Istoriniai automobiliai – saldžiausia uoga ant Utenos gimtadienio torto

Visą savaitgalį Utenoje šurmuliavo miesto 764-ojo gimtadienio šventė, sutraukusi didžiulį būrį ne tik uteniškių, bet ir miesto svečių iš aplinkinių rajonų ir didžiųjų šalies miestų. 

Šventės organizatoriai kvietė gėrėtis žinomų Lietuvos atlikėjų koncertais, dalyvauti įvairiose pramogose visai šeimai, sportinėse veiklose bei išskirtinėmis staigmenomis pasižymėjusioje amatų ir maisto mugėje. 

Gatvėmis riedėjo šimtamečiai senoliai

Galbūt daugeliui pasirodys neįtikėtina, tačiau nenutrūkstamo lankytojų srauto susilaukė istorinių automobilių mylėtojai, uteniškiams demonstravę daugiau nei tris dešimtis akį traukiančių, žvilgančių įvairiomis spalvomis, tarsi vakar nuo konvejerio nuriedėjusių senolių keturračių.

„Nesuprantu kas čia dedasi, eilės tarsi kažkada prie nelabai mėgstamo mauzoliejaus…“ – juokavo vienas šios atrakcijos dalyvių.

Iš tiesų nedaugeliui uteniškių ir miesto svečių yra tekę regėti miesto gatvėmis riedančius šimtamečius automobilius, traukiančius akį ne tik egzotiška savo išvaizda, bet ir duslaus garso signalais ar nepakartojamo ritmo variklio darbu.

Būtent tokie egzemplioriai nuo miesto stadiono nutįsusios kolonos pirmosiose eilėse mugės miesteliu tapusios Aušros gatve riedėjo aikštelės link, kur šventės dalyviai iš labai arti galėjo ne tik apžiūrėti labiausiai patikusius istorinius automobilius, bet ir iš jų savininkų sužinoti neretai knygos vertą šių eksponatų istoriją.

Seniausią, 1924 metais pagamintą „Oakland Phaeton“ vairavo kaunietis Vytis Indziulas, o tik metais jaunesnįjį, šiemet pažymintį savo šimtąjį gimtadienį „Packard“ – dar viena, stilingai pasipuošusi neišskiriama kauniečių pora Gintautas ir Nelė Miškiniai.

Abu šie automobiliai – daugelio istorinių filmų herojai, kuriuos noriai skolinosi įvairios užsienio kino studijos. 

Trečias kauniečių delegacijos narys Irmantas Kunca vairavo gerokai jaunesnį, 1986 m. pagamintą, tačiau irgi nemenko žiūrovų dėmesio susilaukusį „Volkswagen Scirocco“ automobilį, kurio gamyba buvo nutrūkusi, o po kelių dešimtmečių vėl atnaujinta.

Nedaugelis galėjo patikėti, jog dar vieno kauniečio Rolando Babraičio į Uteną atvairuota ir visomis vaivorykštės spalvomis tviskanti „GAZ 21 Volga“ pagaminta dar 1966 m.

Aktyviausi – šeimininkai       

Didžiausią istorinių automobilių kolekciją apžiūrai, kaip ir dera, pateikė renginio šeimininkai uteniškiai, žiūrovams pasiūlę atidžiau pažvelgti į septynis dėmesio vertus eksponatus.

Tai rodo, jog istorinių automobilių prikėlimo antram gyvenimui virusas gajus ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir rajonuose. 

Centrinėje ekspozicijos vietoje atsidūrė Hermano Tuzo atvairuotas ilgas, tarsi tikras kelionių laivas 1962 m. gamybos, prieš dešimtmetį iš JAV parplukdytas amerikietiškas „Cadillac de Ville“, turintis didžiausią iš visų eksponuotų, net 6,4 litro darbo tūrio variklį. 

Uteniškis Jaunius Mickus su pagalbininkais žiūrovų teismui pateikė du vienodos spalvos automobilius – japonišką „Nissan“ ir amerikietišką sportiškąjį „Corvette“. 

„Turėjau kvietimą į Jūrmalą, kur šiandien irgi vyksta Latvijos istorinių automobilių mylėtojų sąskrydis, tačiau nedvejodamas pasirinkau namų areną“, – pasakojo daugelio istorinių automobilių festivalių dalyvis, nugalėtojas ir prizininkas Artūras Kirmonas, atvairavęs labai reta, mėtos kodinį pavadinimą turinčia spalva nudažytą 1960 m. gamybos „GAZ 21 Volga“ automobilį, 2017 m. įsigytą Ukrainoje, viename Marepos kaime, kurio dabar jau nebėra ir kurį, netenka spėlioti, sugriovė įsiveržę okupantai.

„Automobilis, palyginti, buvo neblogos būklės ir jį sava eiga iš ten parvairavau namo, į Uteną. Tačiau restauracijos darbai užsitęsė. Mat rūpėjo kiekvieną nulūžusią rankenėlę, kiekvieną, tegu ir smulkiausią detalę, rasti autentišką, nes tik tada istorinis automobilis įgyja tikrąją vertę“, – įsitikinęs A. Kirmonas.      

Tik parodos išvakarėse restauruotu automobiliu uteniškis sukorė pirmąjį šimtą kilometrų ir pateikė jį žiūrovų bei specialistų, negailėjusių pagyrų keturračiui ir jo šeimininkui, teismui.

Dar vienas istorinių automobilių puoselėtojas iš Utenos Vytautas Mackonis atvairavo vienintelį parodoje ZAZ 968. Kodėl jis atsidūrė kolekcionieriaus garaže?     

„Suveikė vaikystės nostalgija, pasakoja V. Mackonis. – ZAZ-968 – tikras sovietinės automobilių pramonės „perlas” – buvo pirmasis mano tėvų automobilis. Prisimenu, kaip tėtis su draugais jį daugiau remontuodavo nei važinėdavo. Kai pamačiau skelbimą apie parduodamą „Zapą“, sprendimą priėmiau akimirksniu. Šis techniškai itin paprastas, bet nepatikimas ir kaprizingas automobilis tapo puikia mokymosi priemone mano paaugliui sūnui. Jis pats tyrinėja, kaip veikia stabdžiai, karbiuratorius ir kiti mechanizmai. O juk tai gyva, su niekuo nepalyginama praktika, kurios taip lengvai niekur negausi“.

Vytautas įsitikinęs, jog dabar tampanti savotiška mada kritikuoti ar net ignoruoti išlikusius kone vienetinius buvusios sovietinės gamybos automobilius ydinga pradedantiems kolekcionieriams. Juk tai technika, kurios seilę varvindami geidė mūsų tėvai ar seneliai, irgi turinti savo istoriją.

Džiugino šventės dalyvius

1990 m. gamybos VAZ 2108 parodai pristatė ir uteniškiu save laikantis, žinomas žurnalistas Valdas Juozas Vilūnas, daugelio istorinių automobilių ralių ir festivalių organizatorius, būtent kurio pastangomis šis sambūris Utenoje susilaukė didžiulio dėmesio. 

Jo pakviesti visi istorinių automobilių mylėtojai parodoje dalyvavo be jokio atlygio ar honoraro, tiesiog norėdami džiuginti šventės dalyvius ir svečius.

Valdas Juozas automobilį prieš aštuonis metus įsigijo Drezdene. Keturratis ir dabar yra išlaikęs savo pirmykštę būklę, neperdažytas, visos dalys originalios. Todėl netenka stebėtis, jog jo savininkas susilaukė bent dešimties klausimų, ar eksponatas dar neparduodamas?

Žvelgiant iš šono nelengva patikėti, jog ir 1987 m. gamybos šviesiai ruda „Opel Ascona“, kurią atvairavo vilnietis Feliks Krivickij, dar nė karto neperdažyta. 

Vyriausias amžiumi – rokiškėnas

Sunku būtų rasti bet kokį istorinių automobilių renginį, kuriame nedalyvautų 85-erių rokiškėnas, Raikėnų kaimo gyventojas iš Pandėlio seniūnijos Narcizas Mikšys, savo kolekcijoje turintis nemažai tokios vertės motociklų ir automobilių. 

Narcizas šįkart į Uteną atvairavo 1953 metų gamybos „Pobeda“ automobilį, kurį gamintojai norėjo pavadinti „rodina“ (tėvynė). Ir tik Josifui Vissarionovičiui Stalinui paklausus „tak po čiom my budem prodavat rodinu?“ (tai po kiek gi pardavinėsime tėvynę?), buvo susizgribta ir automobilis gavo „Pobeda M20“ vardą. 

Ko gera daugiausia dėmesio susilaukė dar vienas rokiškietis – Grigorijus Antonovas su dukra Simona, atvairavę 1977 m. gamybos nepriekaištingą „Volkswagen Kafer“. 

Sunku pasakyti, kas labiau domino žiūrovus – pats automobilis ar jo priekaba, unikalus, savadarbis kemperis, teikiantis patogią nakvynę ar šiaip poilsį dviem. 

Sartų „Žiogelio“ bazėje dirbančiam auksarankiam meistrui ko gero tik nedaugelį pavyko įtikinti, jog ši priekaba – unikalus, analogų neturintis jo rankų darbo kūrinys.

Rokiškiečių komandą papildė ir Žilvinas Kancevičius, siūlęs įdėmiau pažvelgti į jo 1988 m. gamybos „Opel Ascona“.    

Pavyzdys įkvepia

„Istorinį automobilį jau turime, dabar svarbiausias mūsų tikslas – pasigaminti jam tinkančią, automobilio veido nedarkančią priekabą“, – pasakojo 1982 metų laidos „Mercedes Benz 300“ automobilį su legendiniu 123 kėbulu atvairavę Molėtų žuvies rūkyklos savininkai Vaidas ir Vilma Morkūnai.

– Ar su ta priekaba ir žuvį vežiosite?

„O kodėl gi ne? Juk būtų įdomu į tokias miesto šventes, kaip ši, užsukti ir su priekaba, kvepiančia ką tik iš rūkyklos išimta žuvimi“, – žodžio kišenėje neieškojo Vilma. 

Miesto šventę skambiu akordu praturtinusioje parodoje žiūrovo akį traukė ir dideli, ir maži automobiliai, tokie kaip Rūtos Karinauskaitės „Fiat 500“, Kęstučio Paulavičiaus retas „Audi 80 B2“ ir daugelis kitų.

Uteniškiai ieškojo, tačiau dėl apmaudaus gedimo patį parodos rytą žemiečio Daliaus Maniušio taip ir neatvairuoto 1987 m. gamybos „Lada 2105“ automobilio su dviem „Skif“ priekabomis, vienoje kurių prieš daugelį metų po įtemptų ralio ar ralio-kroso varžybų ilsėdavosi automobilių sporto atstovams puikiai pažįstamas sporto meistras ir mechanikas Andrius Vadauskas.

Dalius 1983-1988 metais buvo Kauno politechnikos instituto sporto klubo narys ir aktyvus automobilių ralio dalyvis.