Irano branduolinės derybos su Europos valstybėmis vyks Ženevoje
Antradienį numatytos Irano, Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos ir Vokietijos branduolinės derybos bus rengiamos Ženevoje, pranešė Irano valstybinė žiniasklaida.
„Iranas ir trys Europos šalys, pasirašiusios 2015 m. branduolinį susitarimą, kartu su Europos Sąjunga antradienį Ženevoje surengs naują derybų ratą užsienio reikalų ministrų pavaduotojų lygiu“, – pirmadienį skelbė valstybinė televizija.
Šis susitikimas bus antrasis nuo birželio vidurio, kai užvirė 12 dienų trukęs Irano ir Izraelio karas, kurio metu Jungtinės Valstijos smogė į Teherano branduolinius objektus. Ankstesnis derybų ratas vyko liepos 25 d. Stambule. Derybos rengiamos po to, kai Iranas po karo su Izraeliu sustabdė bendradarbiavimą su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA), kadangi Teheranas atkreipė dėmesį į tai, kad ši institucija nepasmerkė Izraelio ir JAV smūgių į jo branduolinius objektus.
Beprecedentis Izraelio vykdytas bombardavimas ir Irano atsakomieji veiksmai 12 dienų karo metu sužlugdė Teherano branduolines derybas su Vašingtonu.
Minėtos trys Europos šalys yra pagrasinusios suaktyvinti 2015 m. branduoliniame susitarime numatytą vadinamąjį „snapback“ mechanizmą, kuris leistų pakartotinai įvesti JT sankcijas, atšauktas pagal šią sutartį, nebent Iranas sutiktų apriboti urano sodrinimą ir atkurti bendradarbiavimą su TATENA inspektoriais.
Iranas ginčija šios sąlygos taikymo teisėtumą ir kaltina europiečius, kad šie nesilaiko savo įsipareigojimų, numatytų susitarime.
JK, Prancūzija ir Vokietija kartu su Kinija, Rusija ir JAV 2015 m. pasiekė susitarimą su Iranu. Pagal šią sutartį, oficialiai vadinamą Bendru visapusišku veiksmų planu (angl. Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA), mainais į Irano branduolinės programos apribojimus buvo pasiūlyta sušvelninti sankcijas. Siekta užtikrinti, kad Teheranas negalėtų pasigaminti branduolinio ginklo.
Tačiau kai Vašingtonas 2018 m. vienašališkai pasitraukė iš šios sutarties per pirmąją prezidento Donaldo Trumpo kadenciją ir buvo pakartotinai įvestos griežtos ekonominės sankcijos, Iranas pradėjo nesilaikyti savo paties įsipareigojimų, ypač tų, kurie yra susiję su urano sodrinimu.
Tuo metu, kai JAV pasitraukė iš susitarimo, Londonas, Paryžius ir Berlynas dar kartą pakartojo, kad yra įsipareigoję laikytis šios sutarties, ir nurodė, jog ketina toliau prekiauti su Iranu. Dėl to JT ir Europos sankcijos nebuvo grąžintos, nors D. Trumpas atkūrė JAV baudžiamąsias priemones.
