17 gruodžio, 2021

Išsaugota autentiška Kauno bernardinų vienuolyno skliautų tapyba

Prieš restauraciją

Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu baigti Kauno bernardinų vienuolyno ir Šv. Jurgio kankinio bažnyčios statinių komplekso vienuolyno refektoriaus polichrominio dekoro konservavimo, restauravimo darbai – išsaugota originali XVII amžiaus skliautų tapyba.

Daugelis kauniečių ir miesto svečių gerai žino netoli Kauno pilies esančią Šv. Jurgio kankinio bažnyčią ir šalia įsikūrusį vienuolyną. Kiek daugiau nei prieš dešimtmetį bažnyčia buvo labai apgailėtinos būklės – apleista, apgriuvusi. Dabar komplekso pastatų situacija nepalyginamai geresnė, savo eilės sulaukė ir vienuolyno refektorius.

Refektoriaus patalpa – tai vienuolyno valgomasis, jo pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio „refectorius“, kuris reiškia  pastiprinantis, gaivinantis. Čia vienuoliai susirinkdavo bendram pabuvimui, šventėms, iškilmėms ir gedului, čia būdavo priimami garbingiausi svečiai. Tai buvo svarbi vienuoliškojo gyvenimo ir bendruomeninės maldos erdvė.

Tradiciškai tai stačiakampė patalpa, dažniausiai dengta skliautu ir dekoruota sienų tapyba. Ji būdavo didžiausia ir puošniausia konvento patalpa po pačios šventovės. Deja, dabar jau būtų sudėtinga įvertinti jos grožį – mūsų dienų refektorius sulaukė  gerokai apleistas,  jo skliautai ir sienos pažeisti – tinkas trupantis ir byrantis, atšokęs nuo pagrindo, daug išdaužų, įskilimų.

Dažų sluoksniai slėpė unikalią skliautų tapybą

Tokį vaizdą restauratoriai rado prieš pradėdami darbus, tačiau buvo aišku, kad reali sieninės tapybos situacija pasimatys tik ją atidengus, t.y. pašalinus vėlesnių uždažymų sluoksnius.

„Tai padarius paaiškėjo, kad išlikusios autentiškos tapybos būklė prasta: vietomis piešinys vos įžiūrimas, o kai kur likę tik pigmento pėdsakai. Visas autentiško tinko paviršius buvo sutrūkinėjęs, su daug smulkių pažeidimų. Tinkas vietomis atitrūkęs nuo pagrindo, itin birus, trapus“, – pasakojo apie pamatytą vaizdą sienų tapybos konservatorė–restauratorė Lina Katinaitė.

Beje, atidengimas dėl itin kieto uždažymo sluoksnio buvo labai sudėtingas, pareikalavęs daug laiko ir pastangų. Uždažymų sluoksniai atsargiai šalinti vienas po kito, mechaniškai, įvairaus dydžio skalpeliais. Juos pašalinus atsidengė unikali refektoriaus skliautų tapyba.

Kaip teigiama menotyrinėje medžiagoje, iki mūsų dienų išlikę refektoriaus skliautai buvo naujai sumūryti po 1624 metų gaisro. Sprendžiant pagal braižą, juos tapė bent du, o gal ir daugiau dailininkų. Pagrindinis meistras tapė figūras ir galbūt pietinės pusės augalinius ornamentus, o jo pagalbininkas – šiaurinės pusės ornamentus, kurie gerokai paprastesni.

Cilindrinio skliauto viduryje nutapyta juosta, tarsi ilgas padengtas stalas su ant jo išdėliotais patiekalais. Ši juosta primena, kad esame vienuolyno valgomajame, kad už visas šias gėrybes reikia dėkoti Viešpačiui, nes ji tarsi išauga iš ant vakarinės sienos nutapyto Nukryžiuotojo.

Piečiau vidurio juostos matomi keturi evangelistai, kurie vaizduojami sėdintys, pasisukę į Nukryžiuotąjį. Priešingoje, šiaurinėje pusėje nutapyti keturi didieji Vakarų Bažnyčios tėvai. Tiek evangelistų, tiek Bažnyčios Tėvų išskirtinę svarbą išryškina virš jų nutapytos sparnuotų angeliukų – cherubinų galvutės.

Itin daug dėmesio Kauno bernardinų konvento refektoriuje yra skiriama pagerbti Šv. Pranciškaus įsteigtų trijų ordinų iškiliausius šventuosius – visi jie vaizduojami su rudais pranciškonų abitais ir kiekvienam būdingais atributais.

Pietinėje pusėje nutapytos Šv. Pranciškaus Antrojo, moterų arba Šv. Klaros Neturto seserų ordino šventosios. Jos įkurdintos trilapių gėlių žieduose su stiebeliais ir lapeliais. Tokiais žiedais išskirtos šventosios simbolizuoja pranciškonų šeimos genealoginį medį su tauriausiais jo žiedais – į dangų pakviestomis šventosiomis ir palaimintosiomis.

Visas refektoriaus skliautų plotas – 111 kv. metrų, tad norėdami išsaugoti šio grožio likučius, restauratoriai turėjo gerokai padirbėti.

„Pašalinome nešvarumus, užteršimus, pelėsius, po to tapybą dezinfekavome, sutvirtinome dažų sluoksnius, vietomis atkūrėme tinką, ornamentinę tapybą. Ten, kur buvo įmanoma, remdamiesi vizualia informacija, analogais ir menotyrine medžiaga atkūrėme piešinio elementus. Retušuodami ir atkurdami piešinį siekėme išlaikyti išlikusios autentiškos tapybos stilistiką ir manierą. Naudojome natūralaus pagrindo dažus: mineralinius pigmentus, kalkių tešlą ir rišamąją medžiagą“, – pasakojo apie atliktus darbus L. Katinaitė.

Pasak pašnekovės, besitikintys išvysti ryškiomis spalvomis išpieštus skliautus, pamatę atliktus darbus, galėtų nusivilti, nes restauratorių darbo tikslas – ne naujai pertapyti sienas, o išsaugoti tai, kas liko iš unikalios autentiškos XVII amžiaus skliautų tapybos.

KIC užsakymu visus šiuos darbus atliko UAB „Rudupis“. 2019 metais pradėtų darbų vertė – 400 tūkst. eurų. Šiemet lėšos – 110 tūkst. eurų – skirtos iš Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (Paveldotvarkos) finansavimo 2021-2023 metų programos.

Komplekso patalpose mokėsi ir būsimi kunigai, ir seselės

Šv. Jurgio kankinio bažnyčia – viena seniausių Kaune. Kaip teigiama istorinėje medžiagoje,  ji ir vienuolynas pradėti statyti apie 1492-uosius, o baigti apie 1502 ar 1512-1543 metais. Manoma, kad bažnyčios architektas buvo Mykolas Enkingeris (Dancingas), sukūręs Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčias Vilniuje. Po pilies tai buvo vienas didžiausių mūro pastatų kompleksas tuometiniame Kaune. Vienuolynas ir bažnyčia XVI–XVII amžiuje ne kartą nukentėjo nuo gaisrų, 1624 metais bažnyčią nusiaubė rusų kariuomenė.

Bernardinų vienuoliai siekė išsaugoti ir atkurti nuniokotą bažnyčią. XVIII amžiuje ją papuošė sakykla, vargonų choras, barokiniai altoriai. Vėliau buvo nutapytos Kryžiaus kelio stotys ir bernardinų kankinių paveikslai.

1842 metais caro valdžia vienuolyną panaikino, čia buvo perkelta Žemaičių vyskupijos dvasinė seminarija. 1950 metais sovietų valdžia bažnyčią uždarė, jos ir vienuolyno patalpos  perduotos Respublikinei Kauno medicinos mokyklai, kuri čia veikė iki 1994 metų. Atgavus Lietuvos Nepriklausomybę, vienuolynas ir bažnyčia grąžinti naujai atsikūrusio Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijai.

Nuo 2009 metų bažnyčioje ir vienuolyne pradėti restauracijos ir rekonstrukcijos darbai, kurie tęsiasi iki šiol.

 


21 gegužės, 2022

Gegužinės istorija Lietuvoje yra įsišaknijo dar XIX amžiaus pabaigoje. Šventė nuo seno buvo rengiama šiltuoju metų laikotarpiu ir jaunuolius kvietė […]

21 gegužės, 2022

Sakoma, kad savame krašte pranašu nebūsi. Bet ar tikrai? Kraštietė Nika Piperita, sukvietusi visus pažįstamus ir nepažįstamus į savo debiutinės […]

Ilonos Krupavičienės nuotr.
17 gegužės, 2022

Kupinas kultūros Alytus svetingai atsiveria vis kitokiems patyrimams. Šįkart į Dzūkijos sostinę atkeliavo įstabi fotografijų paroda Jono Meko šimtmečiui paminėti […]

Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus / A. Sinkevičiaus nuotr.
17 gegužės, 2022

2022 m. gegužės 14 d. Šiauliuose vyko „Europos muziejų naktis“. Tarptautinis projektas pritraukė tūkstančius lankytojų, apžiūrėti ekspozicijas ir dalyvauti naktinėse […]

16 gegužės, 2022

Paslaptimi apgaubta naktis muziejuje kasmet gegužę virsta realybe – visoje Europoje minima Muziejų naktis, kuomet lankytojai pakviečiami domėtis muziejų vertybėmis […]

14 gegužės, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį lankėsi Kaune, kur pagerbė Romo Kalantos atminimą. Šalies vadovas dalyvavo parodos „1972: pramušti sieną“ […]

12 gegužės, 2022

Šią savaitę Užkarpatės apskrities sostinę Užhorodą pasiekė antroji humanitarinės pagalbos siunta iš Kauno rajono: du automobiliai, dėžės su maisto produktais, […]

9 gegužės, 2022

2022 m. gegužės 6 d. Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko Editos Barauskienės knygos „Kovingoji Ėvė. Kaip Ieva Simonaitytė gynė lietuviškumą ir gentainius“ pristatymas. […]

Šiaulėnuose
9 gegužės, 2022

Lietuvių kalba – tai pats brangiausias deimantas pasaulyje, kurį mes turime, todėl privalome branginti ir saugoti, didžiuotis savo istorija, savo […]

9 gegužės, 2022

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Zarasuose įvyko poeto, mokytojo, muziejininko Vasilijaus Trusovo naujausios poezijos knygos „Užutėkiai“ sutiktuvės. Tai jau […]

9 gegužės, 2022

Vėsus vėluojantis pavasaris kiek pavėlino ir tradicinį tulpių kolekcijos žydėjimą Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune, tačiau vėsūs orai […]

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė gyvos ir aktualios tradicijos / LNKC nuotr.
7 gegužės, 2022

KupiKetvirtadienio vakarą iškilmingame renginyje Vilniaus rotušėje pristatyti devyni naujai į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašyti reiškiniai ir įteikti sertifikatai […]

7 gegužės, 2022

Ukrainos karo pabėgėlių skaičiui Lietuvoje perkopus 50 000, kaip niekada svarbios tampa bendruomenės ir jų suteikiama parama vienas kitam, todėl […]

Vaidoto Grigo nuotr.
6 gegužės, 2022

Šiandien Birštone duris oficialiai atvėrė naujas Sporto ir sveikatingumo centras. Daugiau nei 4 tūkstančių m² ploto ir 5 mln. eurų […]

4 gegužės, 2022

Gegužės 3 d. Lietuvos senjorės rinkosi į nemokamą „Kino pavasario“ filmo „Mažytė mama“ seansą net 6 Lietuvos miestuose – Kaune, […]

Eglė Baliutavičiūtė (iš asm. archyvo)
3 gegužės, 2022

Penktąja dr. Aloyzo Petriko literatūrine premija bus apdovanota rašytoja Gaja Guna Eklė (tikr. Eglė Baliutavičiūtė) už knygą vaikams „Keistuoliai“ (leidykla […]

Šiluva KAI komanda
3 gegužės, 2022

Nacionaliniame architektūros ir urbanistikos konkurse „Išmanusis miestas 8“ dalyvaujanti Raseinių rajono savivaldybė ketina atnaujinti Šiluvos miestelio parką. Projekto imasi architektų, […]

2 gegužės, 2022

Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis išleido muziejaus-draustinio įkūrėjo ir ilgamečio direktoriaus Egidijaus Prascevičiaus bei dabartinės direktorės dr. Lauros Prascevičiūtės knygą „Burbiškio […]

Rimanto Ožalinsko nuotr.
2 gegužės, 2022

Balandžio 29 d. įvyko susitikimas su vaikų rašytoja Igne Zarambaite, įgyvendinant projektą „Kūrybinės iniciatyvos bibliotekoje“, kuris finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos […]

30 balandžio, 2022

Šiandien į Lietuvos policijos mokyklą (toliau – LPM) sugūžėjo per 500 moksleivių iš visos Lietuvos. LPM organizuotoje atvirų durų dienoje […]