Išėjęs į pasaulį širdyje nešėsi meilę Tėvynei
ALVITAS. Šeštinių sekmadienis daugiau nei keturių šimtų metų gyvavimo sukaktį ir turtingą istoriją turinčiai Šv. Onos parapijai buvo reikšmingas sugrįžimu į palyginti dar netolimą laiką: prisimintas garbus kraštietis kunigas Jonas Jūraitis, minint jo 100-ąsias gimimo metines. Simboliška, kad jo gimimo data – 1926 metų gegužės 12-oji – sutampa su Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo šimtmečiu, o kitą dieną (gegužės 13-ąją) po jo gimimo Kaune įvyko iškilmingas Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo paskelbimas, Kauno Arkikatedroje Bazilikoje buvo viešai perskaityta popiežiaus Pijaus XI bulė, kuria Lietuva tapo savarankiška bažnytine sritimi. Boblaukio kaime, ūkininko šeimoje gimusio vaiko gyvenimo kelias nuvingiavo toli nuo gimtinės, bet tame kelyje jis paliko ryškiai įmintas pėdas kaip išsimokslinęs ir savo tvirtą poziciją turintis lietuvis, dvasininkas, mokytojas ir mąstytojas, tikras Lietuvos patriotas.
Šv. Mišioms vadovavęs Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas įžangos žodyje dėkojo visiems, kurie suorganizavo šios iškilios asmenybės pagerbimą jo gimtojoje parapijoje ir susirinko kartu pasimelsti. Homilijoje arkivyskupas trumpai peržvelgė Jono Jūraičio gyvenimo kelią nuo gimimo, mokymosi Boblaukio pradinėje mokykloje ir Vilkaviškio gimnazijoje, po kurios baigimo įstojo į Vilkaviškio kunigų seminariją. 1944 m. liepos 19 d., tėvų paskatintas tik aštuoniolikmetis klierikas pasitraukė iš Lietuvos. Tęsė studijas Aichšteto vyskupijos aukštesniojoje teologijos – filosofijos mokykloje ir kunigų seminarijoje. 1945 metų rudenį išsiųstas studijoms į Romą, 1953 metais Romos Popiežiškajame šv. Grigaliaus universitete apsigynė filosofijos licenciato mokslinį laipsnį. 1950 m. spalio 10 d. priėmė kunigystės šventimus. 1951 metais kun. J. Jūraitis atvyko gyventi į Šveicariją, Valė kantoną. 1955 metais Romos šv. Grigaliaus universitete apsigynė asketinės teologijos mokslų daktaro disertaciją.
Penkiasdešimt metų – iki 1991-ųjų – plati jo kaip profesoriaus veikla ir tarnystė Šveicarijoje, Šveicarijos lietuvių bendruomenės kapelionas, teologas ir pedagogas, visada išlikęs artimas Lietuvai… 1992-2001 metais, sugrįžęs į Lietuvą dėstytojavo Kauno, Vilkaviškio kunigų seminarijose ir Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete.
2001 metais kun. J. Jūraitis grįžo į Šveicariją, 2010 m. spalio 30 d. mirė savo namuose Termene. Palaidotas Gluringeno kapinaitėse (Šveicarijoje) prie bažnyčios. Jis, jaunas kunigas, 1953 metais buvo paskirtas Gluringeno parapijos sielovadininku ir tarnavo devynerius metus.
Išsamus kunigo gyvenimo ir veiklos aprašymas sudėtas į knygą „Kunigas mąstytojas mokytojas Jonas Jūraitis“, kurią minint kunigo mirties 10-ąsias metines parengė grupė žmonių, o išleido Pasaulio lietuvių centras. Keletas egzempliorių padovanota ir atvykusiems į iškilmes Alvite. Knygos įžangą parašęs arkiv. K. Kėvalas Alvito bažnyčioje nuo ambonos liudijo, dalijosi prisiminimais apie jam seminarijoje dėsčiusį profesorių, akcentavo jo paprastumą, humorą, šiltą santykį su aplinkiniais, dalijosi jo giliomis įžvalgomis apie krikščioniškos maldos esmę, galią ir jos tikrovišką poveikį žmogui, per sąmoningai sukalbamą maldą gimstančią draugystę su Viešpačiu.
Minėjimo organizatoriai alvitiečių akiratį praplėtė informaciniais stendais, gausiai iliustruotais faktais ir nuotraukomis iš kun. J. Jūraičio gyvenimo ir veiklos užsienyje ir Lietuvoje, su jaukiais priminimais apie tėviškės namų šilumą ir per visą gyvenimą neišblėsusią pagarbą ir meilę motinai ir Lietuvai. Parodos tekstuose, kaip ir minėtoje knygoje, akylūs alvitiečiai pastebėjo, kad vartojamos abi kunigo pavardės rašybos formos – lietuviška Jūraitis ir šveicariška Juraitis, taip ir abu vartoti kunigo vardai – Jonas ir Johannes.
Sveikinimo žodį tarusi Šveicarijos lietuvių bendruomenės ilgametė pirmininkė Jūratė Caspersen jau viena fraze „išėjęs į pasaulį širdyje nešėsi meilę Tėvynei“ nusakė lietuvio kunigo paliktą svarų palikimą žmonių širdyse. Ir dabar Šveicarijos lietuviai kunigo mirties dieną aplanko kuklų jo kapą, prisimena maldose. Prisimena jį kaip asmenybę, sujungusią tikėjimą ir lietuviškumą, kaip tiltą tarp Lietuvos ir Šveicarijos. Per kun. J. Jūraitį Šveicarijoje buvo žinomas ir minimas Alvitas.
Pernai, minint kunigo mirties 15-ąsias metines, Vale kantone spalio 25- 26 dienomis vyko Šveicarijos lietuvių bendruomenės inicijuotas kun. Jono Jūraičio atminimo savaitgalis.
Po šv. Mišių mielą valandėlę Alvito bažnyčioje dovanojo Vilkaviškio menų mokyklos kanklių ansambliai „Sadutė“ ir „Vyšnelė“ (vadovos mokytojos R. Kurauskienė ir D. Venienė). Jiems nuoširdžiai padėkojo Kauno kunigų seminarijos rektorius kun. Liutauras Vilėniškis. Arkiv. K. Kėvalas atskirai padėkojo Pasaulio lietuvių centro vadovui Valdui Kubiliui, kurio ir jo suburtos iniciatyvinės grupės rūpesčiu kun. J. Jūraičio vardas įprasmintas ir pagarsintas jo tėviškėje Alvite.
Kun. J. Jūraičio ir jo darbų atminimui Alvito bažnyčios šventoriuje pastatytas koplytstulpis. Jo autorius – iš Alvito parapijos kilęs menininkas Algimantas Sakalauskas – supažindino kokias mintis sudėjo į savo kūrinį. Šį atminimo ženklą pašventino Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila.
Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen ir Alvito parapijos klebonas koplytstulpį papuošė dviejų šalių simboliais – Lietuvos vėliavos spalvų juostele ir Šveicarijos vėliavėlė. Kaip sakė V. Kubilius, idėja koplytstulpiu įprasminti kun. J. Jūraičio atminimą Alvite, kunigo gimtinėje, kilo prieš dvejus metus Šveicarijoje, aplankant jo kapą.
Alvito bažnyčios šventoriuje dulksnojęs pavasariškas lietutis tarsi iš paties dangaus šventino šį kilnių minčių kupiną susibūrimą. Bendrystės atmosferą praturtino Šeimenos seniūno, Alvito bendruomenės pirmininko, kitų dalyvių linkėjimai.
„Niekada neteko būti Alvite, tik buvau skaičiusi, mačiusi nuotraukose, o dabar čia pabuvus taip gera, šilta… Gal ne tiek jausmas pačios parapijos gyvybingumo, bet to, kad Jonas Juraitis toliau dirba savo darbą – suveda naujus žmones. Atvažiuojam dėl jo vardo, o paskui gimsta tokia bendrystė, kuri labai įprasmina tą Jūraičio mokymą, ką mes iš jo sužinojome. Ir atrodo, kad jis yra čia, su mumis“, – dalijosi jausena užkalbinta viešnia kaunietė, Nuolatinių diakonų ugdymo centro koordinatorė Virginija Malinauskienė, buvusi profesoriaus studentė VDU Katalikų teologijos fakultete, klausiusi jo filosofinių disciplinų kurso.
