Imuniteto stiprinimas žiemą
Imunitetą dažnai suvokiame kaip „skydą“, bet iš tikrųjų tai nuolat besimokanti sistema, kurios veiklą lemia mityba, miegas, judėjimas ir streso lygis. Vitaminai čia nepakeičia pagrindų, tačiau padeda užpildyti spragas, kai kasdienybė tampa įtempta ar racionas – skurdokas.
Vitaminas D išlieka vienu aktualiausių, nes jo šaltiniai maiste riboti. Optimaliausia taktika – pasitikrinti 25(OH)D koncentraciją ir pagal rezultatą susiderinti dozę su sveikatos specialistu. Taip išvengsite „aklo“ vartojimo ir gausite realią naudą, ypač jei mažai būnate lauke ar dirbate pamainomis.
Vitaminas C dalyvauja imuninės sistemos funkcijose ir oksidacinio streso valdyme. Kasdienėje lėkštėje vietos turėtų atsirasti paprikoms, citrusiniams, brokoliams, raugintoms daržovėms. Jei racionas nepastovus, trumpi papildymo kursai gali būti praktiškas sprendimas.
B grupės vitaminai (B6, folatai, B12) svarbūs kraujodarai ir energijos apykaitai. Veganams, vegetarams, mažai mėsos valgantiems ar žmonėms su padidėjusiu krūviu verta periodiškai įsivertinti jų statusą. Cinkas ir selenas papildo šį rinkinį: pirmasis prisideda prie ląstelinio imuniteto, antrasis – prie antioksidacinės apsaugos ir skydliaukės funkcijos. Renkantis papildus, dėmesį skirkite dozėms, formoms ir gamintojo patikimumui – daugiau nebūtinai reiškia geriau. Plačiau apie patikimus pasirinkimus galite pasiskaityti čia: www.vitabox.lt.
Riebaluose tirpūs vitaminai A ir E taip pat turi savo rolę. Kadangi jie linkę kauptis, prioritetą verta teikti maistui: oranžinėms ir tamsiai žalioms daržovėms, lapiniams augalams, kepenėlėms (A), riešutams, sėkloms ir kokybiškiems aliejams (E). Papildai – tik esant objektyviam poreikiui ar gydytojo rekomendacijai.
Toliau – įpročiai. 7–9 valandų kokybiško miego, reguliarus (nebūtinai intensyvus) judėjimas, pakankamas baltymų kiekis ir protingas streso valdymas yra „nematomi“ imuniteto ramsčiai. Ilgalaikis miego trūkumas kelia uždegiminių žymenų lygį, o nuolatinis stresas silpnina apsaugines reakcijas – todėl verta susikurti paprastą rutiną: pasivaikščiojimai dienos šviesoje, kvėpavimo pratimai, ekranų higiena vakare.
Žarnyno mikrobiota – dar vienas kertinis akmuo. Skaidulos iš ankštinių, pilno grūdo produktų ir daržovių, fermentuoti maisto produktai (kefyras, jogurtas be priedų, raugintos daržovės) padeda stiprinti gleivinių barjerą, kuris pirmasis susiduria su aplinkos dirgikliais. Nepamirškite ir vandens – dehidratacija sausina gleivines ir silpnina jų apsauginę funkciją.
