Ir laikrodžio rodyklės turi savo politiką
Panašu, kad sukiodami laikrodžio rodyklę pagalvojote, kad žaidimas su laiku yra paikas užsiėmimas. Visi jo gauname beveik vienodai, bet panaudojame skirtingai, ir valanda šen-ten jau nieko nepakeis. Įvairių tautų išmintys sako, kad laikas gydo žaizdas, laikas visagalis, laikas viską sustato į savo vietas. Tačiau jo visagalybe politikai, matyt, netiki. Jie mano, kad laiką galima ne tik sukioti pirmyn-atgal, jį galima paversti ir visai veiksmingos politikos instrumentu.
Mano kartos žmonės, tikriausiai, dar nepamiršo, kad Lietuvos išsilaisvinimas iš SSSR valdymo prasidėjo nuo to, kad mūsų šalis atsiskyrė nuo vadinamos Maskvos laiko juostos. Tai buvo simbolinis įvykis – gyvenome jau ne pagal Kremliaus bokšto laikrodį. Vėliau įsivedėme vadinamą „Andrikienės laiką“, turėjusį priartinti mus prie Europos… Šiandien diskutuojame reikia ar nereikia mums vasaros laiko, kuris buvo įvestas prieš šimtą metų tam, kad taupyti žvakes… tai ne vieninteliai laiko politikos pavyzdžiai. Pasaulyje jų nemažai, o kai kurie net ir kurioziški.
Pasidomėti laiko politika paskatino naujausia žinia iš politiškai egzotiškos Šiaurės Korėjos. Prieš kelias savaite šalies valdžia nusprendė pasukti laikrodžių rodykles pusvalandžiu atgal, sukurdama originalią „Phenjano laiko juostą“, pabrėžiant, kad Šiaurės Korėjos laikas dabar nesutaps su jokios imperialistinių valstybių laiku. Beje ir kalendorius šioje šalyje savitas – laikas skaičiuojamas nuo mums įprastų 1912 metų, kuomet gimė Didysis Vadas Kim Il Sungas (Kim Ir Senas – pagal seną tranliteraciją).
Manipuliavimas laiku siekia antikos epochą… Romos Senatas liepos mėnesį pavadino Julijum imperatoriaus Cezario garbei kai šis reformavo anuometinį Romos kalendorių skaičiavusį 709 metus nuo Romos įkūrimo. Imperatorius Augustas vėliau gavo savo garbei rugpjūčio mėnesį, kuriam buvo pridėta viena diena, kad jis nebūtų prastesnis už Julijaus mėnesį. Kaip žinome, imperatoriškieji mėnesių vardai išliko iki mūsų dienų.
Jei kokie kosminiai ateiviai bandys suvokti Žemės gyventojų laiko skaičiavimo sistemą, pamanys, jog sunku rasti kai ką kvailesnio ir nelogiškesnio. Para dalijama į 24 valandas, valanda – į 60 minučių, pastaroji – į 60 sekundžių. Sekundės dalis sportininkai ir mokslininkai jau dalina dešimtinėmis ir šimtosiomis dalimis.
Prancūzai, po savosios revoliucijos XVIII amžiaus pabaigoje buvo pervadinę mėnesius savais vardais (panašiai mūsų laikais pasielgta Turkmenistane, kur balandis netgi vadinosi prezidento motinos vardu), tačiau naujieji pavadinimai neprigijo ir šiandien yra beveik pamiršti. Tie patys revoliucionieriai bandė įvesti ne vieną matavimo naujovę, paremtą dešimtaine skaičiavimo sistema. Kai kurios jų – tokios kaip metras ar kilogramas – prigijo. Jei para būtų dešimties valandų, valanda šimto minučių, o minutė – šimto sekundžių, sekundės ilgis ne daug kuo skirtųsi nuo dabartinės. Tačiau dešimties valandų laikrodis, kad ir logiškai atrodantis, pasirodė visiškai nepriimtinas – laikas nepasidavė net jakobinų diktatūrai.
Būta įvairių norų manipuliuoti laiku darbo žmonių ir kitokių gerų žmonių labui. Sovietų Sąjungoje ketvirtajame dešimtmetyje bandyta keisto darbo savaitės ilgį, eksperimentiškai įvedant šešių ir net penkių dienų savaitė, bet natūrali prigimtis nepasidavė laiko keitimui sovietinių žmonių paverginėjimo vardan.
Didelių problemų su laiku kildavo ir tebekyla didelėms valstybėms, kurios natūraliai išsidėsto keliose laiko zonose. Indijoje ir Kinijoje mėginta visoje valstybėje turėti taip pat rodančius laikrodžius, bet tai sukeldavo ne tik nepatogumų, bet ir protestų. Indijos Rytuose esanti Asamo valstija ir šiandien reikalauja pereiti į atskirą laiko zoną, kuri geriau atitinka žemės ūkio darbų pradžios ir pabaigos tradicijas. Indijos laikas, beje pusvalandžiu skiriasi nuo Pakistano, o Nepalo – dar penkiolika minučių skiriasi nuo Indijos. Tai kažkam patogiau. Patį drastiškiausią sprendimą priėmė Samoa salyno valdžia, „išmetusi“ 2011 metais iš kalendoriaus visą dieną tam, kad laikas peršoktų dienos pasikeitimo ribą ir sutaptų su Australijos ir Naujosios Zelandijos laiku. Tai jau biznis, nes pastarosios šalys yra svarbiausios Samoa prekybos partnerės…
Laiko sukiojimas yra ir diktatorių „žaisliukas“. Be minėto Šiaurės Korėjos laiko pasukimo pusvalandžiu, paminėtinas ir buvęs Venesuelos diktatoriaus Hugo Chavezas, kurio nutarimu 2007 metais Venesuelos laikrodis ėmė pusvalandžiu skirtis nuo “imperialistinės” Amerikos laiko. Nežinia ką reiškęs sovietinis „dekretinis“ laikas taip pat skyrėsi viena valanda nuo normalaus. Beje SSSR išsiplėtusi per du kontinentus niekaip „netilpo“ į vieną laiko zoną, bet traukiniai važinėjo ir lėktuvai skraidė tik Maskvos laiku. Mums, buvusiems toje pačioje juostoje didelių problemų ši išmonė nekėlė, bet Kaukazo ir Vidurinės Azijos gyventojus painiojo tai, kad stiteis pastate laikrodis rodė vietinį laiką, o perone – maskvėninį. Beje ne Sovietų Sąjunga turėjo daugiausia laiko juostų. „Plačiausiai“ pasaulyje išsidėstę Prancūzijos valdos, apimančios iš viso… dvylika laiko juostų.
Kinų hieroglifas, reiškiantis laiką, susideda iš dviejų simbolių. Vienas jų – diena, kitas – rankos sprindis, reiškiantis matavimą. Tad dienos matavimas, kurio sistema tikriausiai priklauso nuo… sprindžio ilgio.
_________
Pasitikrinkite žinias:
Valandos dalijimas į 60 minučių, o minutės – 60 sekundžių yra šešiasdešimtainės skaičiavimo sistemos elementas.
Kraunasi ...
Sužinokite teisingą atsakymą >>
Užs. Nr. EV-009
