Japonija–Lietuva–Lenkija: tarptautinė paroda „Žmogus tarp pasaulių“ persikėlė į Sulejuveką

Juzefo Pilsudskio muziejuje Sulejuveke atidaryta tarptautinė paroda „Žmogus tarp pasaulių. Ainų tauta Japonijos šiaurėje ir etnografas Bronislovas Pilsudskis“. Lietuvos, Lenkijos, Japonijos ir kitų šalių muziejų, tyrėjų bei kultūros institucijų bendradarbiavimo rezultatas šiemet aštuonis mėnesius buvo pristatomas Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose, o dabar paroda tęsia kelionę Lenkijoje.

Žmogus, jungęs pasaulius

Parodos centre – Bronislovas Pilsudskis (1866–1918), gimęs Zalave, augęs Vilniuje, o svarbiausius ainų kultūros tyrimus atlikęs šiaurės Japonijoje, Sachaline ir Hokaide. Penkiolika tremties metų jis skyrė ainų kalbos, folkloro, kasdienybės ir tikėjimo fiksavimui. Šiandien jo palikimas sieja skirtingas Lietuvos, Lenkijos ir Japonijos kultūrinės atminties tradicijas, o jo gyvenimo istorija tampa atspirties tašku tarptautiniam dialogui. 

„Man atrodo svarbu, kad šiandien ši istorija vėl sujungia Lietuvą, Lenkiją ir Japoniją, o prie šio bendro darbo prisideda ir Didžiosios Britanijos kultūros institucijos. Kultūra niekada nėra uždara vienoje vietoje – Bronislovo Pilsudskio gyvenimas tai labai aiškiai rodo. Jo surinkta ir išsaugota medžiaga apie ainų kultūrą keliavo per šalis, institucijas ir kartas, o ši paroda leidžia tuo palikimu dalytis ir pažvelgti į jį iš skirtingų perspektyvų. Tikiuosi, kad šis bendradarbiavimas atvers erdvės smalsumui, pokalbiui ir naujiems ryšiams – tarp Lietuvos, Lenkijos ir Japonijos, tarp Europos ir Japonijos, tarp praeities ir dabarties“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė.

Dabar – Lenkijoje 

Paroda „Žmogus tarp pasaulių“ skirta B. Pilsudskio 160-osioms gimimo metinėms. Po pristatymo Vilniuje paroda pasiekė Juzefo Pilsudskio muziejų Sulejuveke – instituciją, ypatingą dėmesį skiriančią Pilsudskių šeimos istorijai ir ne vienerius metus tyrinėjančią Bronislovo Pilsudskio palikimą. Naujoji parodos stotelė leidžia tęsti Lietuvos, Lenkijos, Japonijos bei kitų šalių muziejų ir ekspertų bendradarbiavimą.

Lietuvos kultūros atašė Lenkijoje Ana Kočegarova-Maj pasakoja: „Bronislovo Pilsudskio asmenybė Lenkijoje vis dar yra atrandama ir tyrinėjama, todėl tikiuosi, kad Lietuvos nacionalinio muziejaus pristatyta paroda J. Pilsudskio muziejaus lankytojams atvers naujų, galbūt mažiau pažįstamų jo gyvenimo ir tyrimų aspektų. Kita vertus, man labai įdomu ir simboliška, kad būtent Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo dėka šioje istorijoje balsas suteikiamas tolimai ainų tautai. Tai gražus pavyzdys, kad Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas gali išplėsti mūsų žvilgsnį ne tik į bendrą praeitį, bet ir į pasaulį už jos ribų“.

Nuo istorinių vertybių iki šiuolaikinio meno

Parodoje pristatomos Bronislovo Pilsudskio fotografijos, rankraščiai, leidiniai ir fonografo įrašai, taip pat autentiški ainų drabužiai, ritualiniai daiktai, tradicinių amatų pavyzdžiai ir šiuolaikinis menas.

Svarbią parodos dalį sudaro šiuolaikinė ainų kultūra. Menininkų ir kūrėjų darbai rodo, kaip ainų kultūra yra interpretuojama ir tęsiama. Parodos idėjos autorė ir viena iš kuratorių Simona Širvydaitė-Šliupienė pasakoja: „Mums buvo svarbu nepalikti ainų kultūros vien praeityje. Norėjome, kad lankytojas pajustų ne tik tai, kas buvo išsaugota, bet ir tai, kad jų kultūra yra gyvas procesas, kurį ainai patys tęsia, permąsto ir kuria savaip.“

Paroda buvo kuriama bendradarbiaujant su ainų kultūrą saugančiomis ir tyrinėjančiomis institucijomis, tarp jų – Nibutanio ainų kultūros muziejumi,  Upopoy nacionaliniu ainų muziejumi ir parku, „Japan House London“ ir kitais tarptautiniais partneriais Europoje ir Japonijoje.