20 gegužės, 2020
Bronius Vertelka | XXI amžius

Išbridęs iš kasdienybės

Paklaustas, kaip išgyvena ūmai pasiekusią baisią negandą, koronaviruso pandemiją, Pociūnėlių medžio drožėjas, muzikantas ir aktyvus vietos bendruomenės narys Zigmas PAULAUSKAS kalbėjo: „Nėra taip baisu, kaip kai kam atrodo. Atsirado laiko nudirbti savus darbus, daugiau pabūti savo namuose. Niekur be reikalo nevaikštau, todėl galiu pasakyti, kad koronaviruso beveik nejaučiu. Aišku, norėčiau kažkur išvažiuoti, nes šią vasarą atostogų tikriausiai neturėsiu. Paskelbus karantiną neaikčioju, jeigu kas nepatinka“.

Nesiskelbia žinomu drožėju

Keliu į meną jį pavedėjo mama, gražiai piešusi ir šiaip buvusi meniškos sielos moteris. Sulaikęs kvapą vaikas stebėdavo, kaip jos popieriumi vedžiojama ranka kuria įspūdingus vaizdelius. Meno grožis ir jo galybė tiesiog pavergė ir Zigmą.

Drožybos iš medžio pradmenis Zigmas gavo iš baisogaliečio Edvardo Belokopitovo, kuris savo kūriniais ir patarimais sugundė imtis tokio amato. Pirmasis savarankiškas jo darbas vaizdavo merginą, laikančią išskleistą vėliavą su užrašu „Lietuva“, o tolėliau buvo saulė ir Gedimino pilis. E. Belokopitovui šis Zigmo kūrinys labai patiko, o pradedančiam drožėjui tai buvo didžiulė staigmena.

Z. Paulausko darbo įrankiai drožiant – kirvukas ir kalteliai. Nemato jis tragedijos, jeigu kas nepavyksta, ir tokį darbą tenka sukūrenti. Iš tiesų priekabiai vertina savo drožinius, nes idealių negali būti. Pradžioje darbas atrodo, lyg ir neblogai, bet kitą dieną jau visai kitaip. Vyras nuoširdžiai prisipažįsta, jog gal kartais pritrūksta didesnio kruopštumo ar ypatingos kantrybės. Prieš baigdamas drožinį, darbą paspartina, lyg jau būtų atsibodę jį daryti.

Drožia daug ką, ypač jei gerai sekasi ir tam turi noro. Rodo juvelyriškai išpjaustytą gėlių puokštę, kuri pareikalavo nepaprasto kruopštumo. Daugybę savo darbelių Zigmas išdalijo ar padovanojo. Stebino tai, kad iš savo kraštiečių ar pažįstamų pinigų neima. Dėl kainos tariasi tada, jeigu užsako svetimi. Save Z. Paulauskas laiko mėgėju drožti. „Jeigu turiu laiko, ko tai nedaryti. Turtų nekraunu – jų į kapus nenusinešiu“, – aiškią savo gyvenimišką nuostatą išsakė jis. Bendruomenės pirmininkės idėjas noriai įgyvendina.

Miestelio kapinėse, vos į jas įėjus, drožėjas ketina pastatyti gražų kryžių, kuris tarsi sveikintų čia apsilankančius. Tai būtų dovana Pociūnėliams.

Vietos slaugytojai, medikei, kurią susirgusieji gali prisišaukti bet kuriuo paros metu, galvoja pagaminti dovaną, įprasminančią jos darbą. Taip kartu išreikštų pagarbą visiems Lietuvos medikams, pirmosiose linijose besikaunantiems su koronavirusu.

Pradžioje buvo muzika

Kažkada Z. Paulauskas itin stengėsi įvaldyti armoniką. Iš pradžių lūpinę armonikėlę, vėliau tėvų nupirktą dumplinę. Groti niekas nepamokė. Pradėjo pats, sugalvodamas savo melodiją. Mama tokią sūnaus muziką dar šiaip taip pakentė, bet tėvas, grįžęs iš darbo, pageidaudavo, kad groti jis eitų į verandą. Į Baisogalos vaikų muzikos mokyklą atėjo jau turėdamas supratimą apie muziką. Natas pažino dar pradinėse paprastos mokyklos klasėse. Bet pritrūko kantrybės įgyti muzikinį išsilavinimą.

Atėjus laikui išeiti į sovietinę armiją, galėjo likti tarnauti Lietuvoje. Vienam kariniam orkestrui kaip tik reikėjo muzikanto. Bet buvo noras pabuvoti kažkur toliau, geriau pažinti svetimus kraštus. Atsidūrė Gruzijoje, Kutaisyje. Čia nedrąsiai prasitarė esąs muzikantas. Jam padavė natas, uždengė kūrinio pavadinimą, bet Zigmas sugrojo keletą taktų. Ir dveji metai pralėkė su garnizono orkestru. Turėjo groti įvairių švenčių metu, netgi laidojant grįžusius karstuose iš Afganistano. Teko girdėti: jeigu prastai grosią, gali ir patys atsidurti Afganistane. Taigi Z. Paulauskas  susipažino su Gruzija ir jos žmonėmis, patyrė jų draugiškumą ir vaišingumą.

Grįžęs į Lietuvą, Z. Paulauskas tapo Baisogalos kaimo kapelos „Žvangulis“ nariu. Daugelyje šalių su ja koncertavo, pasiekė net Afriką. Žavėjosi Italijos, Prancūzijos senovinėmis pilimis, vaizdingomis šių šalių apylinkėmis. Bet grįžtant namo, vos pasiekus Lietuvos ribas, iš džiaugsmo suvirpėdavo širdis: čia – Tėvynė. Su „Žvanguliu“ ne kartą pasirodė per televiziją.

Miestelis jau kaip savas

Jau 10 metų Z. Paulauskas gyvena ir dirba Pociūnėliuose. Čia susitiko Genutę, kultūros darbuotoją, kuri tapo jo ištikima gyvenimo drauge. Pažintis užsimezgė įsitraukus į meno saviveiklą. Čia Zigmas visur tiko: mokėjo groti keliais muzikos instrumentais, turėjo neblogą balsą. Z. Paulauskas dirbo ir meno vadovu. Bet užuot dirbęs su kolektyvu, žmonėmis, būdavo priverstas sėdėti ir rašyti kažkokius planus. „Rašyti ataskaitą galima kažką padarius, bet planuoti, ką veiksi ateityje, atrodė tikras absurdas. Sovietiniais laikais klestėjusi biurokratija išlikusi iki šiandien“, – sakė Z. Paulauskas.

Sužinojęs, jog yra atleidžiamas kaip neturintis diplomo, liudijančio apie muzikinį išsilavinimą, jis tarsi kokią naštą nuo savęs nusimetė. Labai čia pravertė turėta staliaus profesija. Įsidarbino Pociūnėlių pagrindinės mokyklos ūkio dalyje. Darbų čia – nors verskis per galvą. Šios mokyklos direktorius – irgi meno žmogus, taigi abu lyg ir bendraminčiai. Atsirado Zigmui daugiau laiko ir drožybai.

Neatsisakė jis ir saviveiklos. Bet apgailestavo, kad į ją mažokai ateina jaunimo. Z. Paulauskas turėjo jaunųjų gitarisčių būrelį. Tačiau kai patarė nagučius pasitrumpinti, jos kaip kregždės į šonus išsilakstė. Štai kaip pradingo merginų entuziazmas.

Z. Paulauskas prisidėjo prie bažnyčios vidaus dažymo, jos aplinkos tvarkymo. Padeda ruoštis katalikiškoms šventėms. Siūlė Zigmui ir zakristijono pareigas. Jis atsisakė vien dėl to, kad nepatogiai jaustųsi, kai reikėtų rinkti pinigus.

 

 


2 gruodžio, 2020

Spalio mėnesį Rokiškio krašto muziejuje vykusio plenero metu iš ąžuolo skulptūras kūrė Lietuvoje gerai žinomi drožėjai, pelnę įvairius tautodailės apdovanojimus, […]

Rolando Parafinavičiaus nuotr.
2 gruodžio, 2020

Atnaujintame Šiaulių kultūros centre pradėjo veikti naujai įrengta ir moderni garso įrašymo studija, kurioje teikiamos garso įrašymo, redagavimo ir suvedimo […]

Nuotolinės konferencijos apie kryždirbystę vaizdai
2 gruodžio, 2020

Radviliškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Šaukoto, Šiaulėnų ir Žeimių filialai šiemet parengė projektą „Mažoji architektūra Šiaulėnų ir Šaukoto parapijose“ ir […]

2 gruodžio, 2020

Radviliškio viešosios bibliotekos žaislotekoje parengta Radviliškio lopšelio-darželio „Eglutė“ „Ežiukų“ grupės vaikų ir jų tėvelių kūrybinių darbų paroda „Laukiame Kalėdų“ . […]

2 gruodžio, 2020

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2020 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas, sąrašą. […]

2 gruodžio, 2020

Laikinai einantis kultūros ministro pareigas Mindaugas Kvietkauskas trims Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusiems žmonėms įteikė aukščiausius Kultūros ministerijos skiriamus apdovanojimus […]

R. Rastauskas
1 gruodžio, 2020

Lapkričio pabaiga jau devintąjį kartą Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje pakvipo ypatingu prieskoniu. Čia kiekvienais poriniais metais organizuojami „imbierinės“ prozos […]

1 gruodžio, 2020

Siekdama sumažinti rizikos grupės asmenų, sergančių koronavirusu (COVID-19) srautus į šalies gydymo įstaigų priėmimo skyrius ir Greitosios medicinos pagalbos stotis […]

1 gruodžio, 2020

Ypatingus susitikimus su žymiais Lietuvos kultūros veikėjais Kultūriniam gyvenimui persikėlus į virtualią erdvę prie LNDM misijos pristatyti muziejų į žiūrovų […]

1 gruodžio, 2020

Yra daug aiškinimų, kaip atsirado advento vainiko tradicija ir kodėl ji per pusantro šimto metų išplito po visą pasaulį. Kai […]

30 lapkričio, 2020

Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinys – Fotografijos muziejus – šiuolaikinės fotografijos fondus 2020 m. papildė fotomenininko Arūno Kulikausko 175 fotografijų kolekcija. […]

30 lapkričio, 2020

Šiandien vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė apdovanojo keturiolika Lietuvos savivaldybių Europos Tarybos ženklu už nepriekaištingą valdymą. „Šiemet su jumis bendravome […]

30 lapkričio, 2020

Visi suprantame, kad knygos padeda lavinti kalbą ir žodyną. Jos moko išreikšti mintis, save, suvokti kitus ir pasaulį. Jos suteikia […]

30 lapkričio, 2020

Paskutinįjį spalio penktadienį prie Viešosios bibliotekas atidengtas pirmasis mūsų krašte taktilinis žemėlapis.  LKT išleistoje knygoje „Inovatyvių leidybinių produktų <…> taikomasis […]

30 lapkričio, 2020

Pastaruosius penkerius metus Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia vis sulaukia restauratorių dėmesio. Prieš kelerius metus sutvarkytas pagrindinis fasadas ir bokštai, […]

27 lapkričio, 2020

Šiaulių universiteto Botanikos sodas nesiruošia pasinerti į žiemos miegą – visą gruodį (iki švenčių) jie dirbs ir savaitgaliais. Jei kyla […]

27 lapkričio, 2020

Kasmet Šiaulių UNESCO klubas perspektyviems ir talentingiems jauniems šiauliečiams, pasižymėjusiems kultūros, mokslo, meno, švietimo ir kt. srityse UNESCO kuruojamose srityse […]

27 lapkričio, 2020

Lietuvos rusų dramos teatras (LRDT), palaikydamas demokratinį judėjimą Baltarusijoje, pradėjo dokumentinės dramos „Kvėpuojame drauge” („Дыхаем разам/Дышем вместе“) kūrybinį procesą. Unikaliame […]

26 lapkričio, 2020

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos vardu Izraelio vadovui Reuvenui Rivlinui įteikta proginė moneta, nukalta Vilniaus Gaono Elijo ben Solomono Zalmano […]

26 lapkričio, 2020

Kiek Lietuvoje yra dizainerių ir kiek to lietuviško dizaino turime? Ar jis yra matomas tik mūsuose ar ir užsienyje? Vienas […]