Irano vyriausybė pareiškė, kad po E. Raisi žūties dirbs „be trukdžių“
Irano vyriausybė po prezidento Ebrahimo Raisi žūties per sraigtasparnio avariją tęs darbą „be menkiausių trukdžių“, sakoma pirmadienį paskelbtame Ministrų kabineto pareiškime.
„Patikiname ištikimą tautą, kad tarnystės kelias tęsis su nenuilstama ajatolos E. Raisi dvasia“, – tvirtinama pareiškime ir kartu pabrėžiama, kad vyriausybės darbas tęsis „be menkiausių trukdžių“.
Pirmadienį ryte Irano žiniasklaida pranešė, kad šalies Ministrų kabinetas susirinko į antrą skubų posėdį per mažiau nei 24 val. Pirmasis įvyko sekmadienio vakarą, jam pirmininkavo Irano viceprezidentas Mohammadas Mokhberas.
Vadovaujantis protokolu, mirus E. Raisi M. Mokhberas turėtų perimti valdžią. Per 50 dienų turės būti surengti nauji rinkimai.
E. Raisi sekmadienį lankėsi Rytų Azerbaidžano provincijoje, esančioje Irano šiaurės vakaruose, ir drauge su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu abiejų valstybių pasienyje atidarė užtvankos projektą.
Irano Raudonasis Pusmėnulis pirmadienį pranešė, kad buvo rasti prezidento Ebrahimo Raisi ir kitų žmonių, žuvusių per sraigtasparnio avariją, kūnai, ir kartu pareiškė, jog paieškos operacijos baigėsi.
„Perkeliame kankinių kūnus į Tabrizą“ Irano šiaurės vakaruose, valstybinei televizijai sakė Raudonojo Pusmėnulio vadovas Pirhosseinas Koolivandas ir pridūrė, kad „paieškos operacijos baigėsi“.
63-ejų E. Raisi Irano prezidentu tapo 2021 m. birželį.
ES išreiškė „nuoširdžią užuojautą“ dėl E. Raisi mirties
Europos Sąjunga (ES) pirmadienį išreiškė „nuoširdžią užuojautą“ dėl Irano prezidento Ebrahimo Raisi ir kitų pareigūnų žūties per sraigtasparnio avariją.
„Mintimis esame su šeimomis“, – pareiškime cituojamas Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles‘is Michelis.
Vėliau Josepas Borrellis ten pat paskelbė pareiškimą, kuriame teigė, kad ES „reiškia užuojautą“ dėl „sekmadienį įvykusios tragiškos sraigtasparnio katastrofos“.
Šios žinutės sukėlė politikų ir parlamentarų pasipiktinimą socialinėje žiniasklaidoje.
Švedijos europarlamentaras Davidas Lega „X“ paklausė J. Borrellio: „Ar galėsite dar kada nors pažvelgti drąsioms Irano moterims ir laisvės kovotojams į akis? Ar galėsite dar kada nors pažvelgti į akis Floderuso ar Djalalio šeimoms? Aš galėsiu. Gėda jums.“
2017 metais Švedijos pilietis Ahmadreza Djalali Irane buvo nuteistas mirties bausme dėl kaltinimų šnipinėjimu – kurie, pasak jo šeimos, yra visiškai melagingi.
2022 metų balandį Iranas suėmė ES diplomatinėje tarnyboje dirbusį švedą Johaną Floderusą, kuris turėjo grįžti iš kelionės po Iraną su draugais. Jam gresia mirties bausmė dėl kaltinimų šnipinėjimu.
Buvęs Belgijos migracijos ministras Theo Franckenas pasmerkė „Europos užuojautą dėl skerdiko ir žiauraus masinio žudiko mirties“. Jis pridūrė: „Jūs nekalbate mano vardu.“
Diena anksčiau ES aktyvavo savo palydovinio kartografavimo sistemą, kad padėtų Iranui nustatyti sraigtasparnio buvimo vietą.
Už krizių valdymą atsakingas Europos Komisijos narys Janezas Lenarčičius sekmadienį per „X“ paskelbė, kad sistema aktyvuota, ir sulaukė kitų Europos politikų kritikos.
Vokietijos laisvosios demokratų partijos narė Marie-Agnes Strack-Zimmermann sakė: „Koks pasityčiojimas iš drąsių kovotojų už žmogaus teises Irane. Tikiuosi paaiškinimo dėl to.“
J. Lenarčičius pirmadienį sakė, kad šis veiksmas buvo „elementaraus žmogiškumo išraiška“.
Ultrakonservatyvusis E. Raisi pareigas ėjo nuo 2021 metų – tuo metu Iraną sukrėtė masiniai protestai, ekonominę krizę gilino JAV sankcijos ir ginkluotos priešpriešos su aršiausiu priešu – Izraeliu.
