I.Simonaitytės biblioteka pristato unikalų žaidimą – „Knygosūkis“
Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka, siekdama tenkinti Y kartos atstovų interesus, kartu skatindama juos domėtis literatūra, įgyvendina projektą „Knygosūkis: žinok, skaityk, mėgaukis“ ir sukūrė įdomų, unikalų, skaitymą skatinantį literatūrinį stalo žaidimą „Knygosūkis“. Žaidimas skirtas jaunimui, bet jį gali žaisti visi, besidomintys lietuvių ir užsienio literatūra. Idėja sukurti stalo žaidimą kilo, kai rašant kitą bibliotekos projektą, skirtą kiemo skaityklos įkūrimui, pradėta ieškoti papildomos veiklos. Norėjosi, kad tai būtų ne tik įdomus, bet ir turiningas užsiėmimas, kuris skatintų skaityti lietuvių ir užsienio autorių literatūrą. Kadangi jaunoji skaitytojų karta labai domisi stalo žaidimais, norėjosi surasti literatūrinį stalo žaidimą ir jį jiems pasiūlyti. Deja, tokio žaidimo lietuvių kalba nepavyko rasti. Tada ir kilo idėja patiems sukurti tokį žaidimą.
Prasidėjo ilgas, kupinas naujų patirčių, iššūkių, azarto ir smalsumo etapas. Bandėme įsivaizduoti, kaip turėtų atrodyti mūsų žaidimas, kas jame turėtų būti patrauklaus, įdomaus, kitaip negu kituose stalo žaidimuose. Surengėme konkursą žaidimo pavadinimui. Buvo įvairių pasiūlymų – „Literatūrosūkis“, „Knygius“, „Suk galvą, bet saugok sprandą“ ir kt. Tačiau nugalėtojo vardą pelnė „Knygosūkis“ – I. Simonaitytės bibliotekos direktoriaus, rašytojo, skulptoriaus J. Šikšnelio sugalvotas pavadinimas. Tai ir knygos, ir galvosūkis. Skaitant knygas dažnai iškyla įvairių klausimų, minčių, galvosūkių. O kartais knygose ieškome atsakymų į gyvenimo galvosūkius.
Kadangi žaidimas – literatūrinis, apimantis ir lietuvių autorius, norėjosi, kad patys knygų kūrėjai bei kiti garsūs Lietuvos meno atstovai prisidėtų prie jo kūrimo, juk kas jeigu ne jie geriausiai išmano literatūrą, kultūrą, jaučia jos pulsą. Buvo išsiųsta virš 500 elektroninių laiškų su prašymu ir kvietimu prisidėti kuriant pirmąjį Lietuvoje literatūrinį stalo žaidimą. Labai džiaugiamės, kad Lietuvos dainininkai, aktoriai, rašytojai nepabūgo šios užduoties, prisidėjo prie žaidimo kūrimo, atsiuntė savo sugalvotų klausimų. Vienas pirmųjų savo klausimą atsiuntė dainininkas, muzikantas, aktorius, prodiuseris Andrius Mamontovas. Prie žaidimo prisidėjo ir dainininkė Aistė Smilgevičiūtė, aktorė Nijolė Narmontaitė, dailininkė Sigutė Ach, režisierius Sigutis Jačėnas ir kt. Klausimų su linkėjimais sulaukėme iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių, taip pat iš Londono bei tolimosios Amerikos.
Žaidimo dėžutėje galima rasti net 400 kortelių su klausimais, užuominomis ir atsakymais. Jų kūrimas įsuko į labai įdomų knygų, autorių, personažų pažinimo pasaulį nuo Hanso Kristiano Anderseno pasakų iki šių laikų jaunimo pamėgtos literatūros. Viena populiariausių knygų, apie kurią daugiausia sulaukėme klausimų – tai Antuano de Sent Egziuperi „Mažasis princas“. Taip pat populiarus buvo Dorianas Grėjus (Oskaras Vaildas „Dorijano Grėjaus portretas“). Vis tik apsisprendėme, kad apie vieną knygą ar autorių žaidime negali būti tiek daug informacijos. Taigi „Knygosūkyje“ nerasite daug pasikartojančių knygų ar autorių – žaidime paminėti net 225 autoriai, 172 knygos. Žaidimas – įvairiapusis, apimantis tiek lietuvių, tiek užsienio šalių rašytojus, knygas ir jų personažus nuo Antikos iki šių dienų detektyvų.
Žaidimo dėžutėje be kortelių yra laimės ratas, kuris padeda žaidėjui nežinant teisingo atsakymo. Išsukus laimės ratą, galima išgirsti užuominą į atsakymą, pasinaudoti internetu arba iš karto gauti teisingą atsakymą. Yra galimybė, kad atsakymo ir pagalbos, deja, negausite. Atsakydami klausimas po klausimo, žaidimo figūrėlėmis dalyviai eina žaidimo lenta ratu, kol pasiekia paskutinį žaidimo langelį ir laimi žaidimą. Vieno žaidimo metu vienas žaidėjas atsako nuo 10 iki 30 klausimų, todėl žaidimą su 400 kortelių žaisti nepabos dar ir dar kartą, o knygos, autoriai, personažai visą laiką bus nauji, įdomūs ir įvairūs. Be to, nors žaidimas ir literatūrinis, tačiau norint laimėti, reikia turėti ne tik literatūrinių, bet ir geografijos, istorijos, užsienio kalbų ir netgi matematikos žinių. Pavyzdžiui, atsakant, kiek V. Šekspyras parašė sonetų, užuomina mums sufleruoja, kad „šis skaičius triženklis, o iš antrojo atėmus pirmąjį, gausite trečiąjį skaičių“. Žaidžiant daugumą glumina atrodo visai paprastas klausimas: „Kas parašė eilėraštį „Mano batai buvo du“?“. Visi jį mokame mintinai, žinome ir prisimename iš vaikystės, o ar tikrai žinome, kas jį parašė?
Šio literatūrinio stalo žaidimo kūrimą remia Lietuvos kultūros taryba. „Knygosūkį“ vasaros metu galima žaisti I. Simonaitytės bibliotekos kiemo skaitykloje (II a.) arba išvykose Klaipėdos regiono viešosiose bibliotekose, Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro Atviros jaunimo erdvėse.
Tikimės, kad literatūrinis stalo žaidimas „Knygosūkis“ bus įdomus jaunimui, skatins skaitymą, o ateityje kursime jo papildinius ir vėl kviesime žaisti.
