17 gruodžio, 2021

Išsaugota autentiška Kauno bernardinų vienuolyno skliautų tapyba

Prieš restauraciją

Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu baigti Kauno bernardinų vienuolyno ir Šv. Jurgio kankinio bažnyčios statinių komplekso vienuolyno refektoriaus polichrominio dekoro konservavimo, restauravimo darbai – išsaugota originali XVII amžiaus skliautų tapyba.

Daugelis kauniečių ir miesto svečių gerai žino netoli Kauno pilies esančią Šv. Jurgio kankinio bažnyčią ir šalia įsikūrusį vienuolyną. Kiek daugiau nei prieš dešimtmetį bažnyčia buvo labai apgailėtinos būklės – apleista, apgriuvusi. Dabar komplekso pastatų situacija nepalyginamai geresnė, savo eilės sulaukė ir vienuolyno refektorius.

Refektoriaus patalpa – tai vienuolyno valgomasis, jo pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio „refectorius“, kuris reiškia  pastiprinantis, gaivinantis. Čia vienuoliai susirinkdavo bendram pabuvimui, šventėms, iškilmėms ir gedului, čia būdavo priimami garbingiausi svečiai. Tai buvo svarbi vienuoliškojo gyvenimo ir bendruomeninės maldos erdvė.

Tradiciškai tai stačiakampė patalpa, dažniausiai dengta skliautu ir dekoruota sienų tapyba. Ji būdavo didžiausia ir puošniausia konvento patalpa po pačios šventovės. Deja, dabar jau būtų sudėtinga įvertinti jos grožį – mūsų dienų refektorius sulaukė  gerokai apleistas,  jo skliautai ir sienos pažeisti – tinkas trupantis ir byrantis, atšokęs nuo pagrindo, daug išdaužų, įskilimų.

Dažų sluoksniai slėpė unikalią skliautų tapybą

Tokį vaizdą restauratoriai rado prieš pradėdami darbus, tačiau buvo aišku, kad reali sieninės tapybos situacija pasimatys tik ją atidengus, t.y. pašalinus vėlesnių uždažymų sluoksnius.

„Tai padarius paaiškėjo, kad išlikusios autentiškos tapybos būklė prasta: vietomis piešinys vos įžiūrimas, o kai kur likę tik pigmento pėdsakai. Visas autentiško tinko paviršius buvo sutrūkinėjęs, su daug smulkių pažeidimų. Tinkas vietomis atitrūkęs nuo pagrindo, itin birus, trapus“, – pasakojo apie pamatytą vaizdą sienų tapybos konservatorė–restauratorė Lina Katinaitė.

Beje, atidengimas dėl itin kieto uždažymo sluoksnio buvo labai sudėtingas, pareikalavęs daug laiko ir pastangų. Uždažymų sluoksniai atsargiai šalinti vienas po kito, mechaniškai, įvairaus dydžio skalpeliais. Juos pašalinus atsidengė unikali refektoriaus skliautų tapyba.

Kaip teigiama menotyrinėje medžiagoje, iki mūsų dienų išlikę refektoriaus skliautai buvo naujai sumūryti po 1624 metų gaisro. Sprendžiant pagal braižą, juos tapė bent du, o gal ir daugiau dailininkų. Pagrindinis meistras tapė figūras ir galbūt pietinės pusės augalinius ornamentus, o jo pagalbininkas – šiaurinės pusės ornamentus, kurie gerokai paprastesni.

Cilindrinio skliauto viduryje nutapyta juosta, tarsi ilgas padengtas stalas su ant jo išdėliotais patiekalais. Ši juosta primena, kad esame vienuolyno valgomajame, kad už visas šias gėrybes reikia dėkoti Viešpačiui, nes ji tarsi išauga iš ant vakarinės sienos nutapyto Nukryžiuotojo.

Piečiau vidurio juostos matomi keturi evangelistai, kurie vaizduojami sėdintys, pasisukę į Nukryžiuotąjį. Priešingoje, šiaurinėje pusėje nutapyti keturi didieji Vakarų Bažnyčios tėvai. Tiek evangelistų, tiek Bažnyčios Tėvų išskirtinę svarbą išryškina virš jų nutapytos sparnuotų angeliukų – cherubinų galvutės.

Itin daug dėmesio Kauno bernardinų konvento refektoriuje yra skiriama pagerbti Šv. Pranciškaus įsteigtų trijų ordinų iškiliausius šventuosius – visi jie vaizduojami su rudais pranciškonų abitais ir kiekvienam būdingais atributais.

Pietinėje pusėje nutapytos Šv. Pranciškaus Antrojo, moterų arba Šv. Klaros Neturto seserų ordino šventosios. Jos įkurdintos trilapių gėlių žieduose su stiebeliais ir lapeliais. Tokiais žiedais išskirtos šventosios simbolizuoja pranciškonų šeimos genealoginį medį su tauriausiais jo žiedais – į dangų pakviestomis šventosiomis ir palaimintosiomis.

Visas refektoriaus skliautų plotas – 111 kv. metrų, tad norėdami išsaugoti šio grožio likučius, restauratoriai turėjo gerokai padirbėti.

„Pašalinome nešvarumus, užteršimus, pelėsius, po to tapybą dezinfekavome, sutvirtinome dažų sluoksnius, vietomis atkūrėme tinką, ornamentinę tapybą. Ten, kur buvo įmanoma, remdamiesi vizualia informacija, analogais ir menotyrine medžiaga atkūrėme piešinio elementus. Retušuodami ir atkurdami piešinį siekėme išlaikyti išlikusios autentiškos tapybos stilistiką ir manierą. Naudojome natūralaus pagrindo dažus: mineralinius pigmentus, kalkių tešlą ir rišamąją medžiagą“, – pasakojo apie atliktus darbus L. Katinaitė.

Pasak pašnekovės, besitikintys išvysti ryškiomis spalvomis išpieštus skliautus, pamatę atliktus darbus, galėtų nusivilti, nes restauratorių darbo tikslas – ne naujai pertapyti sienas, o išsaugoti tai, kas liko iš unikalios autentiškos XVII amžiaus skliautų tapybos.

KIC užsakymu visus šiuos darbus atliko UAB „Rudupis“. 2019 metais pradėtų darbų vertė – 400 tūkst. eurų. Šiemet lėšos – 110 tūkst. eurų – skirtos iš Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (Paveldotvarkos) finansavimo 2021-2023 metų programos.

Komplekso patalpose mokėsi ir būsimi kunigai, ir seselės

Šv. Jurgio kankinio bažnyčia – viena seniausių Kaune. Kaip teigiama istorinėje medžiagoje,  ji ir vienuolynas pradėti statyti apie 1492-uosius, o baigti apie 1502 ar 1512-1543 metais. Manoma, kad bažnyčios architektas buvo Mykolas Enkingeris (Dancingas), sukūręs Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčias Vilniuje. Po pilies tai buvo vienas didžiausių mūro pastatų kompleksas tuometiniame Kaune. Vienuolynas ir bažnyčia XVI–XVII amžiuje ne kartą nukentėjo nuo gaisrų, 1624 metais bažnyčią nusiaubė rusų kariuomenė.

Bernardinų vienuoliai siekė išsaugoti ir atkurti nuniokotą bažnyčią. XVIII amžiuje ją papuošė sakykla, vargonų choras, barokiniai altoriai. Vėliau buvo nutapytos Kryžiaus kelio stotys ir bernardinų kankinių paveikslai.

1842 metais caro valdžia vienuolyną panaikino, čia buvo perkelta Žemaičių vyskupijos dvasinė seminarija. 1950 metais sovietų valdžia bažnyčią uždarė, jos ir vienuolyno patalpos  perduotos Respublikinei Kauno medicinos mokyklai, kuri čia veikė iki 1994 metų. Atgavus Lietuvos Nepriklausomybę, vienuolynas ir bažnyčia grąžinti naujai atsikūrusio Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijai.

Nuo 2009 metų bažnyčioje ir vienuolyne pradėti restauracijos ir rekonstrukcijos darbai, kurie tęsiasi iki šiol.

 


21 balandžio, 2024

60-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pristatė Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda) ir Marijos Teresės […]

21 balandžio, 2024

Šeštadienį melagingai pranešta apie Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Palangos oro uostuose padėtus sprogmenis, pranešė policija. Teisėsaugos duomenimis, apie 18 val. […]

20 balandžio, 2024

Ilgus metus puoselėjami ir plečiami gėlynai vėl traukia kauniečių žvilgsnius. Ryškiausiomis spalvomis nusidažė Laisvės alėja, aikštės bei miegamųjų rajonų erdvės. […]

Rolando Parafinavičiaus nuotr.
20 balandžio, 2024

2024 m. balandžio 19 d. prie Šiaulių miesto centrinio parko estrados vyko šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
20 balandžio, 2024

Balandžio 16 d. Kaune vyko prof. Augustino Voldemaro 141-ojo gimtadienio paminėjimas. Kauno Petrašiūnų kapinėse ant prof. A. Voldemaro kenotafo pilietinių […]

19 balandžio, 2024

Rašytiniuose šaltiniuose Utenos vardas paminėtas 1261 m., kai Lietuvos karalius Mindaugas laiške kalavijuočių ordinui už suteiktą pagalbą perleido Utten žemes. […]

19 balandžio, 2024

Nors orai šiluma nelepina, tačiau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo didysis tulpių žydėjimas jau pasirengęs tikram spalvų sprogimui: trečiąją […]

19 balandžio, 2024

Po Lietuvos žiedinių savivaldybių merų kreipimosi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį dėl nepritarimo rengiamai pacientų pavėžėjimo pertvarkai ministerija šią […]

19 balandžio, 2024

Kauno miesto merui Visvaldui Matijošaičiui priklausančiai „Vičiūnų grupei“ pavyko parduoti Kaliningrade esančią gamyklą. Tai teigti leidžia tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ […]

19 balandžio, 2024

Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. […]

19 balandžio, 2024

Šią savaitę 230-ąjį jubiliejų švenčiančiuose Druskininkuose atidengti skulptoriaus R. Inčirausko sukurti atminimo suoleliai Druskininkams nusipelniusiems žmonėms: M. K. Čiurlioniui, K. […]

18 balandžio, 2024

Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašė 3 naujas – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtas dienas. Jaunimo darbuotojo diena […]

17 balandžio, 2024

Šį pavasarį Turto banko aukcione Klaipėdos ir Kauno rajonuose parduoti nenaudoti pastatai virs senelių ir socialinio užimtumo namais. Abu pirkėjai […]

17 balandžio, 2024

Šiandien prie Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pastato vyko šimtmetį šiemet mininčios Lietuvos dainų šventės įamžinimui skirto ąžuoliuko sodinimo akcija. Medelį […]

17 balandžio, 2024

Jubiliejinis festivalis Rokiškyje dovanojo emocijas ir puikų laiką ne tik žiūrovams, bet ir suteikė kūrybos džiaugsmo bei patirčių festivalio dalyviams. […]

17 balandžio, 2024

Vykstant karinėms pratyboms, tam tikroje Vilniaus miesto dalyje, gegužės 7–8 dienomis nakties metu bus įvedama komendanto valanda, skelbia sostinės savivaldybė. […]

17 balandžio, 2024

„NuSPACES. Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ yra tarptautinis mokslo projektas, 2021–2024 m. vykdytas trijose šalyse – […]

17 balandžio, 2024

Balandžio 15 dieną Telšių kultūros centras tradiciškai atvėrė savo duris ne tik kultūros mylėtojams, bet ir visiems, norintiems šią dieną […]

17 balandžio, 2024

Balandžio 15-oji – Pasaulinė kultūros diena. Tai šventė, sujungianti muzikos, teatro, šokio, dailės, fotografijos, muziejų, bibliotekų, kultūros vertybių apsaugos ir […]

16 balandžio, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį, tęsdamas darbo dienų regionuose ciklą, su komanda dirbo Kauno rajone. Šalies vadovas susitiko su […]