27 rugsėjo, 2024
Dalia Poškienė

Istorinė atminimo popietė, skirta Jonui Polovinskui-Budriui

Raimundo Kaminsko nuotr.

Kaune paminėtos Lietuvos diplomato, žvalgo, 1923 m. „Klaipėdos sukilimo“ karinio vado, dviejų Vyčio Kryžiaus ordinų kavalieriaus Jono Polovinsko-Budrio (1889-1964) mirimo 60-osios metines.

LGGRTC Sekretoriato vyresniojo patarėjo, XXVII knygos mėgėjų draugijos nario dr. Raimundo Kaminsko iniciatyva surengtas pažintinis žygis – ekskursija Jono Polovinsko – Budrio takais Kaune. Nepriklausomybės aikštėje susirinkusiems „žygeiviams“ pristatyta  viena istorinė nuotrauka, kuri buvo padaryta Kaune tuoj po J. Polovinsko-Budrio apdovanojimo antruoju Vyties Kryžiaus ordinu už nuopelnus per įvykius Klaipėdoje 1923 m. iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, buvo aplankytos ir vietos Kauno centre, kuriose J. Polovinskas-Budrys dirbo ir gyveno.

Renginio metu buvo prisiminta   istoriko dr. Severino Vaitiekaus knyga „Kas mūsų – jėga įgysim“, kurią išleido LGGRTC.

Istorinės atminties popietėje dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje vado atašė Lietuvai šaulys Ernestas Lukoševičius.

Istorijos mokslus Vilniaus universitete baigęs E. Lukoševičius gyvena ir dirba JAV, Čikagoje. Jo dėka tiesiami tiltai tarp J. Budrio palikuonių ir Lietuvos istorikų. Šiais metais E .Lukoševičius atvežė ypatingai vertingą dovaną, kurią paruošė Reginos Kašubaitės Budrienės giminaitės – Viktorija Mantranga Kašubaitė ir Rima Kašubaitė Binder (LUMA Vakarų Amerikos skyriaus pirmininkė). Tai išsaugotos, suskaitmenintos nuotraukos iš istorinės asmenybės Jono Polovinsko-Budrio gyvenimo, veiklos, šeimos, padovanotos Klaipėdos istorikams ir Lietuvai. Šeimos archyve – nuotraukos iš įvairių J. Budrio gyvenimo etapų, nuo mokymosi Kauno gimnazijoje dar carinės Rusijos laikais iki jo gyvenimo Niujorke, kur dirbo Lietuvos generaliniu konsulu. Kol kas dar nepakankamai atskleistas ir R. Kašubaitės – Budrienės  vaidmuo 1923 metų įvykiuose. Be tikime, jos gyvenimo istorija papildys visą plejadą veikalų, kuriuose atskleidžiami nematomi istorijos asmenybių žmonų ir bendražygių nuopelnai

Jonas Polovinskas 1907 m. baigė Kauno gubernijos gimnaziją (dab. Kauno Maironio universitetinė gimnazija). 1900–1905 m. dalyvavo Juozo Naujalio organizuotos „Dainos“ draugijos chore. Po mokslų tarnavo įvairiose Lietuvos ir Latvijos valdžios įstaigose, buvo Rusijos kariuomenės 19 korpuso ir baltagvardiečių Amūro karo apygardos kontržvalgybos viršininkas.

Pakviestas į Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo Žvalgybos skyrių, 1921 m. sugrįžo į Kauną. Kelis mėnesius buvo  IX žvalgų punkto Kaune viršininku, vėliau  Žvalgybos skyriaus Kontržvalgų dalies viršininku. Kurį laiką gyveno tarnybiniame numeryje „Metropolio“ viešbutyje, o nuo 1922 m. pabaigos – bute Mickevičiaus g. Nr. 24.

1922 m. rugpjūčio mėnesio Generalinis štabas išsiuntė jį į prancūzų valdomą Klaipėdos kraštą, įvertinti galimybes organizuoti ten sukilimą. Paskirtam Klaipėdos sukilimo kariniu vadu, J. Polovinskui teko keisti pavardę (Lietuvos pareigūnų dalyvavimas sukilime buvo slepiamas) ir Kaune suformuotai Ypatingosios paskirties rinktinei, 1923 m. sausio mėnesio pradžioje įžengusiai į Klaipėdos kraštą, jis vadovavo jau nauja Budrio pavarde. Klaipėdos atvadavimo (prijungimo prie Didžiosios Lietuvos) organizaciniai darbai vyko Kaune. Keliuose Lietuvos miestuose sutelktas, apginkluotas ir aprūpintas kontingentas – iš viso apie 1,1 tūkst. vyrų (vėliau šis skaičius kito) – geležinkeliu nuvežti prie Klaipėdos krašto ir Lietuvos sienos. Vagonuose jie persirengė civiliniais rūbais ir sausio 10 d. trijose skirtingose vietose peržengė Klaipėdos krašto ir Lietuvos sieną. Rinktinė buvo suskirstyta į tris grupes. Kiekviena gavo atskirą operatyvinę užduotį. Trims grupėms, kurios turėjo užimti atitinkamai Klaipėdą, Šilutę bei Pagėgius, ir jas sudariusioms kuopoms vadovavo Karo mokyklos, Karo milicijos mokyklos, 5-ojo ir 8-ojo pėstininkų pulkų, 1-ojo husarų pulko karininkai. Bet užduotis ir planą rinktinei sugalvojo J. Polovinsko suformuotas štabas, kuriame vyravo Generalinio štabo etatiniai karininkai.1928 m. sausį J. Budrys perėjo į konsulinę tarnybą. Aštuonerius su puse metų atliko konsulines funkcijas Rytų Prūsijoje, Karaliaučiuje: iš pradžių ėjo konsulo, o nuo 1933 m. lapkričio generalinio konsulo pareigas. Nuo 1936 m. rugsėjo 1 d. Užsienio reikalų ministerija jį perkėlė iš Europos į kitą žemyną. Rugsėjo 26 d. su žmona Regina ir Karaliaučiuje judviem gimusiu sūnumi Algirdu laivu „T. M. S. Kungsholm“ iš Geteborgo Švedijoje J. Budrys atvyko į Niujorką. Ten spalio 7 d. formaliai pradėjo eiti Lietuvos generalinio konsulo Niujorke pareigas – paskutines ir ilgiausiai eitas (beveik 28 m.) jo gyvenime. Šias pareigas ėjo ir po Lietuvos okupacijos 1940 m. vasarą (pragyveno iš paukščių fermos, kurią tais metais nusipirko). 1964 m. rugsėjo 1 d., sulaukus 75-erių.iš generalinio konsulo pareigų Joną Polovinską- Budrį pasiglemžė mirtis. 2023 metais J. Polovinsko-Budrio ir jo žmonos Reginos palaikai iškilmingai perlaidoti Klaipėdoje, buvusiose miesto senosiose kapinėse, dabar tai – Skulptūrų parkas. Perlaidojimo ceremonijos dalis vyko ir Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus panteone.

J. Polovinsko-Budrio darbai įvertinti apdovanojimais: Carinės Rusijos Šv. Anos 3 laipsnio ir Šv. Stanislavo 3 laipsnio ordinai ir 3 medaliai, Lietuvos Respublikos Vyties kryžiaus II rūšies 1 laipsnio (1922) ir I rūšies 3 laipsnio (1927), DLK Gedimino 3 laipsnio (1933), Šaulių žvaigždės (1933) ordinai, Klaipėdos išvadavimo sidabro (1925) ir Šaulių žvaigždės (1939) medaliai, JAV – 1940 m. jam suteiktas Niujorko garbės piliečio vardas. Buvo palaidotas Tautinėse lietuvių kapinėse Čikagoje (JAV, Ilinojus).

2011 m. J. Polovinsko-Budrio vardu pavadinta gatvė Rokuose.

Šiais metais Jono Polovinsko-Budrio vardas  suteiktas Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės Klaipėdos 302 šaulių kuopai.

2023 metais Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (dr. Raimundas Kaminskas) su Lietuvos atsargos karininkų sąjunga (plk. Algirdas Grublys) išleido Jono Polovinsko- Budrio atminimo medalį.

Išleistos knygos: „Trumpa Lietuvos ekonomikos apybraiža“ (angl. „Short Economic Outline of Lithuania“, Niujorkas, 1938), „Kontržvalgyba Lietuvoje: Jono Budrio atsiminimai“ (Bruklinas, 1967; fotogr. leidimas Vilnius, 1991), „Atsiminimai: Lietuvos kontržvalgyba 1922–23″ (Hartford, 1967).

Svarbiausi  J. Budrio  nuopelnai, anot  amžininkų išeivijoje – jo indėlis į Lietuvos reprezentavimą 1939 m. Niujorke vykusioje pasaulinėje parodoje – pirmą kartą Lietuva čia buvo pristatyta atskirame paviljone. Kitas svarbus dalykas, kur J. Budrys akivaizdžiai panaudojo žvalgybininko įgūdžius – sukūrė ir nuolat pildė kartoteką, kuri po visą pasaulį išblaškytiems lietuviams per ir po Antrojo pasaulinio karo padėjo surasti gimines ir pažįstamus. Savęs J. Budrys nelaikė vieninteliu Klaipėdos prijungimo istorijos herojumi. Bet suvokė, kad 1923 m. suvaidino esminį vaidmenį, atverdamas Lietuvai langą į pasaulį. Langą, kuris ilgainiui leido Lietuvai išsivaduoti iš ekonominės priklausomybės nuo Vokietijos ir įtvirtinti tai, ką 1918 m. Vilniuje paskelbė Lietuvos Taryba.

Pažintinio žygio dalyviai dėkingi dr. Raimundui Kaminskui už istorinės atminties puoselėjimą, už suteiktą išsamią informaciją, kuri papildė žinias apie Klaipėdos sukilimą, jo vadą, diplomatą Joną Polovinską-Budrį.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


7 spalio, 2024

ANTAŠAVA (Kupiškio r.). Šv. Hiacinto (Jackaus) parapijos žmonės šiemet rinkęsi į titulinius atlaidus šį kartą juos išvydo išskirtinius – kartu […]

7 spalio, 2024

2024-10-05 Druskininkuose, Vytauto gatvėje, minint Tarptautinę mokytojų dieną, buvo  atidengtas atminimo ženklas, sukurtas pagal autentišką artefaktą (skulptorius prof. Alfonsas Vaura),  […]

6 spalio, 2024

Savivaldybėse siūloma steigti Istorinio atminimo įamžinimo komisijas. Tai numatančias įstatymo pataisas įregistravo Seimo Kultūros ir Socialinių reikalų ir darbo komitetų […]

4 spalio, 2024

Šiandien Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas susitiko su Lietuvos Respublikos ambasados Šveicarijos Konfederacijoje ministru patarėju Ernestu Grabažiu. Vizito metu buvo […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
3 spalio, 2024

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai sostinės gyventojus ir svečius pakvietė į iškilmingą renginį, kuris buvo skirtas paskutiniems […]

2 spalio, 2024

Fotogalerija „Dubingiai kaip atviras muziejus“ – menotyrininkės dr. Aurelijos Rusteikienės sumanymas ir dovana miestelio gyventojams bei svečiams „Dubingiai – mažoji […]

2 spalio, 2024

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovas Arūnas Bubnys ragina Desovietizacijos komisiją priimti naują išvadą dėl kontraversiškai vertinamo […]

30 rugsėjo, 2024

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija savivaldybei pateikė siūlymą Salomėjos Nėries gatvę pervadinti į Adolfo […]

27 rugsėjo, 2024

VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ švenčia 125-asias veiklos metines. Rugsėjo paskutinėmis savaitės dienomis jubiliejiniai renginiai ir nemokamos pramogos vyks Panevėžyje, Anykščiuose […]

26 rugsėjo, 2024

Jūrų kriauklės ir šiuolaikinis menas, žvėrių iškamšos ir kvepalų buteliukai, senoji fotografija, net tremtyje nešiota avalynė – visa tai ir […]

23 rugsėjo, 2024

Nenaudojamuose Vilniaus centre esančiuose Kirdiejų rūmuose sostinės valdžia planuoja įkurdinti Vilniaus muziejų. Vis tik pirmiausia XVII amžiaus istorinius pastatus numatoma atnaujinti. […]

22 rugsėjo, 2024

Penktadienį Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune atidaryta paroda „Lozoraičiai – vilties diplomatija: šimtmetis valstybės naudai“. Šie metai skirti […]

20 rugsėjo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Žydų genocido atminimo dienos proga įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius asmenims, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau […]

20 rugsėjo, 2024

Išgirdus pavardę Daukantas, tikriausiai, dauguma pirmiausiai pagalvos apie dar puikiai pamenamų 100 litų kupiūrą puošusį Simoną. Tokia tendencija būdinga ir […]

19 rugsėjo, 2024

Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA), kartu su poetės Salomėjos Nėries anūke Salomėja Bučaite, kreipėsi į Regionų administracinį teismą su prašymu […]

19 rugsėjo, 2024

Po pertraukos posėdžiavusi Desovietizacijos komisija ragina susilaikyti nuo kontraversiškai vertinamo pulkininko Kazio Škirpos atminimo įamžinimo. „Komisijos narių vieninga nuomone, atsižvelgiant […]

G. Mičiūnienės nuotr.
16 rugsėjo, 2024

„Žmogaus gyvenimas… Prisiminimai kartais vilnija lėtai kaip pribrendusių rugių laukas – sunkiai linguodamas gelsvas varpas, kartais lekia kaip greitasparnis vėjūkštis […]

LGGRTC ir Pagėgių savivaldybės darbuotojų nuotr.
16 rugsėjo, 2024

Šių metų rugsėjo 14 dieną pirmą kartą Pagėgiuose buvo paminėta nauja LR Respublikos Seimo patvirtintina atmintina data – Vilko vaikų […]

13 rugsėjo, 2024

Rugsėjo 12-ąją Ignalinos krašto muziejuje vyko Europos kultūros paveldo dienoms skirta konferencija  ,,I pasaulinio karo inžinerinių įtvirtinimų, atminties vietų ir […]

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė teikia premijos laureato diplomą Vytautui Kulevičiui / Alfonso Mažūno nuotr.
12 rugsėjo, 2024

Rugsėjo 11-ąją, prof. Kazio Pakšto mirties metinių dieną, Lietuvos jūrų muziejaus įsteigta jo vardo premija buvo įteikta dviem jos nominantams. […]