Jono Dragūno biodinaminis ūkis: žemaitis ūkininkas, perpratęs gamtos energiją
Tauragės rajone, Aukštupių kaime Jonas Dragūnas ūkininkauja daugiau nei 300 ha teritorijoje, remdamasis ekologiniais ir biodinaminiais principais. Mišrus nemažas ūkis gyvuoja nenaudojant jokios chemijos. Ūkininkas stebi dirvožemio procesus ir rūpinasi, kad jis būtų nuolat maitinamas ir turtinamas. Šiame ūkyje gali išvysti retai kur pasitaikantį kraštovaizdį – iki horizonto plyti pievos, jose stūkso senų sodybų vietas menantys šimtamečiai ąžuolai, ganosi didelė karvių banda, kuriai pajudėjus pradeda drebėti žemė.
Dirba svajonių darbą
Geros nuotaikos nestokojantis žemaitis ūkininkas Jonas Dragūnas sako dirbantis svajonių darbą: „Ūkininkavimą pasirinkau iš pašaukimo. Aš visiems pasakoju, kad aš nieko nedirbu, nes dirbu, kas man labiausiai patinka – virinti patinka, su traktoriumi važiuoti ir prie gyvuliukų nueiti“. Ūkyje šiuo metu dirba trise – jis su žmona ir samdomas darbininkas. Ekologiniame bionaminyje ūkyje auginami limuzinų veislės gyvuliai ir grūdinės kultūros.
Biodinaminiai grūdai – skalsesni
Biodinaminis ūkininkavimas, pasak ūkininko, iki šiol apipintas mitais ir legendomis. J. Dragūno teigimu, pirmoji reakcija sužinojus apie šios krypties ūkininkavimą, dažniausiai būna pašaipi, ir pats atsimena, kad reagavo panašiai. Patekęs į pirmąjį seminarą, vyras taip pat galvojo, kad ne ten pakliuvo, bet pamažu pirminį skepsį panaikino mokslininkų tyrimai, aiškinimai ir galiausiai – jo paties praktika ūkyje. „Dirvožemis pradeda keistis, atsiranda daug visokių vabaliukų, sliekų padaugėja, ypatingai tų stambių naktinių. Augalų šaknys susmulkėja ir geriau įsisavina reikalingas medžiagas.“ – aiškina ūkininkas. Užaugintus biodinaminius grūdus ūkininkas parduoda Vokietijoje, o ekologinius gyvulius Lietuvoje – taip labiau apsimoka, nes už biodinaminius grūdus užsienyje papildomai mokama. „Kai iškepamas pyragas iš biodinaminių grūdų, jauti saiką. Chemizuotą kai žmogus valgo, saiko nejaučia, o čia – atsiranda saikas. Tu nepersivalgysi. Dėl to tokius grūdus labai vertina užsieniečiai ir už tai moka žymiai didesnę kainą. Lietuvoje jau irgi pamažu atsiranda rinka.“ – pasakoja J. Dragūnas.
Ūkininkavimo kryptis padeda lengviau išgyventi
Ūkyje taikoma neariminė technologija, gaminamas kompostas, kiti dirvą maitinantys preparatai, taikoma sėjomaina. Ūkio teritorijoje esančios pievos dalyvauja sėjomainoje, kas 2-3 metus pievos pavirsta pasėliais, tačiau išlaikomas jų nuolatinis plotas. Ūkininkas savo akimis mato, kad biodinaminis ūkininkavimo būdas yra palankesnis gamtai: „Nuo manęs ne taip toli yra chemizuotas ūkis. Kai abu dirbame žemę, pas jį kelis kartus mažiau būna paukščių. Gal dėl to, kad pas mane yra daug visokių vabaliukų“. J. Dragūnas įsitikinęs, kad tokia pasirinkta ūkininkavimo kryptis padeda lengviau išgyventi. „Dievulis tau daugiau padeda, nes tvariai ūkininkauji ir dar papildomos išmokos yra. Aš visiems sakau – mes turime prisitaikyti ir prie gamtos, ir prie valdžios.“
Tapo 2024 m. „Gero ūkininko“ čempionato ambasadoriumi
„Gero ūkininko“ čempionatas – tai iniciatyva, kurios metu gamtininkai, mokslininkai ir agronomai siekia suburti ir parodyti santarvėje su gamta ūkininkaujančių ūkininkų pavyzdžius bei agrarinę aplinkosaugą labiausiai skatinančias seniūnijas. Speciali ekspertų komisija atrinko kelis savo darnumu išsiskiriančius ūkininkus. Aplankę šiuos ūkius įvertino jų gamtosauginį, socialinį ir ekonominį darnumą ir išrinko penkis „Gero ūkininko“ čempionato ambasadorius. Jono Dragūno ekologinis ūkis už taikomus gamtai palankius ūkininkavimo būdus buvo išrinktas vienu iš penkių 2024 metų „Gero ūkininko“ čempionato ambasadorių.
