Į „čekiukų“ skandalą patekę politikai norėtų, kad jų bylos būtų nutrauktos kaip Jonavos mero M. Sinkevičiaus

Praeitą penktadienį 104 Lietuvos savivaldybių tarybų nariai iš įvairių šalies vietovių kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir Seimo narius, keldami  klausimus dėl galimai netinkamo baudžiamosios teisės normų taikymo jų atžvilgiu jau dvejus metus besitęsiančiame „čekiukų“ skandale.

„Visi prieš įstatymą yra lygūs, tačiau prokuratūra selektyviai pasirenka asmenų grupes ir tarybų nariai traukiami skirtingon atsakomybėn. Tai nėra normalu – negali būti už tą patį vienam baudžiamoji atsakomybė, kiti traukiami civiline tvarka. Pagal Konstituciją visi prieš įstatymą turi būti lygūs, tai turi būti išlaikyta“, – Eltai sakė minėtų tarybų nariams atstovaujantis advokatas Gintaras Černiauskas. 

Teisme jis gina „čekiukų“ byloje baudžiamojon atsakomybėn traukiamą Birštono merę Nijolę Dirginčienę. 

Kreipimesi į šalies vadovą ir Seimo narius keliami klausimai, pavyzdžiui, kodėl nebuvo įvertintos teisinės aplinkybės, kad tuo laikotarpiu nebuvo konkrečios teisės normos, kurią būtų pažeidę tarybos nariai, kodėl masiškai keliamos baudžiamosios bylos, nesant aiškaus teisinio pagrindo, kodėl prokuratūra selektyviai renkasi tik 2019–2023 m. kadencijoje dirbusius tarybos narius, o už tuos pačius nusižengimus taiko vieniems baudžiamąjį persekiojimą, kitiems – civilinį, o tretiems – susitaikymo su valstybe mechanizmą.

„Kodėl nuo 1995  m. galiojęs kompensavimo mechanizmo reguliavimas neužkliuvo nei vienai Valstybės lėšų panaudojimą kontroliuojančiai institucijai? Kodėl visos viešųjų finansų panaudojimą kontroliuojančios tarnybos 30 metų teikė ataskaitas, kuriose nebuvo nustatyti pažeidimai?“, – rašoma kreipimesi. 

Savivaldybių tarybų nariai norėtų, kad jų bylos baigtųsi kaip Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus –  jog jos būtų nutrauktos.

„Aš manau, kad jau Aukščiausiasis Teismas M. Sinkevičiaus byloje parodė, kad toks minėtas tarybos narių veiksmų vertinimas yra ydingas. Aš manau, kad Seimas ir prezidentas turėtų aiškintis prokuratūros poziciją – ar galima masiškai persekioti žmones, jei pasikeitė teisinis reguliavimas. Prašome, kad kviestųsi Aukščiausiojo Teismo pirmininkę ir generalinę prokurorę pasiaiškinti“, – Eltai sakė advokatas G. Černiauskas. 

Minėti 104 tarybų nariai kreipėsi į jį dėl teisinės nuomonės parengimo „čekiukų“ bylose.  

Tarybos nariai pabrėžia, kad šis viešas kreipimasis nėra mėginimas išvengti atsakomybės, jei būtų nustatyti konkretūs pažeidimai, tačiau tikisi skaidraus, teisiniais argumentais grįsto, visiems vienodai taikomo ir proporcingo teisinio vertinimo. 

Jų nuomone, egzistuoja duomenų, jog buvo grubiai pažeista Konstitucijos nuostata, kad „įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“, ir prašo detalaus Seimo narių ir prezidento vertinimo. 

Pasak jų, tokia analizė ir atviras dialogas tarp valdžios institucijų, tarybos narių ir visuomenės padėtų išsiaiškinti esmines teisės taikymo problemas bei sustiprintų teisinės valstybės principus Lietuvoje.

Į teisėsaugos akiratį pateko šimtai tarybų narių

Specialiųjų tyrimų tarnyba anksčiau skelbė, kad atlieka ikiteisminius tyrimus dėl galimai netinkamo lėšų panaudojimo 36-iose savivaldybėse: Šiaulių, Panevėžio, Palangos, Klaipėdos miestų bei Alytaus, Ukmergės, Kretingos, Ignalinos, Mažeikių, Šilutės, Jonavos, Lazdijų, Prienų, Telšių, Radviliškio, Joniškio, Tauragės, Zarasų, Akmenės, Kaišiadorių, Vilkaviškio, Skuodo, Kelmės, Kupiškio, Trakų, Panevėžio, Širvintų, Šalčininkų rajonų ir Birštono, Marijampolės, Neringos, Pagėgių, Druskininkų, Rietavo, Kalvarijos ir Visagino savivaldybėse.

Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės teigimu, tirami apie 600 savivaldybių tarybų narių veiksmai. 

Anot jos, „čekiukų“ istorijose ginant viešąjį interesą, daugiau nei 1 mln. eurų nepagrįstai pasisavintų lėšų jau yra atlyginta.

Prokuratūra sako, kad per tyrimą nustačius apgaulės atvejus, tarybų nariai traukiami baudžiamojon atsakomybėn, kitais atvejais pinigai išieškomi civilinio proceso tvarka.

Tarybų nariai savivaldybėms neretai teikdavo giminaičių, svetimų žmonių kuro čekius ir paskui gaudavo išmokas už juos kaip už tarybos nario veiklą. Yra nustatyta atvejų, kai kvitai buvo renkami iš šiukšlių dėžių ar pasiimami svetimi, palikti tiesiog prie degalinių kasų.

Kai kurios savivaldybės buvo nustačiusios tvarką, kad išmokoms gauti turi būti pateikti vardiniai tarybų narių kvitai. Tačiau buvo atvejų, kai politikai susitardavo su degalinių darbuotojais, kurie svetimus kvitus žymėdavo kaip tarybų narių.

Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse pasisakė dėl trijų baudžiamojon atsakomybėn patrauktų Jonavos rajono tarybos narių nuteisimo „čekiukų“ bylose. Šiose bylose teisėjai atsisakė remtis M. Sinkevičiaus bylos išvadomis Aukščiausiajame Teisme ir tarybos nariams Žilvinui Galimovui, Kęstučiui Macioniui ir Gintarui Stašioniui paliko galioti Kauno apygardos teismo skirtas baudas. Jiems taip pat atimta teisė kurį laiką dirbti valstybės tarnyboje.

Visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.