindinius tikslus: pirma, informuoti apie riziką; antra, suformuoti gyventojų elgesį: rizikos mažinimo elgesį iki  ekstremalios situacijos, pasirengimo elgesį iki ekstremalios situacijos; elgesį po ekstremalios situacijos atsako fazės metu; gyventojų elgesį po ekstremalios situacijos atsikūrimo fazės metu; trečia, perspėti apie artėjančią ekstremalią situaciją.  

Švietimui ekstremalios situacijos klausimais gali būti naudojami įvairūs metodai, priklausomai nuo auditorijos. Mokyklose: kursai, specialūs renginiai, informacijos sklaida, žaidimai, knygučių spalvinimai, konkursai; verslo organizacijose: reklamos, plakatai, darbuotojų pasirengimo kampanijos, įdėklai su naudinga informacija, pirkinių krepšiai, dovanos, informacija laukiamuosiuose, kalendoriai; viešojo valdymo institucijose: dovanos svečiams, specialių kursų pasiūlymai. Visuomenei šviesti galima pasitelkti bibliotekas, kuriose pravesti kursus, temines diskusijas, susitikti su kviestiniais pranešėjais, įrengti informacines lentas, išleisti lankstinukus; organizuoti specialius renginius: „pasirengimo dienas“, pasitelkti teatro artistus, informacinius skydus, organizuoti konkursus ir be abejo  televiziją ir radiją,  laikraščius,  žurnalus, internetą.      

2018 m. lapkričio 10 d. LSA žurnalas „Savivaldybių žinios“ Nr. 19 (857-858), 6 psl.

Share Button
Komentarai (1)

Komentavimas išjungtas.


spalio 7, 2019

Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (KTU PTVF) alumnė Loreta Guokė drąsiai – visada pasitinka iššūkius. Šiuo metu […]

rugsėjo 23, 2019

Pastaruoju metu pasirodė daug visuomenę klaidinančios informacijos apie nevalstybinių mokyklų finansavimą iš valstybės biudžeto. Tai neteisinga formuluotė. Finansavimą gauna mokinys, […]

rugsėjo 23, 2019

Rugsėjis – mokiniams, jų tėvams ir mokytojams lyg antri naujieji metai. Mokslo metus dauguma pradeda žadėdami geriau mokytis, lengviau keltis […]

rugsėjo 20, 2019

Tai, ko šiandien mokosi Lietuvos mokiniai buvo nuspręsta daugiau kaip prieš dešimtmetį. Metas atsinaujinti? Ministerija mano, kad taip. Praeitą savaitę […]

rugsėjo 6, 2019

Rugsėjo 5 dieną organizuotoje Ch. Frenkelio konferencijoje „XXI a. pramonė: ateities lyderystė“ pagerbti trys Šiaulių valstybinės kolegijos atstovai. Miestui ir […]

rugpjūčio 21, 2019

Jau kuris laikas Lietuvoje nerimsta diskusijos dėl pailgėjusių mokslo metų. Pedagogai teigia, kad karšta vasaros pradžia ir pratęsti mokslo metai […]

rugpjūčio 8, 2019

Lietuvos modernizmo perlu vadinamas KTU Cheminės technologijos fakulteto A korpusas (KTU CTF A) pripažintas tarptautiniu mastu. JAV įsikūręs filantropo John‘o […]

liepos 29, 2019

Šalies savivaldybės pasisako už mokslo metų trukmės trumpinimą, o absoliuti dauguma ugdymo įstaigų nėra pritaikytos dirbti per karščius – tai […]

liepos 27, 2019

Šiandien vykusiame Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos posėdyje pritarta mokslinių tyrimų instituto tinklo pertvarkai. Numatoma pertvarka vyks etapais. Pirmame pertvarkos […]

liepos 22, 2019

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė informaciją dėl gabiausiems šaliems studentams skirtų vardinių Prezidentų stipendijų. Viena iš jų už puikius […]