8 liepos, 2020

Istorijos egzaminas vertas kritikos

Simboliška istorijos egzamino data – liepos 7 d., iškart po Karaliaus Mindaugo karūnavimo minėjimo. Toliau dalinamės abiturientų ir mokytojų įspūdžiais.

Gimnazijos abiturientas Mykolas pasakoja: „Paskutinio egzamino proga jaudinausi labiausiai, bet pamatęs užduotis pasijaučiau geriau. Egzaminas pasirodė kaip geras išbandymas, galutinė kova, po kurios laukė euforija ir galutinė ramybė. Mokytojas mus paruošė nuostabiai ir nebuvo preteksto jaudintis.“

Šaltinių užduotis vertėtų tobulinti. „Šių metų istorijos VBE savo turiniu bei užduočių tipologija apima didžiąją dalį egzamino programos. Jeigu 2019 metų egzamine trūko kultūros, tai šiame patikrinime matome priešingą vaizdą, tačiau tai nepakankamas žingsnis įvairovei, kuri būtina patikrinti įvairius mokinių gebėjimus ir skirtingą mokinių pažinimą. Egzaminui trūksta dar kontroversijų, kai ne viename šaltinyje randami skirtumai, o reikia paieškoti  ir atpažinti visiškai priešingus vertinimus, palyginti nuomones tarpusavyje ir, svarbiausia, pateikti argumentuotą asmeninį vertinimą. Tam pasitarnautų ir įdomesni istoriniai šaltiniai, pasirenkant ne tik amžininkų, bet daugiau šių dienų tekstų su esamomis interpretacijomis. Tai padėtų atsiskleisti savarankiškam mąstymui. Taigi, šių metų VBE daugiau orientuotasi ne į kūrybiškumą, inovatyvumą bei įvairovę, o į techniką, mokinių gebėjimų atlikti analizės procedūras patikrinimą,“ – taip egzaminą vertina „Saulės“ privačios gimnazijos abiturientus egzaminui rengęs mokyklos istorijos mokytojas Haroldas Maselis. 

Taip pat gimnazijos mokytojai pažymi, kad egzamine neišvengta klaidų. Pavyzdžiui, 37 klausime prašoma nurodyti valstybę, kuriai atiteko ATR sostinė, kai išties tokios nebuvo. Nuo 1569 m. Krokuva ir Vilnius išsaugojo reprezentacines Lenkijos ir LDK sostinių funkcijas, o Varšuva buvo ATR seimų vieta.

Teste palikti klausimai bei atsakymai neatitinka šios egzamino dalies funkcijos. „Akivaizdu, jog testinė egzamino dalis negali būti interpretacinė, bet skirta faktografiniam istorijos žinių patikrinimui ir nė vienas suformuluotas klausimas neturėtų kelti jokių abejonių. Deja, šių metų klausimynas neliko be „perlų“. Nesileisime į svarstymus, kas lėmė, jog klausimuose liko „klaustukų“ (užduočių sudarytojų istorinis, kalbinis neišprusimas, tiesiog neatidumas ir skubėjimas ar familiarus vergavimas kai kurioms mokyklinio istorijos kurso „dogmoms“). Belieka tik apgailestauti, jog vėl tokia našta buvo uždėta ant abiturientų,“ – teigia šiais metais prie „Saulės“ privačios gimnazijos komandos prisijungęs istorijos mokytojas ekspertas dr. Deimantas Karvelis.

Daugelis mokinių po istorijos egzamino jautėsi gerai, dalinosi pozityvumu. Mokytojai palaiko abiturientus, dar laikysiantiems kitus egzaminus linki sėkmės.

 

Žemiau pateikiami testo klausimai ir dr. Deimanto Karvelio komentarai:

5. Kurioje iš šių valstybių neįsitvirtino protestantizmas?

A Anglijoje. B Ispanijoje. C Nyderlanduose. D Šveicarijoje.

Karvelio komentaras: veiksmažodis neįsitvirtino iškart klausimą daro kontraversišką ir labai netikslų. Žinoma, norėta atsakymo B. Klausimas būtų logiškas, jeigu būtų klausta –neplitoIstorinė realybė tokia, jog: 1. Anglijoje protestantizmas neįsitvirtino. Anglikonybė, tapusi valstybine Anglijos religija nuo 1534 m., nėra protestantizmas. Bet kuris rimtas bažnyčios istorikas ar teologas patvirtins, jog tai yra krikščionybės šaka, atsiradusi iš protestantiškos tradicijos, tačiau turinti stiprų ryšį su katalikiška teologija, t. y. tai labiau krikščioniška konfesija, užimanti tarpinę vietą tarp protestantizmo ir katalikybės. Klasikinis protestantizmas, plitęs Anglijoje kaip kalvinizmas (puritonai), neįsitvirtino, bet priešingai – dėl anglikonų persekiojimo emigravo į Šiaurės Ameriką. Nyderlanduose protestantizmas įsitvirtino tik vienoje dalyje – Olandijos respublikoje. Pietinės Nyderlandų provincijos (vėlesnė Belgija) liko katalikiškos. A ir C pakeistus į tikrai protestantiškus kraštus (Prūsiją, Daniją, Švediją ar Škotiją) klausimas būtų tapęs etišku ir istoriškai teisingu.

6. Pasirinkite teisingą šių įvykių chronologinę seką. 1. Liublino unijos sudarymas. 2. Martyno Mažvydo „Katekizmo“ išleidimas. 3. Pirmojo Lietuvos Statuto išleidimas. 4. Vilniaus universiteto įsteigimas.

A 4, 3, 1, 2.

B 3, 2, 1, 4.

C 2, 3, 4, 1.

D 1, 4, 2, 3.

Karvelio komentaras: klausimo ir atsakymo teiginiai suformuluoti netiksliai. Atidūs moksleiviai, besimokydami XVI amžiaus Lietuvos istoriją, puikiai žino, jog visi trys Lietuvos Statutai nebuvo leidžiami, spausdinami, bet plito nuorašais ir pavietų bajorų teismuose bei Lietuvos Vyriausiajame Tribunole buvo naudojami tik jų rankraščiai. Statutai buvo SUDARYTI, o ne IŠLEISTI. Trečiasis Statutas pradėtas spausdinti tik XVII a. pradžioje, o PIRMASIS IŠLEISTAS buvo tik XX a. istorikų kaip mokslinė publikacija. Akivaizdu, jog testo klausimų nematė dalykinio redaktoriaus akis.

12. Jakobinams atėjus į valdžią Prancūzijoje: A atkurta konstitucinė monarchija; B įtvirtintas respublikinis valdymas; C katalikų religija paskelbta valstybine; D sustabdyti karai su užsienio valstybėmis.

Karvelio komentaras: klausimas neetiškas. Žiūrint faktografiškai, atsakymas turi būti tik B, nes jakobinų daugumos dėka 1792 m. paskelbta respublika, kur įteisinta 1793 m. konstitucijoje, kai jakobinai vyravo Konvente. Siūlant kaip teisingą atsakymą D, iškyla kontroversijos, nes žinoma, jog jakobinai įvedė rekrutų prievolę, mobilizavo visuomenę karams su Austrija bei Prūsija.

21. Kuriuo skaičiumi žemėlapyje pažymėtoje valstybėje XX a. ketvirtąjį dešimtmetį buvo išsaugotas demokratinis valdymas?

A 1. B 2. C 3. D 4.

Karvelio komentaras: klausimas neteisingas ir sykiu neetiškas. Norėta atsakymo – Čekoslovakija, remiantis istoriografine teze, jog ši valstybė Rytų Europoje buvo demokratijos forpostas. Ir tai tiesa. Tačiau klausiama apie 4 dešimtmetį. Čekoslovakija okupuota Trečiojo reicho 1939 m. 1939 ir 1940 m. dar yra 4 dešimtmečio tąsa, taigi Čekoslovakija negali būti laikoma teisingu atsakymu.


18 sausio, 2021

Lietuvos principinė nuostata remti Baltarusijos pilietinės visuomenę nesikeičia. Siūloma skirti finansinę paramą ne tik bakalauro studijoms, bet ir mūsų šalies […]

Prof. Astrida Miceikienė
15 sausio, 2021

Vienas autoritetingiausių pasaulio verslo leidinių „Forbes“ 2017 m. išplatino informaciją apie tai, kad mūsų planetoje visiškai be tiesioginio fizinio žmogaus […]

ŠVK nuotr.
12 sausio, 2021

2020 m. gegužės mėnesį Šiaulių valstybinės kolegijos Tarptautinių ryšių ir projektų valdymo (TRPV) skyrius Europos Komisijai pateikė paraišką „Erasmus+“ aukštojo […]

8 sausio, 2021

Viešoje erdvėje pasirodžius teiginiams, kad nuotolinio ugdymo metu vyrauja „nevaldomas“ nusirašinėjimas, o mokiniai prarado 7 mėnesius mokymosi laiko, sureagavo ir […]

8 sausio, 2021

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pasirašė jungtinės veiklos sutartį su Vilniaus mokykla „Sokratus“, kuri  nuo 2021 m. rugsėjo tampa VDU licėjumi […]

29 gruodžio, 2020

Lietuvoje dominuoja koronaviruso tipas, kuris dar vasaros pradžioje pastebėtas Ispanijoje ir išplito po visą Europą, pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto […]

29 gruodžio, 2020

Tarptautinis reitingas „U-Multirank“ dar kartą atkreipė dėmesį į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU) – šiemet Universitetas atvirai skelbiamų mokslinių leidinių […]

23 gruodžio, 2020

Seimas priėmė Socialinės paramos mokiniams įstatymo pataisas, kuriomis nutarta nuo kitų metų rugsėjo mėnesio nemokamus pietus skirti ne tik vaikams […]

18 gruodžio, 2020

Moterys versle susidūrė su gerokai didesniais iššūkiais nei vyrai. Užsidarius darželiams, mokykloms, ribojant slaugos įstaigų veiklą, ir darbui persikėlus į […]

18 gruodžio, 2020

Tradiciniai karjerai ir asmeniniam tobulėjimui skirti renginiai šiais metais kvietė atsiverti galimybėms ir atrasti naujų patirčių. Tiesa, šįkart renginių dalyviai […]

18 gruodžio, 2020

Visoms veikloms persikėlus į virtualią aplinką, NVŠ „Kūrybiškumo saviraiškos studijos“ vadovės suplanuotas užduotis pritaikė nuotoliniam darbui. Kiekviena vadovė pasitelkė jau […]

Prezidentūros nuotr.
17 gruodžio, 2020

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasveikino tarptautinių mokinių olimpiadų ir konkursų laureatus – gabius Lietuvos mokyklų ugdytinius, 2020 m. […]

17 gruodžio, 2020

Šiemet gražiausias metų šventes temdo COVID-19 pandemija, tačiau Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (KTU PTVF) bendruomenė nusiteikusi […]

17 gruodžio, 2020

Šiandien skaitmeninis pasaulis tampa tiesiog pasauliu, o virtualus bendravimas – tiesiog bendravimu. Tad yra nepaprastai svarbu suprasti, kaip šioje aplinkoje […]

17 gruodžio, 2020

Lapkričio mėnesį baigėsi tarptautinis bakterijų atsparumo antibiotikams simbolio konkursas. Laimėtojas rinktas iš daugiau nei 600 paraiškų, kurias pateikė 44 šalių […]

15 gruodžio, 2020

Visuotinis karantinas nesukliudė metus užbaigti tradicija tapusiu padėkos ženklu nusipelniusiems Kauno miesto mokslininkams. Šįkart nuotoliniu būdu vykusiame Lietuvos mokslų akademijos […]

Prezidentūros nuotr.
12 gruodžio, 2020

Penktadienį Diana Nausėdienė nuotoliniu būdu dalyvavo programos „Renkuosi mokyti!“ ir Lietuvos Respublikos Prezidentūros organizuotoje mokytojų refleksijoje, skirtoje pasidalyti patirtimis per […]

E. Kurausko nuotr.
12 gruodžio, 2020

Gruodžio 11 dieną Vilniaus universitetas kartu su Prezidentūra ir Vilniaus miesto savivaldybe įžiebė unikalią kalėdinę instaliaciją, kuri papuošė Universiteto gatvę. […]

10 gruodžio, 2020

Apie Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) Lietuvoje plačiai buvo pradėta kalbėti dar prieš porą metų. Viešumoje pasklido baudų dydžiai, numatyti […]

Gyvybės mokslų centras / E. Kurausko nuotr.
10 gruodžio, 2020

Pandemijos koreguojami renginių formatai nesutrukdė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkams atlikti tyrimų ir pasiekti svarbių rezultatų. Lapkričio […]