Imperijų didybė ir griuvėsiai

Nesuskaičiuojamuose politikos ir diplomatijos susitikimuose esu ne kartą girdėjęs iš savo tautiečių graudžius verksmus apie tai, kokia maža ir neįtakinga šalis esame. Va didiesiems tai gerai.

Tačiau ar iš tikro gerai? Britanija su Prancūzija valdė pasaulines imperijas, kuriose išties nenusileisdavo saulė, turėjo galimybę (XIX amžiuje net didesnę nei JAV), tapti supervalstybėmis. Šiandien jos arba desperatiškai kovoja dėl didžiųjų statuso, kovoja su tais, kurie jau seniai nebetiki jų didumu, arba bando įrodyti, kad taip ir turi būti ir nieko čia blogo. Vokiečiai po visų didžiavalstybinių siekių gėdijasi savo praeities, ispanai apverkia didybės likučius, nekalbant jau apie portugalus ar olandus. Nestinga abejonių, ar pasiseks kokiai nors Kinijai ar Indijai.

Taigi, kokios imperijos bebūtų, jos anksčiau ar vėliau žlunga, kartais nugalėtos kitų imperijų, kartais barbarų, kartais ir nedidelių valstybių aljanso. Šiandien – apžvalga apie didžiąsias pasaulio valstybes ir jų likimą, apie imperijas. Kalbėsime ne apie imperijas blogąja prasme, kokia pas mus įprasta. Tarptautinės politikos žinynuose imperija yra šalis, turinti didžiosios valstybės požymius. Kai kada ir nedidelės šalys nori vadintis imperijomis, bet čia jau kita kalba.

Suprantama, kad kiekvienas pasakys, jog žino, kas buvo Romos ar Bizantijos imperija, žino, kad mus engė Rusijos imperija, gal mažiau prisimins, kad Japoniją iki šiol valdo… imperatorius.

Tačiau tai ne pirmosios ir ne didžiausios imperijos.

Istorikai sutaria seniausia pasaulio imperija laikyti Akado valstybę, vėliau davusią pradžią šumerų ir Mesopotamijos civilizacijai. 24 amžiuje pr. Kr. gyvenusių klajoklių akadų gentys, Mesopotamijos šiaurėje įkūrė valstybę, kuri savo galios viršūnę pasiekė po karaliaus Sargono Didžiojo užkariavimų, maždaug dabartinio Irako, Sirijos ir Libano teritorijose. Sargono imperija gyvavo daugiau nei šimtmetį. Imperija laikytina Senovės Egipto Naujoji Karalystė (15 amžius prieš Kristų), nukariavusį Afrikos Nubiją ir Dabartinius Vidurio Rytus, Asirija, Achamenidų ir Aleksandro Didžiojo valstybė.

Imperijų dydį ir galią galima vertinti pagal kelis kriterijus – plotą – gyventojų skaičių, gyvavimo trukmę, o be to ir ekonominę galią. Suprantama, kad senųjų valstybių parametrus galima veikiau numanyti, nei išmatuoti, tačiau tai vis tik netrukdo lyginti valstybes tarpusavyje. Juo labiau, kad valstybių sienos buvo labai neaiškios, teritorijų jurisdikcija ginčytina (nėra iki galo aišku ar Vytautas Didysis tikrai valdė teritoriją prie Juodosios jūros), ekonominė galia neapskaičiuota.

Taigi, didžiausios imperijos pasaulio istorijoje buvo Britų imperija ir Mongolų imperija. Jų plotas viršijo 33 mln. kvadratinių kilometrų. Apytikriai 500 daugiau nei šiandieninė Lietuva. Rusijos imperija didžiausio savo išsiplėtimo metu (1895 m.) siekė 22,8 mln. kv. km., SSSR buvo kiek mažesnė – 22,3. Ispanija su kolonijomis siekė beveik 20 milijonų. Dabartinės Rusijos Federacijos plotas 17,1 milijonas. Kitos imperijos – Kinijos, Prancūzų valdų, arabų kalifatų – jau kur kas mažesnės. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, geriausiais laikai apėmusi 1 milijoną kvadratinių kilometrų, nepatenka net į šimto didžiausių valstybių sąrašą. Taigi būdami dideli, buvome ne tokie jau dideli. Beje, kartu su lenkais Žečpospolitoje apie 1650 metus turėjome 1,1 milijono kvadratinių kilometrų valstybę.

Britų imperija pirmavo ne tik plotu, prieš Antrąjį Pasaulinį karą joje gyveno daugiau kaip 500 milijonų žmonių, daugiau kaip dabartinėje Europos Sąjungoje. XIX amžiaus vidurio Kinijoje buvo apie 430 milijono gyventojų, Sovietų Sąjungoje prieš jos subyrėjimą – 286 milijonai. Didžiojoje Mongolų valstybėje geriausiais laikais tebuvo apie 100 milijonų žmonių ir tai daugiausiai – kinų. Dabartinės valstybės tikrai nenusileidžia istorinėms imperijoms – vien Kinija ką reiškia.

Ar gali visas pasaulis sutilpti į vieną valstybę? Tokio įvykio dar nebuvo, tačiau teigiama, kad Achamenidų (Persų) imperijoje 5 amžiuje pr. Kr. gyveno beveik pusė žmonijos, 19 amž. Kinijoje, Romos imperijoje, Maurjų valstybėje (2-me amž. prieš Kristų dabartinėje Indijoje ir Pakistane) turėjo apie trečdalį tuometinio pasaulio gyventojų. Britų imperijai 1938 metais priklausė kas ketvirtas Homo sapiens individas.

Ekonomikos specialistai teigia, kad prieš kelis dešimtmečius JAV kasmet sukurdavo apie trečdalį viso pasaulio bendrojo vidaus produkto. Tad demokratinė valstybė tikrai buvo ekonomikos imperija. Istorikų-ekonomistų teigimu indėliu į pasaulio gerovę jai prilygti galėjo nebent jau minėta Maurjų valstybė ar 19 amžiaus Kinija, gaminusios taip pat beveik trečdalį pasaulio vidaus produkto. Tad dabartinė Kinija – dar ne stebuklas. Britų imperija “geraisiais” laikais būrė apie ketvirtadalį, o Rusijos Imperija – apie dešimtadalį šio produkto. Dabartinei Rusijai toli iki to. Taigi Kinijos bei Rusijos galybės mitus reikia vertinti atsargiai.

Pabaigai gal ir svarbiausia – imperijų ilgaamžiškumo klausimas. Hitleris kūrė tūkstantmečio reichą, Stalinas teigė, kad sovietų valstybė amžina. Nė viena nė kita nepasitvirtino. Reichas žuvo kare, sovietų valstybę numarino dainuojančios revoliucijos. Tūkstantmečių valstybių vis dėl to būta.

Kai kurie mokslininkai teigia, kad ilgiausiai gyvavusi valstybė pasaulio istorijoje – Roma, kurios pradžia galima laikyti kuklią respubliką, atsiradusią 3 amžiuje pr. Kr., o baigusią savo gyvenimą Bizantijos (jie save laikė Roma) imperijos žlugimo dieną – 1453 metais. Taigi jau daugiau kaip 1700, o pridėjus dar formaliai įteisintą Šventąją Romos imperiją – jau ir per 2000 metų. Net ir be Romos Bizantija išgyveno savus 1123 metus, nusileidusi tik legendinei antikinėje Afrikoje buvusiai Kušo (žinomą dar Kušitų ir Merojės valstybių vardu) valstybę egzistavusiai apie 1400 metų. Trečiąja tūkstantininke yra kukli Venecijos valstybė, kurios istorija tęsėsi nuo 697 iki 1797 metų, t.y. 1100 metų. Tai ir visas tūkstantmečių valstybių sąrašas. Kitos gyveno trumpiau, net ir iš pažiūros galingos valstybės išsikvėpdavo per kelis šimtmečius ir net dešimtmečius. Sovietinė imperija pratempė vos septynias dešimtis metų – tai tikras menkniekis imperijų istorijoje.

Paminėtina ir keletas kuriozinių atvejų. 1804 metais nepriklausoma valstybe buvo paskelbtas Haitis. Beje, tai antroji po JAV nepriklausoma valstybė Amerikos kontinente. Nepriklausomybės kovų vadas Jean-Jacques Dessalines pasiskelbė imperatoriumi, o savąją šalį – imperija. Pastaroji pragyveno vos du metus, imperatorius buvo nužudytas. Ne ilgiau truko ir Centrinės Afrikos imperijos gyvastis. Prezidentas Jean-Bedel Bokassa savąją šalį 1977 metais paskelbė imperija, tačiau po poros metų buvo nuverstas kartu su savo imperija. Tačiau labiausiai šioje srityje nesisekė meksikiečiams. Šalis bent du kartus paskelbta imperija (1822 ir 1864 metais). Antroji imperija išgyveno tris metus, pirmoji – vos vienerius. Tai, regis, imperializmo rekordas.

Tad, apibendrinant imperijų didybę, tenka sutikti su tuo, kad nieko amžino nebuvo ir nebus. Nors demokratija taip pat ne amžina, visų imperijų laukia dažnai ne visai šlovinga mirtis. Tad nedideles ir net mažas šalis galima ir verta mylėti. Juolab, kad seniausia tebegyvuojanti Europos valstybė yra… San Marinas. Oficialiai ji įkurta 301 metais, tad baigia skaičiuot jau antrą tūkstantmetį, ir gyvuoja ilgiau už bet kurią imperiją.

Vertas dėmesio faktas.

Užs. Nr. EV-37