Į laisvąsias ekonomines zonas investuotojus traukia ne tik mokesčių lengvatos
Viena naujausių Lietuvoje įkurtų laisvųjų ekonominių zonų „Baltic FEZ“ namų darbus daro greitai. Jau artimiausiu metu bus galutinai paruošta naudojimui viena naujausiu industrinių infrastruktūrų Lietuvoje.
Geografiškai patrauklioje apie 80 ha teritorijos išsidėsčiusioje zonoje baigiama vystyti beveik 4 mln. Eurų vertės investicijas siekianti infrastuktūra.
„Darbų sparta ir terminų laikymasis parodo, kad turime reikiamą patirtį, aktyviai bendradarbiaujame su vietine savivalda ir atsižvelgiame į pirmųjų galimų investuotojų lūkesčius“, – sako bendrovės „Baltic FEZ“ direktorius Simonas Petrulis.
Konkrečių investuoti planuojančių įmonių pavadinimų S. Petrulis sako negalintis atskleisti, tačiau tiki, kad didžiausius smalsuolius regione galės nudžiuginti dar iki šių metų pabaigos.
„Daugiausiai susitikimų vyksta su Skandinavijos šalimis bei artimųjų rytų kaimynėmis, taip pat Vokietijos, Belgijos, Olandijos verslininkais. Jiems įdomi Marijampolės regione esanti kvalifikuota darbo jėga ir patogi infrastruktūra“, – pasakoja S. Petrulis.
422 tūks. tiek darbingo amžiaus žmonių yra 70 kilometrų spinduliu aplink Marijampolę bei priskaičiuojama, kad daugiau kaip 50 tūkst. studentų, iš kurių 18 proc. studijuoja technines specialybes.
Rytų ir vakarų mazgas, netoli prie Lenkijos sienos, šalia didieji sausumos ir oro uostai, automagistralės „Via Baltica“ – tokius privalumus Marijampolės laisvoji ekonominė zona gali pasiūlyti investuotojams. Be to, Marijampolės LEZ pabrėžia savo išskirtinumą, – ji vienintelė šiuo metu realiai turi numatytus prisijungimus tiek prie plačiosios, tiek prie siaurosios geležinkelio vėžės.
S. Petrulis pasakoja, kad mokestinės lengvatos laisvosiose ekonominėse zonose jau kaip ir tapusios klasika, tarsi savaime suprantamas dalykas. Investuotojus vis labiau domina darbo jėgos struktūra, ES koofinansavimas, pramoninė infrastruktūra, pačio regiono industrinis išsivystamas, didžiųjų įmonių, tokių kaip ARVI grupės patirtis, kaip tarptautinėje aplinkoje pastatyti gamyklas, vystyti verslus. „Investuotojai domisi Europos Sąjungos galimybėmis koofinansavimui gauti. Jaučiame šį poreikį, todėl klientams su kuriais vedame konkrečias derybas kartu su mūsų jau suformuotu verslo partnerių tinklu neišvengiamai ieškome įvairių kūrybinių sprendimų“, – sako S.Petrulis. Verslai turėtų patys aktyviai ieškoti progos ir pasinaudoti Europos Sąjungos 2014 – 2020 metų finansinės perspektyvos teikiamomis galimybėmis.
Daugiausiai kontaktų dėl investicijų šiuo metu vyksta su maisto, medienos, agro ir logistikos sektoriaus įmonėmis.
