Jaunimo piligrimystė Jubiliejui ir nužudytiems trims kunigams Budavonės kankiniams atminti
Kaip ir kasmet, birželio pabaigoje vieną šeštadienį šv. Mišios aukojamos Budavonės miške – toje vietoje, kur prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, pirmąją jo dieną (1941-ųjų birželio 22-ąją) besitraukiantys sovietiniai žudikai žiauriai nukankino tris Vilkaviškio vyskupijos kunigus Justiną Dabrilą, Vaclovą Balsį, Joną Petriką. Į XX amžiaus tikėjimo kankinių sąrašą Krikščionybės Jubiliejaus 2000-aisiais metais įrašyti dvasininkai Budavonėje su šv. Mišių auka bus prisiminti birželio 21 dieną, 12 valandą.
Tačiau jau prieš mėnesį kankinius malda ir piligrimyste pagerbė jaunimas.
Vilkaviškio rajono tikybos mokytojų metodinio ratelio pirmininkės Loretos Kelnerienės sumanymu suorganizuotas dekanato moksleivių piligriminis žygis nuo Lankeliškių bažnyčios iki Budavonės miško. Mokytoja, suplanavusi žygio programą ir ją suderinusi su Bartninkų parapijos (jos teritorijoje yra Budavonė) klebonu kun. Alvydu Dvarecku ir Vilkaviškio dekanu kan. Virginijum Gražulevičiumi (jis aptarnauja Lankeliškių parapiją) atitinkamus pranešimus-kvietimus dėl dalyvavimo žygyje išsiuntė į rajono mokyklas. Atsiliepė tie, kurie šį kvietimą išgirdo ir suprato širdimi: jaunesnių ir vyresnių klasių mokiniai bei jų tikybos mokytojai, apie šimtas piligrimystei nusiteikusių vaikų iš Gražiškių gimnazijos ir jos Bartninkų skyriaus, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos, Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos.
Lankeliškiuose neišlikusi klebonija, iš kurios 1941-ųjų birželio 22-ąją paryčiui enkavedistai išvarė tris kunigus į jų nukankinimo vietą. Ir bažnyčią, kurioje jie buvo pašarvoti, grįžtančio fronto sprogdinimai 1944-aisiais sugriovė. Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje ši vieta sutvarkyta, paženklinta atminimo ženklais. Paaiškėjo, jog jaunieji piligrimai apie Budavonę girdėję ar net lankęsi su tėvais, tačiau didžioji dalis su Lankeliškiuose nebuvę, pirmąkart savo akimis pamatė tą vietą.
Jaunieji piligrimai žygį pradėjo malda, dalyvaudami šv. Mišiose dabartinėje bažnytėlėje, prašydami Dievo palaimos tikėjimo kelionėje, kad jo malonė vestų ir saugotų. Šv. Mišias aukojo abu kunigai. Kan. Virginijus Gražulevičius homilijoje akcentavo, kaip svarbu šv. Mišių aukoje išgyventi bendrystės jausmą ir prisiminti krauju palaistytą istoriją ir su tomis mintimis nueiti kelią, kuriuo į mirtį buvo vežami be kaltės kalti kunigai. „Drąsiai galime kreiptis į šiuos kankinius, kad duotų ištvermės mūsų kasdieniniuose sunkumuose ir, svarbiausia, drąsos tikėjimo kelyje, nes mes šiandien tarsi gėdijamės savo tikėjimo ir vengiame jį viešai liudyti“, – sakė kunigas ir linkėjo jaunimui auginti tikėjimą ir formuotis kaip jaunam gražiam medeliui, – nebijoti maldos, nebijoti pažinti tikėjimo malonės, augti gėriui, Viešpaties malonei. Ir dar akcentavo, kad šis žygis – tarsi jų palaistymas kaip jauno medelio: „Pavargsit – taip, kažką patirsit – taip, nuspaus batai – taip, bet išgyvensite ypatingą akimirką – prisilietimą prie Viešpaties malonės.“
Dekanas bažnyčioje pašventino į Budavonę jaunimo nuneštą koplytėlę, kuri ten buvo pritvirtinta prie medžio kaip šios piligrimystės atminimo ženklas.
Kun. A. Dvareckas trumpai supažindino su piligrimystės istorija, pažymėdamas, kad šis žygis Budavonės kankinių paskutiniuoju šioje žemėje keliu yra galimybė įgauti naują patirtį, pagilinti supratimą apie kankinystės prasmę ir savo žygiu parodyti pagarbą trims nukankintiesiems kunigams. Svarbiausia piligriminėje kelionėje turėti mintyje, jog einu ne vienas, Dievas eina su manimi, Dievas šalia, Dievas mane veda. Kunigas kvietė kelionėje kiekvienam priimtinu būdu pasimelsti, įsidėmėti, kad piligriminės kelionės metu žmogaus viduje visada vyksta tikri pokyčiai, atrandami atsakymai į gyvenime iškilusius klausimus. Žinoma, jei toje kelionėje nuoširdžiai meldžiamasi. Kaip į pirmą piligriminę kelionę išsiruošusiems jiems, geriems vaikams, linkėjo Dievo malonės.
Po trumpo susipažinimo su Lankeliškių bažnyčios istorija ir nusifotografavę atminčiai, dekano palaiminti, skambant bažnyčios varpui jaunieji piligrimai su vėliavomis, giesmėmis žygiavo artimiausiu keliu, pro taikioje derlingoje Suvalkijos žemėje vešinčius javus, geltonuojančius rapsų laukus Budavonės miško link.
Per beveik trijų valandų kelionę su vienu trumpu poilsiu nė vienas nepalūžo ir nepasitraukė. Budavonės miške, kunigų nužudymo vietoje jaunuosius piligrimus vėlgi sutiko ir pasveikino dekanas ir klebonas, supažindino su kunigų nužudymo ir įamžinimo vietos istorija, paminėjo, kad šią vietą numatoma įtraukti į Piligrimų kelią Lietuvoje. Visi kartu sukalbėjo maldą kaip padėką Viešpačiui už kankinius, šią kelionę, pačius keliautojus, jų šeimas, kelionės organizatorius.
Bendrystė toliau tęsėsi pamiškėje, kur visi vaišinti sočiomis, skaniomis košėmis, išvirtomis Bartninkų seniūnijos gyventojos Ritos Verbylienės, troškulys malšintas arbata, gardžiuotasi saldumynais, ledais. Klebonas kun. A. Dvareckas pasidžiaugė, kad aplinką prie atmintinos vietos geranoriškai tvarkė seniūnijos atsiųsti žmonės. Ir pats pridėjo savo rūpesčiu pasodinti prie paminklo žydinčių gėlių. Mokytoja dėkojo visiems dalyviams ir pagalbininkams, klebonas įteikė padėkas.
Žygyje dalyvavęs Vilkaviškio vyskupijos jaunimo centro referentas Aurimas Galianovas sakė, kad jam gera dalyvauti piligriminiuose žygiuose, ypač didelis džiaugsmas kartu su jaunimu, su malda, su giesmėmis. Aurimas dalyvavo panašiame žygyje, kuris organizuotas jaunimui vyskupijos mastu 2011 metais, kai buvo minėtas kunigų kankinystės Budavonėje 70-metis Aurimas džiaugėsi, kad jaunimas atsiliepė į tokį kvietimą, smagu, kad yra tai organizuojančių mokytojų. „Neišmatuosi , nepatikrinsi, kas dėjosi šioje kelionėje vaikų širdyse, bet tikiu, kad po tam tikro laiko susidėlios ir liks Dievo malonės įspaudas.“
