9 vasario, 2017
Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas

Ir vėl progresiniai. Ir vėl netikę

Eilinį kartą diskutuojama apie progresinių mokesčių Lietuvoje įvedimą. Seime užregistruotas įstatymo projektas, pagal kurį mėnesinis atlyginimas iki maždaug 1267 eurų „į rankas” būtų apmokestinamas 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifu – kaip yra dabar, o daugiau uždirbantiems siūloma mokesčius didinti. Pajamos nuo 1267 iki 1900 eurų „į rankas” būtų apmokestinamos 16 proc. gyventojų pajamų mokesčiu, pajamos nuo 1900 iki 2533 eurų – 17 procentų, daugiau kaip 2533 eurų „į rankas” – 18 procentų mokesčiu.

Didinti mokesčius siūlantieji teigia, kad siekia įtvirtinti socialiai teisingą, proporcingą gyventojų apmokestinimą ir mažinti socialinę nelygybę. Tačiau panagrinėjus kiek giliau tampa akivaizdu, kad yra atvirkščiai – ši progresinių mokesčių idėja yra socialiai neteisinga, didina apmokestinimo neproporcingumą, neprisideda ir prie nelygybės mažėjimo.

Progresinių mokesčių šalininkai piešia itin keistą vaizdą savo siūlymui pagrįsti. Esą, mokesčiai Lietuvoje yra maži. Akivaizdu, kad yra priešingai. Susumavus visus mokesčius (gyventojų pajamų, „Sodros”, privalomo sveikatos draudimo ir kt.) pagal darbo sutartį dirbantis ir vidutines ar aukštesnes pajamas gaunantis žmogus iš karto sumoka net 40 proc. savo pajamų mokesčiams. Jei įskaičiuotume dar ir vartojimo mokesčius (PVM, akcizus), ši dalis pakiltų iki 50 proc. Apskritai darbo užmokesčio apmokestinimas Lietuvoje didesnis nei vidutinis ES šalyse. Tad retorinis klausimas – kokią dalį savo pajamų dirbantieji turi atiduoti mokesčiams, kad jau nebeapsiverstų liežuvis sakyti, kad mokesčiai maži? 60 proc.? Ar 80 proc.? Taip, ne visos pajamų rūšys apmokestinamos vienodu tarifu, bet juk progresiniai mokesčiai dar labiau didintų ir darbo jėgos apmokestinimą.

Taip pat teigiama, kad uždirbantieji daug mokesčių sumoka neproporcingai mažai ir dėl to reikia didinti mokesčių progresyvumą. Tačiau duomenys rodo, kad apie pusę viso Lietuvoje į biudžetą surenkamo gyventojų pajamų mokesčio iš darbo užmokesčio sumoka apie 15 proc. daugiausiai uždirbančių žmonių. Uždirbančiųjų mažiau už vidutinį darbo užmokestį sunešama dalis yra tik apie trečdalį viso surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (nors šie žmonės sudaro apie 70 proc. visos darbo jėgos Lietuvoje).

Dar reikia pridėti ir tai, kad uždirbantys santykinai daug per pensiją ir kitas socialines išmokas iš „Sodros” atgaus daug mažesnę dalį savo įmokėtų įmokų, mat Lietuvoje yra taikomos „Sodros” išmokų „lubos”, tačiau įmokoms vadinamųjų „lubų” nėra. Tad daug uždirbantys ir sumoka daug daugiau mokesčių, o socialinių išmokų pavidalu atgauna santykinai mažiau.

Mokesčių sistemos progresyvumas Lietuvoje yra jau ir dabar. Jei uždirbate minimalų atlyginimą, per mėnesį sumokate 10 eurų gyventojų pajamų mokesčio, t. y. – 2 proc. Jei uždirbate 1267 „į rankas”, sumokate 250 eurų pajamų mokesčio. Pajamos didesnės tik 4 kartus, o gyventojų pajamų mokesčio sumokama net 25 kartus daugiau! Taip yra dėl neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) Lietuvoje, kuris reiškia, kad mažiausiai uždirbančiųjų pajamos apmokestinamos mažiau. Didesnio NPD taikymas mažiau uždirbantiems jau pasiekia tuos tikslus, kuriuos deklaruoja siūlantieji įvesti progresinius mokesčius.

Tiesa, reikia pripažinti, kad šiuo konkrečiu projektu nesiūloma apmokestinimo kelti stipriai – aukščiausias laiptelis lyginant su dabar galiojančiu padidėtų nuo 15 iki 18 procentų. Bet nevertėtų apsigauti. Pats projektą užregistravęs Seimo narys pabrėžia, kad „tai būtų pirmas žingsnis piliečius pratinant prie progresinių mokesčių”. Išties retai sutinkamas toks valdančiųjų nuoširdumas, kaip šiuo atveju, kai patys pasako – jog pasiūlymas yra ne kas kita, o Trojos arklys. Įsileisime „nuosaikius” progresinius mokesčius, ir tada atsiveria visos galimybės mokesčius kelti ir toliau. Tad per pusmetį 18 proc. gali tapti 40, o tas, atrodo, nerealistiškai skambantis 70 proc. darbo apmokestinimas, žiūrėk, jau ir čia. Nuoseklumo valdantiesiems kur jau netrūksta, tai didinant mokesčius. Šiemet jau padidėjo mokesčiai dirbantiems pagal autorines sutartis, turintiems verslo liudijimus ir kitiems.

Apskritai, progresiniai mokesčiai yra paremti idėja, kad gerovę visuomenėje kuria perskirstymas. Kad vieni gyvena prastai ir uždirba mažai, nes kiti gyvena per gerai ir per daug uždirba. Dažnai minimos Vakarų Europos šalys, kuriose yra progresiniai mokesčiai, didesnis perskirstymas ir kuriose žmonių pajamos yra didesnės. Tačiau tikroji pajamų skirtumų priežastis yra šių šalių ekonomikos produktyvumo lygis. Investicijų lygis vienam gyventojui ir nuo jo priklausantis produktyvumas Lietuvoje ir vakarų Europos šalyse skiriasi 3-4 kartus. Tad net ir perskirstę visas daugiau uždirbančių pajamas reikšmingai nepriartėsime pagal pajamas prie Vakarų Europos šalių. Progresinių mokesčių siūlymas niekaip nesprendžia mažų pajamų problemos Lietuvoje ir yra nesusipratimas, ignoruojantis tikrąsias ekonomikos augimo ir gerovės priežastis.

Ir pabaigai. Progresinių (didesnių) mokesčių apologetai paprastai užima vertybinę poziciją. Jie teigia, kad dalintis su kitais yra gerai, kad tai rodo visuomenės solidarumą. Dalintis su kitais iš tiesų yra gerai. Ir jau dabar tai darome. Jau dabar uždirbantys daugiau, daugiau ir sumoka. Bet gerai yra tik tuomet, kai darome iš širdies ir savanoriškai. Politikai, prisidengdami solidarumu, bando daryti gera kitų pinigais ir tam prieštaraujančius laiko gobšuoliais, ar nesirūpinančiais gyenančiaisiais prasčiau už juos. Tačiau verta paklausti, kodėl noras skirstyti ne savo uždirbtus pinigus, paimti iš vienų ir duoti kitiems, yra laikomas dosnumu? O noras nuspręsti, kam panaudoti savo teisėtai uždirbtus pinigus – jau gobšumas? Dosnumas per prievartą – jokia vertybė.


Vytautas Sinica
2 kovo, 2021

Gyvename keistais laikais ir kartais sunku patikėti, kokie dalykai yra rimtai svarstomi Seime. Naujosios koalicijos sutartyje įrašytas Stambulo konvencijos ratifikavimas. […]

LR Seimo narė Guoda Burokienė
1 kovo, 2021

Ar norėtumėte, kad Jūsų bendruomenėje būtų įrengta riedučių ir dviračių trasa, grilio zona, o gal pasodinta graikinių riešutų giraitė? Visa […]

28 vasario, 2021

Lietuva remia Lenkijos ir kitų Via Carpatia šalių siekį visą Via Carpatia maršrutą, kurio dalis yra ir Lietuvoje, prie rytinės […]

Andrius Navickas
25 vasario, 2021

Religijos tyrinėtojas Pyteris Bergeris, kalbėdamas apie visuomenės susiskaldymą, papasakojo tokį anekdotą: „Kartą Airijoje į barą užeina vyras ir barmenas jo […]

24 vasario, 2021

Lietuvos merai kreipiasi į aukščiausius šalies vadovus ragindami imtis politinės lyderystės ir leisti savivaldybėms pasinaudoti unikaliomis Europos Sąjungos (ES) suteiktomis […]

Vytautas Sinica
22 vasario, 2021

Valdančiosios koalicijos partijos laimėjo rinkimus žadėdamos kovoti už mažumas ir prieš prigimtinę vyro ir moters šeimą. Dabar žiniasklaidoje pristatomi konkretūs […]

19 vasario, 2021

Turbūt nesuklysiu sakydamas, kad vien išgirdus žodį – onkologija – daugelį apima baimė, atmetimas, noras vengti šios temos. Po šiuo […]

19 vasario, 2021

Šiandien Vidaus reikalų ministerijos vadovybė – ministrė Agnė Bilotaitė ir viceministrai – nuotoliniu būdu dalyvavo išplėstiniame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) […]

Šiaulių meras Artūras Visockas
19 vasario, 2021

Šiaulių miesto savivaldybė pastaraisiais metais skyrė nemenkas sumas biudžeto lėšų kurdama aplinką ir užtikrindama paslaugas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Buvo […]

Seimo narys Linas Slušnys
17 vasario, 2021

Seimo valdyba pritarė darbo grupės sudarymui dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo parengimo. Kaip buvo teigiama Seimo valdybos posėdyje, Psichologų praktinės […]

LR Seimo narys Andrius Navickas
15 vasario, 2021

Nepriklausomos Lietuvos atsiradimas agresyvių Rusijos, Vokietijos, Lenkijos pašonėje 1918 metais – tikra Viešpaties dovana. Tereikėjo mažyčio tarptautinės situacijos kryptelėjimo į […]

Guoda Burokienė
15 vasario, 2021

Lietuvoje brangsta aukštojo mokslo studijos. Žinia mokyklas netrukus baigsiantiems moksleiviams ir jų tėvams – lyg perkūnas iš giedro dangaus. Ir […]

Andrius Navickas
10 vasario, 2021

Popiežius Pranciškus šiais metais ragina įdėmiai apmąstyti šventojo Juozapo, Jėzaus Kristaus globėjo, pavyzdį.  Kuo mums šiandien gali būti svarbus Juozapas? […]

Europos Parlamento narys Bronis Ropė
9 vasario, 2021

Kas šventiniu laikotarpiu pirkote iš smulkiųjų verslininkų? Pasirinkimo turėjome apsčiai. Internetinė erdvė mirgėjo masinės prekybos pasiūlymais, taip pat visomis išgalėmis […]

Neringos meras Darius Jasaitis
8 vasario, 2021

Reaguodamas į reikalavimą nugriauti net 6 statinius Neringoje, kai neatsižvelgiama į galimybę sudaryti taikos sutartis ir tokiu būdu išvengti finansinės […]

Seimo narė Guoda Burokienė
8 vasario, 2021

Chaosas, prasta komunikacija ir pavienių ministrų tušti pažadai. Taip iš šalies atrodo Vyriausybės pastangos spręsti karantino atlaisvinimą. Visą praėjusią savaitę […]

5 vasario, 2021

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė savo socialinio tinklo paskyroje facebook pasidalino nuogąstavimais apie tai, kad tarnybos skelbia realybės neatitinkančią statistiką, […]

Seimo narys Valius. Ąžuolas
4 vasario, 2021

Pirmadienį Vyriausybė viešai kalbėjo ir žadėjo teikti siūlymą leisti dirbti nebūtinųjų prekių parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą, taip pat atnaujinti grožio […]

2 vasario, 2021

Visuomenėje vis įsiplieskiant diskusijoms, noriu pasidalinti skaičiais ir argumentais, kurie padeda suprasti, kodėl egzaminų atsisakyti negalime. 1. Sprendimas vykdyti brandos […]

Seimo narys Linas Slušnys
29 sausio, 2021

Sausio 28 d. vykusioje nuotolinėje konferencijoje ,,Socialinis ir emocinis ugdymas psichikos sveikatai ir savižudybių prevencijai“ Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų […]