Intensyviausio Lietuvos geležinkelio ruožo elektrifikacija finišo tiesiojoje
Lietuva baigia vieną didžiausių geležinkelių infrastruktūros modernizavimo projektų šalies istorijoje. Elektrifikavus geležinkelio ruožą Vilnius–Klaipėda, elektrine trauka bus galima pasiekti Klaipėdos jūrų uostą pagrindine šalies geležinkelių arterija. Projektas ne tik iš esmės keis keleivių ir krovinių vežimą geležinkeliais, bet ir prisidės prie klimato kaitos mažinimo tikslų bei tvaresnės transporto sistemos kūrimo.
Šiuo metu Lietuvoje elektrifikuoti trys geležinkelio ruožai: Vilnius–Kaunas, Vilnius–Kena ir Lentvaris–Trakai. Jie sudaro apie 8 proc. viso šalies geležinkelių tinklo. Baigus elektrifikavimo projektą, kuomet bus elektrifikuoti net 363 km, elektrifikuotų geležinkelių dalis išaugs iki 28 proc., o ateityje, įgyvendinus europinės vėžės „Rail Baltica” projektą, viršys trečdalį visos šalies geležinkelių infrastruktūros.
„Vilnius–Klaipėda ruožo elektrifikacija yra vienas svarbiausių infrastruktūros modernizavimo projektų nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Jo nauda matuojama ne tik kilometrais elektrifikuotos geležinkelių infrastruktūros, tai investicija į švaresnį transportą, didesnį geležinkelių konkurencingumą ir patogesnes keliones keleiviams”, – sako laikinasis LTG grupės generalinis direktorius Arūnas Rumskas.
Vienas didžiausių infrastruktūros projektų
Elektrifikavimo projektas apima intensyviausiai naudojamą Lietuvos geležinkelių transporto koridorių tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Darbai buvo vykdomi trimis etapais: Vilniaus geležinkelio mazge, ruože Kaišiadorys–Radviliškis bei ruože Radviliškis–Klaipėda.
Šiuo metu atlikta apie 99 proc. visų darbų. Bendra projekto vertė siekia apie 457 mln. eurų, iš kurių maždaug 200 mln. eurų finansuojama Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis. Papildomai investuojama į prijungimą prie elektros perdavimo tinklo ir eismo valdymo sistemų modernizavimą.
Įgyvendinus projektą, elektrifikuota geležinkelio jungtis sujungs rytinę valstybės sieną, keturis didžiausius šalies miestus ir Klaipėdos uostą.
Iššūkių netrūko
Pasak geležinkelių infrastruktūros valdytojos „LTG Infra” generalinio direktoriaus Vyčio Žalimo, projekto įgyvendinimo metu teko prisitaikyti prie reikšmingų išorės aplinkos pokyčių.
„Projektą lydėjo reikšmingi iššūkiai. Karo Ukrainoje pradžia apsunkino įrangos ir medžiagų tiekimą. Kartu tai yra vienas techniškai sudėtingiausių projektų įmonės istorijoje, nes didžiąją dalį darbų vykdome nenutraukdami intensyvaus traukinių eismo. Tačiau nuoseklus planavimas ir glaudus komandos bei partnerių bendradarbiavimas leidžia projektą sėkmingai artinti prie finišo”, – sako V. Žalimas.
Papildomų sprendimų pareikalavo ir pasikeitę nacionalinio saugumo reikalavimai. Daliai anksčiau planuotos įrangos pritaikius apribojimus, rangovams teko ieškoti alternatyvių technologinių sprendimų ir vakarietiškų tiekėjų.
Projektą koregavo ir technologiniai sprendimai. Buvo pakeista traukos pastočių technologija, leidusi optimizuoti infrastruktūrą ir sumažinti reikalingų pastočių skaičių. Nors tai pareikalavo papildomo projektavimo ir korekcijų, ilgalaikėje perspektyvoje sprendimas padės efektyviau eksploatuoti sistemą.
Nauda keleiviams, verslui ir aplinkai
Elektrifikavus visą ruožą, keleivių ir krovinių vežimui bus sudarytos sąlygos plačiau naudoti elektrinę trauką, taip didinant geležinkelių patrauklumą keleiviams ir vežėjams.
Vilnius–Klaipėda geležinkelio linija yra IX B transporto koridoriaus dalis, o šiuo maršrutu vidutiniškai pervežama apie 40 proc. visų geležinkeliais Lietuvoje keliaujančių keleivių. Todėl šio koridoriaus modernizavimo ir elektrifikavimo nauda bus reikšminga didelei daliai šalies keleivių.
Skaičiuojama, kad dėl mažesnių energijos ir riedmenų priežiūros sąnaudų Lietuvos geležinkelių tinkle veikiantys vežėjai potencialiai galės sutaupyti apie 505 mln. eurų, o projektas atsipirks per 19 metų. Tuo metu bendra socialinė ir ekonominė projekto nauda per visą eksploatacijos laikotarpį turėtų viršyti 700 mln. eurų.
Elektrifikacija reikšmingai prisidės ir prie transporto sektoriaus dekarbonizacijos. Vertinama, kad pradėjus plačiau naudoti elektrinius keleivinius ir krovininius traukinius, kasmet bus išvengta apie 150 tūkst. tonų CO₂ emisijų.
Tikimasi, kad dalis keleivių ir krovinių iš kelių persikels į geležinkelius. Prognozuojama, kad tai leis sumažinti eismo intensyvumą maždaug 3 600 automobilių ir 18 tūkst. vilkikų, o tai prisidės prie mažesnių spūsčių, mažesnio avaringumo ir saugesnių kelių.
Svarbus žingsnis Europos žaliojo kurso link
Vilniaus-Klaipėdos ruožo elektrifikacija yra svarbi Lietuvos indėlio į Europos žaliojo kurso tikslus dalis. Elektrifikuoti geležinkeliai sudaro prielaidas naudoti elektros energija varomus traukinius, kurie laikomi viena tvariausių alternatyvų dyzeliniam transportui. Dėl šios priežasties geležinkelių elektrifikacija jau daugelį metų yra vienas svarbiausių Europos transporto politikos prioritetų. Europos Sąjungos Baltojoje knygoje, kurioje numatytos bendros Europos transporto erdvės plėtros kryptys, keliamas tikslas iki 2030 metų bent 30 proc. daugiau kaip 300 kilometrų atstumu keliais vežamų krovinių perkelti į geležinkelių ir vandens transportą. Iki 2050 metų ši dalis turėtų viršyti 50 proc.
Pasak A. Rumsko, Vilniaus–Klaipėdos elektrifikacija yra svarbus žingsnis siekiant, kad Lietuvos geležinkeliai atitiktų ateities transporto standartus.
„Elektrifikuoti geležinkeliai šiandien yra nebe pasirinkimas, o būtinybė konkurencingai ir tvariai transporto sistemai. Baigdami elektrifikuoti pagrindinę šalies geležinkelio arteriją stipriname Lietuvos pozicijas europiniame transporto tinkle ir sudarome sąlygas daugiau keleivių bei krovinių perkelti ant vienos tvariausių transporto rūšių – geležinkelių. Tai ilgalaikė investicija į švaresnį, efektyvesnį ir saugesnį judumą ateities kartoms”, – sako A. Rumskas.
