Išskirtinis susitikimas su Erika Umbrasaite

Užgavėnių vakarą Smėlynės biblioteka pakvietė panevėžiečius į susitikimą su išskirtine asmenybe, energija trykštančia ir žodžio kišenėje neieškančia viešųjų ryšių specialiste ir žurnaliste Erika Umbrasaite.

Viešnia yra retas svečias Lietuvoje, nes jau daugiau nei dešimtmetį gyvena nedideliame atokiame Prancūzijos kaime, kur vadovauja savo mažytei meno galerijai, prekiauja autoriniais meno, juvelyrikos ir keramikos gaminiais bei savo kurtais drabužiais (kuriais, beje, buvo pasipuošusi ir renginio metu), rašo skiltį žurnalui „Žmonės“, „Delfi plius“, bendradarbiauja su užsienio spauda, kuria knygas.

E. Umbrasaitė yra 5 leidinių – „Vienos krūties istorija“, „Paskolink man savo gyvenimą“, „Moteris katė ir jaunas mėnulis“, „Prancūzija Mon amour“, „Lūpdažio pamokslai“ – autorė. Būtent savo literatūriniais kūriniais autorė pelnė žinomumą, Lietuvos skaitytojų pripažinimą ir meilę.

E. Umbrasaitė prisipažino, jog jei ne prieš keliolika metų užklupęs itin agresyvus krūties vėžys, ji būtų žurnalistė, galbūt verslininkė, o ne rašytoja. „Nežinodama kuo viskas baigsis, du metus kasdien rašiau dienoraštį, skirtą sūnui. Stengiausi optimistiškai, su šypsena, per ironijos prizmę atskleisti savo kovą su liga. Dienoraščio pagrindu buvo sukurta mano pirmoji asmeniniais išgyvenimais paremta knyga – „Vienos krūties istorija“, – apie savo kaip rašytojos debiutą pasakojo viešnia. Knyga susilaukė ne tik keleto leidimų, bet ir tęsinio – „Moteris, katė ir mėnulis“.

„Įveikusi vėžį, nusprendžiau viską pradėti iš naujo: išpildžiau savo seną svajonę ir Vilniaus šurmulį iškeičiau į atokų, mažą kaimelį Prancūzijoje“, – pasakojo ji. Ten buvo parengta ir antroji autobiografiniais motyvais paremta autorės knyga, kur ji aprašė sudėtingą gyvenimo pradžią Prancūzijoje, byrančią šeimą, naujus santykius, mamos, likusios Lietuvoje sunkią ligą, o vėliau ir mirtį. Knygoje paliestos itin jautrios temos – kaip bendrauti su mirštančiu artimuoju, kaip išlydėti jį į paskutinę kelionę, kad jis nejaustų gailesčio ir būtų galima pasidžiaugti paskutinėmis akimirkomis drauge.

Kitoje knygoje – „Prancūzija Mon amour“ – autorė aprašė šią šalį tokią, kokią spėjo pažinti per kelis gyvenimo metus – užburiančią, bet tikrą, be nusaldinimų ir pagražinimų. Knygoje per istoriją, tikrus personažus ir jų maisto receptus, E. Umbrasaitė pasakoja apie prancūzišką gyvenimo būdą. „Manau man pavyko taikliai atspindėti įvairų daugialypį Prancūzijos veidą. Tai ne vien romantiški vyrai ir liesos moterys“, – teigė autorė.

Ketvirtoji autobiografinė viešnios knyga – „Paskolink man savo gyvenimą. Prancūziškos meilės, nemeilės ir kiti prieskoniai“ pasakoja iš pažiūros neįtikėtiną nusikaltimo, nuotykių ir meilės istoriją, kuri, kaip sako pati rašytoja, yra tikra, nors daug kas tuo ir netiki. „Tikras gyvenimas kartais mums siūlo daug įdomesnį scenarijų nei išgalvota istorija knygoje ar kine“, – sakė ji.

Susirinkusieji su nekantrumu laukė ir vos prieš kelias dienas išleistos naujausios E. Umbrasaitės knygos – „Lūpdažio pamokslai: įkvepiančios istorijos kasdienybės žavesiui ir rutinai ištverti“ pristatymo. Autorė pasakojo, jog susikūrusi savo, kaip rašytojos, Facebook profilį, ten ėmė dalintis gražiomis nuotraukomis su įvairiais kasdieniškais tekstais. Tai ir inspiravo penktojo kūrinio atsiradimą.

„Nors knygos pavadinime matote žodį pamokslas, visgi aš nemokau, kaip gyventi, o noriu kartu su skaitytojais ieškoti atsakymų. Prieš tampant stipriu, pirmiausia reikia susidraugauti su savimi silpnu, priimti save su visais kompleksais ir minusais“, – mano rašytoja, savo naujausioje  knygoje pasakojanti sukauptas trumpas kasdienines istorijas, įterpdama žmogiškų, neretai ironiškų įžvalgų.

Vakaro metu autorė ne tik pristatė knygas, atvirai ir lengvai palietė sudėtingas gyvenimo temas, pasidalino ir šmaikščiomis lietuviškai prancūziško gyvenimo detalėmis. Susirinkusieji išgirdo apie vidury Londono užstrigusią plaukų kirpimo mašinėlę beskutant galvą, apie sūnaus pomėgius ir gyvenimo draugą, vadinamą vikingu, apie pulką jos augintinių (šunis, kates, avis), apie prancūzišką atvirumą be jokių tabu ir jų humoro jausmą, apie tai, kaip valgydama austres, rado perlą ir ar daug visko įdomaus susitikimo metu papasakojo viešnia.

Į klausimą apie ką ketina rašyti toliau, E. Umbrasaitė atsakė, jog norėtų išleisti tragišką detektyvinę knygą bei receptų knygą su iliustracijomis, nors jos leidėja ragina rašyti apie vyrų dresūrą!

Pažintis su šarmingąja Erika Umbrasaite susirinkusiems paliko išskirtinį įspūdį.