14 birželio, 2024

Istorikė dr. Vilma Losytė: „Antikos žaidimai atspindėjo ir keitė visuomenę. Daugelį technologijų naudojame iki šiol“

Antikinės Graikijos meno ir mokslo pasiekimai savo kūrybiškumu ir sumanumu mus stebina iki šiol: pirmasis kompiuteris, garo mašinos prototipas, pirmasis robotas, savarankiškai skraidantis objektas, iki 7 kilometrų atstumu vienas nuo kito veikiantis telegrafas. Dar didesnę įtaką antikos inovacijos padarė šiandieninei žaidimų industrijai.

Istorijos mokslų dr. Vilma Losytė pasakoja, kad antikiniai žaidimai turėjo ritualinę reikšmę. Žaidimas antikoje buvo socialumo, integracijos miesto bendruomenėje išraiška, kurioje kiekvieną pilietį simbolizavo žaidimo figūrėlė. Aristotelis asocialų asmenį lygino su izoliuota žaidimų lentos figūra.

Parodoje „Archimedas ir jo laikas“ eksponuojami Antikoje sukurti žaidimai, kurie vėliau paplito visoje Europoje, ypač tarp vikingų. Kai kurie iš jų populiariais Skandinavijos šalyse išliko iki šiol. Energetikos ir technikos muziejaus gidas Marijus Mažiūnas pasakoja, kad vienas iš tokių žaidimų yra iki šiandien gerai žinomas „Polis“.

„Antikoje žaidimai buvo žaidžiami viešose vietose: turguje, gatvėse, teatre, pirtyse ir t. t. Senovės graikams žaidimų lenta asocijavosi su miesto-valstybės, polio, gyvenimu ir jo tvarka. Todėl mokėti žaisti ir išmanyti žaidimo taisykles reiškė išmanyti miesto-valstybės piliečio pareigas. Vienas populiariausių stalo žaidimų taip ir vadinosi – „Polis“. Vienu metu žaidimą žaidžia du žaidėjai. Abiejų jų tikslas užkirsti kelią varžovui ir pačiam pirmam sudėti figūrėles į vieną apskritimo liniją. Griežtos žaidimo taisyklės apriboja ėjimų skaičių ir pasirinkimų galimybes. Kaip ir polio gyvenime pilietis turi mokėti pasinaudoti esamomis taisyklėmis, siekiant pergalės“, – sako M. Mažiūnas.

Pasak dr. V. Losytės, antikiniai žaidimai ypatingi ir tuo, kad jie galėjo taip pat tapti ateities spėjimo ritualais. Istorikų gerai dokumentuota ateities spėjimo praktika: ateitis buvo spėjama kauliukus metant penkis kartus, kartais septynis, o iškritusi suma reiškė tam tikrą pranašystę. Sunumeruoti pranašysčių tekstai buvo įrašyti ant didžiulių akmens luitų, pastatytų miestų agorose (aut. pastaba: miesto centrinėse aikštėse).

„Pranašystėmis galėjo būti ne tik kauliukai su skaičiais, tačiau ir kauliukai su įrašytomis raidėmis. Kartais ateitis galėjo būti pranašaujama tiesiog stebint žaidžiančius vaikus, kurie žaisdavo ne tik namuose ar gatvėse, bet ir netoli šventyklų. Šiandien šiose vietose archeologai randa įvairių žaislų, kurie buvo aukojami dievams, atliekant perėjimo ritualus t. y. iš vaiko tampant suaugusiu“, – pasakoja dr. V. Losytė.

Vaikų mėgstamiausi žaidimai beveik visi žaidžiami kauliukais. Parodoje „Archimedas ir jo laikas“ eksponuojami tokie žaidimai, tačiau jie skiriasi dėl skirtingų rūšių kauliukų: keturių, penkių ar mums žinomų šešių briaunų.

„Kauliuko puselės turėjo skirtingus taškus ir/ar pavadinimus. Laimėdavo tas žaidėjas, kuriam iškrisdavo didesnis taškų skaičius. Dabartiniai šešių briaunų kauliukai, kuriuos naudojame ir šiandien, buvo pasirenkami tik jau suaugusiųjų, žaidžiančių azartinius žaidimus“, – žaidimus su kauliukais pristato M. Mažiūnas.

Žaidimai buvo tokia svarbi senovės graikų gyvenimo dalis, kad jų elementai formavo ir meno stilius. Dr. V. Losytė atskleidžia, kad graikai atvaizduodami žaidimus mene, žaidimui suteikdavo perkeltinę reikšmę.

„Senovės graikų vazų dailininkai žaidimą naudojo metaforiškai, kalbėdami apie jaunystę, meilę, amžiaus tėkmę, pomėgį varžytis ir vaidinti, ypatingą santykį su atsitiktinumu ir rizika. Pavyzdžiui, parodoje „Archimedas ir jo laikas“ eksponuojama amfora vaizduoja stalo žaidimus žaidžiančius herojus Achilą ir Ajaksą. Šiandien archeologai skaičiuoja virš 100 tokių vazų, vaizduojančių tą patį motyvą – stalo žaidimais žaidžiančius herojus, tačiau šios scenos reikšmė nėra iki galo aiški“, – nurodo mokslininkė.

Daugiau informacijos apie žaidimus ir kitus senovės graikų išradimus bei galimybė sužaisti antikinius žaidimus parodoje „Archimedas ir jo laikas“.

Paroda veikia iki lapkričio 24 d., Energetikos ir technikos muziejuje.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


16 liepos, 2024

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje dėl miškų kenkėjo – žievėgraužio tipografo pažeidimų išdžiūvusių ir džiūstančių eglės medynų […]

16 liepos, 2024

Molainių kaimo bendruomenė (Panevėžio r. sav.) 2024 m. įgyvendino Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis finansuojamą projektą „Viešųjų […]

16 liepos, 2024

Liepos 13-ąją minima Durbės mūšio pergalės sukaktis ir Žemaičių tautos vienybės diena. Šia proga Telšių kultūros centras paruošė pilną šios […]

15 liepos, 2024

Minint Žalgirio mūšio dieną, Kauno Ramybės parke buvo atidengtas monumentas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Aleksandrui Jogailaičiui. Šventės metu […]

Prie Kauno geto vartų grįžusios iš darbų kalinių brigados / Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo
12 liepos, 2024

Statistikos valdybos 1941 m. sausio 1 d. duomenimis, Kaune gyveno 32 595 žydai. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus nacių […]

12 liepos, 2024

Kiekvienas Lietuvos kampelis savaip įdomus, gražus ir unikalus. Štai Suvalkijos kraštas, garsėjantis savo turtinga istorija ir dvarų gausa, taip pat […]

Mažosios kultūros sostinės vėliava Tauragnų krašto bendruomenės pirmininkės Danguolės Trimonienės ir Tauragnų seniūno Alvydo Danausko rankose / Valdo Mintaučkio nuotr.
12 liepos, 2024

Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektų atrankos posėdyje išrinktos 2025 metų mažosios kultūros sostinės, atstovaujančios kiekvienam etnografiniam regionui. Paraiškas vertinusi komisija […]

Algimanto apygardos partizanai / Iš kairės: Algimanto apygardos Ryšių skyriaus viršininkas Albinas Kubilius-Rūgštymas, Žaliosios rinktinės vadas J. V. Česnakavičius-Daujotas, apygardos vadas A. Starkus-Montė, kiti neatpažinti. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų
11 liepos, 2024

Jonas Vitautas (taip dokumente) Česnakavičius gimė 1924 m. liepos 12 d. Panevėžio aps. Smilgių vls. Dambavos parapijos Valdeikių k. ūkininkų […]

10 liepos, 2024

300 laiptelių, 55 metrai aukščio ir kvapą gniaužiantys Nemuno kilpų vaizdai – tokią dovaną lankytojams kaskart įteikia aukščiausias Lietuvoje apžvalgos […]

10 liepos, 2024

Statistikos duomenimis, Vilniuje gyvena 602 430 žmonių. Sostinės gatvėmis vaikšto žaibų medžiotojai, gatvių kolekcionieriai, miesto bitininkai, medžių gydytojai arboristai ir […]

9 liepos, 2024

Liepos 1–5 dienomis Čiuteliuose (Radviliškio r. sav.) esančiame Eugenijaus Miselio ūkyje, kur kadaise ūkininkavo P. Plechavičius, įgyvendinant Radviliškio viešosios bibliotekos […]

9 liepos, 2024

Ir vėl Dubingiai. Ir vėl atradimai. Šiuokart miestelio šv. Jurgio bažnyčioje „susituokė“ du neįtikėtinai tolimi žanrai ir kalbėjimo būdai. Tokie […]

9 liepos, 2024

Vieni didžiausių vasaros malonumų – saulės vonios ir maudynės jūroje – gali tapti netikėtu nemalonumu plaukams. Tinkamai nepasiruošus vasaros pramogoms, […]

8 liepos, 2024

Praėjusią savaitę Vilniaus savivaldybei pristačius sostinės gynybos planą, kitų didžiųjų miestų atstovai tikina jau kurį laiką besiruošiantys galimoms grėsmėms. Kauno miesto […]

8 liepos, 2024

Birželio 25–liepos 5 dienomis gyventojai galėjo balsuoti už labiausiai patinkantį naują pavadinimą dviem Fabijoniškių gatvėms – Liudo Giros ir Salomėjos […]

8 liepos, 2024

Vilniaus miesto savivaldybė siekia pradėti spręsti įsisenėjusią Salininkuose esančio sąvartyno problemą – kreiptasi į Aplinkos apsaugos agentūrą (AAA) prašant naujai […]

7 liepos, 2024

2024 m. liepos 6 d. Chaimo Frenkelio vilos parke Šiauliuose, minint Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, atidarytas XXI tarptautinis […]

7 liepos, 2024

Ką tik pasibaigus Lietuvos dainų šventei „Kad giria žaliuotų“ kultūros ministras Simonas Kairys dėkoja visiems jos organizatoriams ir dalyviams už […]

7 liepos, 2024

2024 m. liepos 5 d. Kaune, Lietuvos karininkų ramovėje vyko iškilminga ceremonija, kurios metu buvo pagerbti ir įvertinti laisvės gynėjai. […]

5 liepos, 2024

Vilniaus miesto savivaldybė tikina, kad vietų ugdymo įstaigose yra pakankamai. Visgi, kaip pabrėžia savivaldybės bendrojo ugdymo skyriaus vedėja Diana Petkūnienė, […]