Ignalinoje – jubiliejinis teatrų festivalis
Ignalina tris dienas gyveno pulsuojančiu teatro ritmu – spalio 24–26 d. Kultūros centre skambėjo ir visomis spalvomis mirgėjo jubiliejinis 30-asis vaikų ir jaunimo teatrų festivalis „Bildučiai“, tapęs ypatingu reiškiniu savo krašto ir Lietuvos kultūros žemėlapyje. Teatras ir festivalis tris dešimtmečius augina kūrybingas asmenybes ir visuomenės teatrinę kultūrą, draugystės gijomis jungia įvairių miestų ir miestelių jaunuosius aktorius, režisierius, pedagogus, kasmet dovanoja didelį ir džiugų stebuklą.
Atskiros jubiliejinio festivalio dienos buvo skirtos vaikų, jaunimo ir profesionaliems teatrams. Ignaliną aplankė seni geri bičiuliai ir nauji draugai iš Vilniaus, Kauno, Alytaus, Plungės, Ukmergės, Molėtų, Pasvalio, Kretingos, Jurbarko. Parodyta 13 spektaklių, per pertraukas šoko ir dainavo jaunieji Ignalinos atlikėjai, vyko pokalbiai-interviu su IKI teatro bildučiais, anksčiau vaidinusiais ir dabar vaidinančiais. Jie dalijosi įspūdžiais, pasakojo įdomius, smagius nutikimus. Puikų koncertą dovanojo aktorius ir dramaturgas Justas Tertelis. Festivalio dalyviams organizuotos kūrybinės dirbtuvės.
Jubiliejinio festivalio tema – laiškai. Pirmos dienos atidarymo šventėje į sceną skriejo daugybė laiškų iš įvairių metų festivalių su visų laikų bildučių prisiminimais. Scenoje pasirodė pirmojo festivalio bildutis iš 1995 metų. Jis nelabai atpažintas su savo senąja raudona skraistele, skambančia prie jos prisiūtais varpeliais. Penktojo festivalio bildutis jau gyrėsi turėjęs Vytauto Laurėno sukurtą kostiumą ir dainavęs Bildučių dainelę, kuri vienodai džiugiai skambėjo ir tada, ir dabar.
Per tuos 30 metų Ignalinoje pasisvečiavo kelios dešimtys Lietuvos ir užsienio teatrų, parodyta daugiau nei 300 spektaklių. Dauguma teatrų tapo ištikimais draugais… O visa tai prasidėjo nuo vieno žmogaus didelio noro, iniciatyvos ir svajonės, kuri išsipildė su kaupu. Festivalio siela ir mama vadinama teatro IKI režisierė, teatro mokytoja ekspertė, Ignalinos krašto metų mokytoja Jolanta Narbutaitienė yra pasakojusi, kad studijų metais jai akis badė ant sienos kabantis Lietuvos žemėlapis su pažymėtais miestų ir miestelių teatrais. Ties Ignalina buvo balta dėmė. Jolanta, nors ir gavo pasiūlymą savo diplominį spektaklį statyti Vilniuje, pasirinko savo kraštą, nes turėjo tikslą tą baltą dėmę užpildyti. Ir taip pasistengė, kad iš dykvietės ši virto gyva, derlinga, žydinčia teatrinio gyvenimo sala.
Šiandien į festivalį suvažiuoja jau suaugę bildučiai, jie padeda vadovei, dalyvauja, globoja renginį, kai kurie tampa šventės rėmėjais. Turbūt vienas džiugiausių šio festivalio įvykių režisierei Jolantai buvo jos mokinio, bildučio – dabar aktoriaus ir režisieriaus – Eimanto Pakalkos sugrįžimas jau su savo vadovaujamu Vilniaus humanistinės mokyklos teatru. Kažkada sau duotas pažadas išpildytas. Eimantas prisimena: ,,Užaugau Ignalinoje. Ten lankiau teatrą, ten kiekvieną rudenį vykdavo „Bildučiai“ – festivalis, kurio laukdavau kaip Kalėdų. Tai buvo nuostabus laikas – pirmos meilės, pirmi vaidmenys, pirmi scenos jauduliai, naktiniai pokalbiai ir bendrystė. Ir visada tyliai širdyje sau sakiau, kad jei kada nors turėsiu savo mokinius – būtinai juos čia atvešiu. Šiandien ta diena atėjo. Kai išlipom iš autobuso, pajutau, kad ratas užsidarė. Tas pats miestas, ta pati salė, tie patys žmonės, sutikau ir savo vadovę. Vėl pasijutau tas pats vaikas iš Ignalinos, tik su 40 mažų širdžių, kurios jau pradėjo savo teatrinę kelionę…“. Pirmas atvykimas buvo sėkmingas. Vilniečių spektaklis ,,Virvė,virvelė, gija arba nauji Don Kichoto žygdarbiai“ festivalyje pripažintas plastiškiausiu ir teatrui skirtas žymaus kraštiečio, plastikos teatro įkūrėjo Giedriaus Mackevičiaus vardo prizas – teatro medį vaizduojanti statulėlė (aut. R. Žievys).
Festivalio atidarymo ir uždarymo šventėse visų laikų dalyvius, svečius, organizatorius sveikino Bildučius globojančios Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos direktorė Valentina Čeponienė, savivaldybės meras Laimutis Ragaišis, Kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Artūras Česliokas, Seimo nariai Jevgenijus Šuklinas, antrąją dieną – Bronis Ropė, linkėję gražios šventės, pačių geriausių įspūdžių, dėkoję režisierei Jolantai Narbutaitienei už jos kūrybą, energiją ir meilę teatrui.
,,Kasmet visi sutelkiam jėgas ir tai padarom. Nes būtina išsaugoti šį Ignalinos deimantėlį. Su juo užaugo mūsų vaikai, dabar auga anūkai… “, – festivaliu džiaugėsi meras L. Ragaišis. Meras režisierei įteikė padėką už nuopelnus skleidžiant teatrinę kultūrą, Ignalinos krašto garsinimą, jaunimo kultūrinį ugdymą, kūrybą ir festivalio tradicijų puoselėjimą, teatrams skirtos saldžios dovanos ir didelis tortas.
Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos teatras IKI festivaliui parengė dvi premjeras. Jaunesniųjų grupė – komediją ,,Pagalba iš dangaus” apie roką ir savo gitarą, bet ne mokymąsi, mėgstantį paauglį, kuriam padeda ir jį kūrybingai motyvuoja senelė iš dangaus. O vyresnieji ikiečiai parodė dramą ,,Sudie, idiotai“ apie jauną žmogų, pasimetusį savo prieštaringuose jausmuose ir dar tik prasidedančiame suaugusiųjų gyvenime, kuriame patiria nusivylimų, neteisybės, skaudžių netekčių. Kaip ir visi IKI spektakliai – šie irgi žavėjo puikia režisūra, vaidyba, buvo anšlaginiai.
Pirmąją dieną taip pat šiltai sutikti gerų Ignalinos bičiulių spektakliai: Alytaus jaunimo centro teatro studijos „Drevinukas“ parodyta pasaka ,,Bebenčiukas“, Plungės kultūros centro teatro „Saula“ ir jų ,,Gudruolis katinas“, Kauno r. meno mokyklos ,,2gnas“ ir jų linksmas, spalvingas spektaklis ,,Kas liepynėj susipynė“. Antrąją dieną pradėjo Pasvalio kultūros centro jaunimo teatro studija ,,DrAma“ su ,,Žaidimu“, vėliau pasirodė Ukmergės teatro studija ,,Nykštukas“ su spektakliu ,,Angelas“, Molėtų teatro studija ,,Remarka“ ir jų filosofinis ,,Pra“ bei Jurbarko ,,Vaivorykštė“ ir emocijų bei spalvų kupinas spektaklis ,,Škac, mirtie“, Kretingos atžalynas“ nudžiugino šviesiu spektakliu ,,Pienių vynas“.
Trečioji teatrų festivalio diena skirta profesionaliems teatralams. Rankų šešėlių teatras „Budrugana“ (režisierius Žilvinas Beniušis) vaikams ir visai šeimai dovanojo šiurpią komediją ,,Būū“. ,,No shoes teatras“ ir režisierė Ieva Jackevičiūtė – spektaklį ,,Dulkėti veidrodžiai. Vaidino aktorius ir dramaturgas Raimondas Klezys. Pasitelkęs ir žiūrovus, ir teatro IKI narius naujomis formomis jis perteikė skaudžius jauno žmogaus išgyvenimus.
Po kiekvieno spektaklio teatrams dovanotos organizatorių, savivaldybės, Seimo nario Bronio Ropės dovanos. Jevgenijaus Šuklino dovana – foto būdelė, kuria vaikai taip smagiai naudojosi. Festivalio dalyviai ne tik nuotraukas prisiminimui pasidarė, bet ir ,,Smagurio furgonėlio“ ledais vaišinosi ,,O, spauda” suvenyriniais marškinėliais, maišeliais džiaugėsi. Čia pat buvo gaminami ženkliukai, veikė piešimo ant veidų studija bei bildutiškų šukuosenų kirpyklėlė.
Vaikų ir jaunimo festivalio uždaryme režisierė Jolanta išdalijo jubiliejines padėkas ne tik draugų teatrų vadovams, bet širdingai dėkojo ilgamečiams rėmėjams, savanoriams, bičiuliams. Savivaldybės meras L. Ragaišis linkėjo, kad visų mylimi ,,Bildučiai“ toliau gyvuotų ir džiugintų. Buvo suvalgyti net du dovanoti jubiliejiniai tortai, bildučiai ir jų svečiai linksminosi diskotekoje, emocijos ir gera nuotaika tiesiog liejosi… Tokia graži ir įspūdinga buvo meninės raiškos, kūrybinės laisvės, vaikystės ir jaunystės šventė, liudijanti tradicijas, bendrystę, scenos meno gyvybingumą bei didelę jėgą.
