Iškilmingai paminėta Lietuvos pergalė Durbės mūšyje

Tęsdama tradiciją pagerbti žymiausias istorines Lietuvos karių pergales, Lietuvos kariuomenė kartu su Valdovų rūmais liepos 13 d. Vilniuje surengė iškilmingą Durbės mūšio minėjimą.

Teatralizuotame renginyje Katedros aikštėje dalyvavo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, salvę istoriniu pabūklu atliko Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono kariai, senovės baltų kovų brolijos „Vilkatlakai” kovotojai trumpam atgaivino Lietuvos karių ir kryžiuočių kovos epizodus. Pagal mūšių minėjimo tradiciją, virš Valdovų rūmų buvo iškelta istorinė Vyčio vėliava.

1260 m. liepos 13 d. Durbės mūšis yra vienas didžiausių Lietuvos pergalių kare prieš kryžiuočių ordino agresiją ir pats didžiausias XIII a. baltų kovose. Jo metu vienu smūgiu buvo sutriuškintos abi Ordino šakos – teutonų Livonijos ir Prūsijos kryžiuočiai bei jų talkininkai Vakarų riteriai.

Durbės pergalė suteikė galimybę jau pavergtiems baltams tęsti išsilaisvinimo kovą, kuriam laikui sulaikė agresyviųjų to meto tarptautinių jėgų veiksmus. Praėjus dviem mėnesiams po mūšio, rugsėjo 20 d., prasidėjo didysis prūsų sukilimas prieš kryžiuočius, trukęs net 14 metų.

Mūšių minėjimai rengiami antrus metus. Šiltuoju metų periodu Vilniaus Katedros aikštėje paminimi keli svarbiausi mūšiai ir karinės operacijos.