15 kovo, 2022
Lina Kovalevskienė

Jono Rustemo atminimas

Šiemet sukanka 260 metų, kai gimė Jonas Rustemas (1762–1835) – žymiausias XIX a. pirmos pusės Vilniaus dailininkas, Vilniaus universiteto Piešimo ir tapybos katedros profesorius, garsėjęs ir savo kūryba, ir pedagogine veikla. Jonas Rustemas dažnai lankydavosi Dūkšto dvare, kur gyveno jo bičiulis Vilniaus universiteto filomatų draugijos veikėjas Tomas Zanas. Dailininkas ir palaidotas šalia dvaro stovėjusios bažnyčios rūsyje. Taip visam laikui jis likęs ir Ignalinos krašto atminime.  Kapavietę ženklina obeliskas, pastatytas 1974 m. (architektas V. Kunickas).

Kovo 10 d. Ignalinos krašto muziejus pakvietė į naujos ekspozicijos „Jonas Rustemas – dailininkas ir pedagogas (1762–1835)“ pristatymą. Apie Jono Rustemo asmenybę ir jo palikimą pasakojo muziejaus direktorė Renata Veličkienė. Ji citavo dailininko ir pirmojo Rustemo biografo Vincento Smakausko kadais užrašytus pranašiškus žodžius: ,,Rustemo vardas, su didele pagarba perduodamas iš lūpų į lūpas,  pasieks ateities kartas. Ir nors pavydus laikas kada nors užlygins jo šeimos, draugų ir mokinių ašaromis aplaistytą kapą, dailininko šlovė pergyvens amžius“. Ekspozicija džiaugėsi ir už prasmingą darbą muziejininkams dėkojo renginyje dalyvavęs savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas. Kalbėta ir apie kitas iniciatyvas siekiant išsaugoti šio žymaus žmogaus atminimą, tinkamai sutvarkyti jo palaidojimo vietą. Na, o muzika visus susirinkusius pradžiugino Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklos mokytojas Raimondas Jasiulionis ir jaunasis fleitininkas Kostas Kutra.

Muziejus parengė penkis nuotraukomis iliustruotus ekspozicijos stendus, jų  tekstai parašyti pagal Rūtos Janonienės knygą ,,Jonas Rustemas“. Tai gyvenimo faktai, veiklos bei kūrybos aprašymai, informacija apie dabar vėl atgimusį, privačiomis iniciatyvomis atnaujintą Dūkšto dvarą, kuriame vasaras leisdavo žymus dailininkas, atvykdavo ir poetas  Adomas Mickevičius. Taip pat pateikiama informacija apie Pūškų dvarą, kuriame, kaip teigiama, viešėdamas ir jau sunkiai sirgdamas mirė Jonas Rustemas. Yra ir 1956 m. sudegusios barokinės medinės bažnyčios nuotrauka ir trumpas aprašymas. Būtent jos kriptoje palaidotas žymus dailininkas, visam laikui likęs Ignalinos krašte. Parodai vertingų Jono Rustemų paveikslų ir kortų skaitmeninius vaizdus paskolino Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, dokumentų ir piešinių kopijas – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka.

Jono Rustemo motina buvo prancūzė, tėvas – armėnas. 10 metų Rustemą Podolės žemių generolas Adomas Kazimieras Čartoriskis, susižavėjęs geru berniuko prancūzų kalbos mokėjimu, atsivežė į Pulavų dvarą Lenkijoje. Čia jį piešimo pagrindų mokė Čartoriskių namų mokytojas Žanas Pjeras Norblenas.  Vėliau jis nusivežė berniuką į Varšuvą. Rustemas baigė mokyklą, studijavo menus. Manoma, kad 1788–1790 m. praleido Vokietijoje. Nuo 1790 m. gyveno Lietuvoje. Tapė portretus, vertėsi privačiomis dailės pamokomis, laiką leido dvaruose. 1979 m. pradėjo dirbti Vilniaus universitete. 1800 metais jaunajam piešimo dėstytojui suteiktas dailės magistro laipsnis, nuo 1811 m. jis – profesorius, nuo 1819 m. – katedros vadovas. J. Rustemas kūrė paveikslų galeriją, organizavo studentų dailės parodas, ieškojo rėmėjų nepasiturintiems studentams, buvo paruošęs Dailės skyriaus pertvarkymo į Dailės fakultetą projektą. 1820 m. surengė visų dailės katedrų kūrinių parodą, tokios parodos organizuotos kas dvejus metus. 

Vilniuje dailininkas praleido beveik keturiasdešimt metų. Jis įsiliedavo į įvairias miesto kultūrines iniciatyvas: „Uoliojo lietuvio“ masonų ložės ir  teatrinė veikla, kostiumų, spektaklių scenografijos kūrimas, žiemos karnavalai, salonų pokalbiai ir linksmybės… Šeimos gyvenime būta ir džiaugsmų, ir netekčių. Išgyventa dukrelės, vėliau žmonos Onos netektis, antrąkart bandyta šeimos laimė… Sunkiausias laikotarpis prasidėjo 1831 m., kai universitetas ištuštėjo, o dauguma studentų įsiliejo į sukilėlių būrius. Tuomet profesorius jau sunkiai sirgo ir suprato, kad jo viso gyvenimo darbas stoja ir griūva. Niekas nežino, kaip ir kodėl paskutinių savo dienų užuovėja jis pasirinko ant Gilūtų ežero kranto stovintį Pizanių valdomą Pūškų dvarą. Apie tai liudija Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje saugomi šiame dvare rašyti Jono Rustemo laiškai.

J. Rustemo kūryba ir pedagoginė veikla, kaip teigiama, padarė didžiausią įtaką XIX a. Lietuvos dailei. Rustemo, kaip ir Valentino Vankavičiaus, Vincento Smakausko, Kanuto Rusecko kūryba – tai to laiko dailės branduolys. Portretai buvo pagrindinė J. Rustemo kūrybos sritis. Savo drobėse dailininkas įamžino kone visą to meto Vilniaus ir dalies Lietuvos diduomenę, universiteto profesorius ir miesto inteligentiją, šeimos narius ir bičiulius. Jis tapė Oginskius, Radvilas, Tiškevičius, Sniadieckius ir kitus. Ne viename paveiksle įamžino ir savo išraiškingą veidą. Bruožų egzotiškumą dar labiau sustiprindavo raudonas turkiškas fesas, kurį, pasak amžininkų, „amžinai ant galvos nešiojo“. Ekspozicijoje galima pamatyti ir jo žmonos Onos portretų. 

Vienas netikėčiausių ir labiausiai intriguojančių J. Rustemo kūrinių  – didžiulio populiarumo sulaukusios „Fantastinės kortos“. Jų idėja, greičiausiai, buvo perimta iš XIX a. pradžioje Vokietijoje plitusių „Cotta“ kortų, kuriose kortų ženklai buvo integruojami į piešinius, taip kortų žaidimą – anuomet populiarią laisvalaikio pramogą – paverčiant estetinio lavinimo priemone. „Fantastines kortas“ J. Rustemas komponavo iš įvairių savo piešinių ir eskizų.  Kita jo palikimo dalis – piešiniai ir akvarelės, kurių išliko tik maža dalis, nes didumą jis pats išdovanojo savo draugams ir bičiuliams.

Pasak amžininkų, kadaise J. Rustemo tapytų paveikslų buvo kone kiekviename Lietuvos dvare. Rūtos Janonienės monografijoje yra rašoma, kad yra išlikę 75 portretai, o  daugiau nei apie 130 portretų yra žinoma iš literatūros, dailininko mokinių kopijų, raižinių ir litografijų.


Rolando Parafinavičiaus nuotr.
24 birželio, 2022

2022 m. birželio 23 d. Šiaulių miesto erdvės prisipildė smalsių šiauliečių, panorusių sudalyvauti Šiaulių kultūros centro organizuotose „Aktyviose Joninėse mieste“. Šiauliečiai […]

23 birželio, 2022

Birželio 21-28 d. Ignalinoje vieši iš tolimojo Sakartvelo atvykusi Tetrickaro savivaldybės administracijos ir tarybos narių delegacija, vadovaujama miesto mero Georgijaus […]

21 birželio, 2022

Birželio 17-ąją Ignalinos bibliotekoje sutikta rašytoja, Juozo Tumo-Vaižganto literatūrinės premijos laureatė Loreta Jastramskienė ir jos knygą apie tremtį ir baisias […]

21 birželio, 2022

Birželio 17 dieną oficialiai atidarytas visiškai atnaujintas Antazavės dvaras. Prie Zalvės ežero pastatyti neoklasicistinio stiliaus dvaro rūmai kadaise priklausė garsiajai […]

21 birželio, 2022

Birželio 17-19 dienomis vyko Plungės miesto šventė. Šiomis dienomis Plungės kultūros centras plungiškiams ir miesto svečiams dovanojo šiuolaikinių scenos menų […]

Lauros Prascevičiūtės nuotr.
21 birželio, 2022

Birželio 18 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities skyriuje (Radviliškio r.) virė darbas: lankytojus senųjų amatų ir kasdieninių […]

20 birželio, 2022

Birželio 18 dieną Ignalinoje, Lietuvos žiemos sporto centre, vyko įspūdingas Baltijos galiūnų komandų dvejetų čempionatas. Galingiausi Lietuvos ir Latvijos sportininkai […]

Vitalijos Pankienės nuotr.
20 birželio, 2022

„Nusišypsok ir būsi gražus“ – toks alytiškio dailininko Arūno Vaitkaus raginimas nuskambėjo Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje. Gal nuskambėjo kiek nerimtai, […]

20 birželio, 2022

„Europos archeologijos dienos 2022“ – tai tarptautinė iniciatyva, kviečianti įgyvendinti archeologijos paveldo pažinimui ir populiarinimui skirtas veiklas, inovatyviai ir originaliai […]

Kostas Poškus / Agnės Grigaliūnės nuotr.
20 birželio, 2022

Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos salėje dailininkas Kostas Poškus atvėrė parodą „Katinas ant stogo“ – alytietiškas impresijas vaizdu ir žodžiais. Kaip […]

18 birželio, 2022

Birželio 17-ąją iškilmingu Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdžiu pradėti renginiai, skirti jubiliejinei 230 metų sukakčiai, kai Plungės miestui buvo suteiktos […]

17 birželio, 2022

Vasilijų Trusovą drąsiai galima vadinti legendine Zarasų krašto asmenybe. Todėl ir pristatyti jį nėra lengva: puikus mokytojas ir literatas, užsidegęs […]

Ieva Dumbrytė / Daumanto Švaglio nuotr.
17 birželio, 2022

Žymaus XX amžiaus rašytojo Liudo Dovydėno premija, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet paskirta Ievai Dumbrytei. Kūrėja įvertinta […]

Prie paminklo Antanui Algimantui Balčiūnui kalba Ramygalos klebonas kun. Alfredas Puško / Broniaus Vertelkos nuotr.
17 birželio, 2022

Šalia Juodos ir Aptekos upių santakos bei didingos vandens užtvankos išsistačiusiuose Jotainiuose birželio 11-ąją vyko tradicinė Panevėžio krašto amatininkų šventė […]

Tarp sveikintojų – ir trys Viktorai Rudžianskai: tėtis, brolis, sūnėnas
16 birželio, 2022

…Saulas diementas vėl sužibo Juknėnuose. Birželio 12-ąją į Antano ir Motiejaus Miškinių etnografinę-literatūrinę sodybą Utenos rajone sugrįžo tarptautinė poezijos šventė […]

Smagus šeimadienis parke
16 birželio, 2022

Vasarai prasidėjus Varėnos viešoji biblioteka ne kartą kvietė vaikus gilesniam vaikų poeto Martyno Vainilaičio kūrybos ir aplinkos, tapusios poeto įkvėpimo […]

G. Mičiūnienės nuotr.
15 birželio, 2022

Utenos kraštotyros muziejus gali didžiuotis turėdamas puikią A. ir M. Miškinių literatūrinę–etnografinę sodybą Juknėnuose. Besibaigiant mokslo metams, du kartus į […]

13 birželio, 2022

10-oji tarptautinė poezijos šventė ,,Aukštaitijos literatūrinė vasara“ su  Antano Miškinio žodžiais ,,…ir saulas diementas žėruos“ birželio 11 dieną užsuko į […]

13 birželio, 2022

Šeštadienį Ignalinoje vyko Lietuvos jaunimo, jaunių triatlono supersprinto čempionatas, kuriame jaunių vyrų ir merginų grupėje pirmos vietos atiteko Panevėžio Raimundo […]

13 birželio, 2022

Birželio 11-12 dienomis, Klaipėdoje, Vasaros estradoje, vyko Lietuvos vakarų krašto Dainų šventė, skirta Mažosios Lietuvos lietuvių dainų švenčių 95-mečiui ir […]