19 rugpjūčio, 2021

JTO ataskaita kalba apie klimato pokyčius, specialistai problemas įžvelgia ir Lietuvoje: gali lemti daugiatūkstantinius nuostolius

Gytis Matiukas / ERGO nuotr.

Viską savo kelyje niokojantys potvyniai, alinančios sausros, didžiulis sniego, kur jo beveik niekada nebūna, kiekis – šie ir panašūs gamtos kataklizmai ateityje gali ne tik dažniau kartotis, bet ir dar labiau sustiprėti, teigiama praėjusios savaitės pradžioje Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) vardu paviešintoje mokslinėje ataskaitoje. Lietuvoje tokie reiškiniai vis dar ne tokie pastebimi, tačiau augant neužtikrintumui dėl ateities patariama būti budresniems ir geriau pasirūpinti savo turto apsauga.

Gamtos išdaigos – visais metų laikais

Klimato pokyčius stebinti ir objektyvią mokslinę informaciją apie tai teikianti Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (Intergovernmental Panel on Climate Change (IPCC) – angl.) perspėja, kad nuo XIX amžiaus vidutinė oro temperatūra pasaulyje padidėjo maždaug 1,1 laipsnio pagal Celsijų, o per artimiausius kelis dešimtmečius kils dar bent 0,4 laipsnio. Kaip pastebi draudimo bendrovės ERGO Žalų administravimo departamento vadovas Baltijos šalyse Gytis Matiukas, visa tai jau dabar turi nemažos įtakos klimatui.

„Kaip galima spręsti iš šios ataskaitos duomenų, besikeičiantis klimatas susijęs su dažnesnėmis sausromis, karščio bangomis, kas ypač aktualu miestų, kuriuose ir taip paprastai fiksuojama aukštesnė temperatūra, gyventojams. Dažniau fiksuojamos ir šalčio bangos, kurioms didelė dalis žmonių yra visiškai nepasiruošusi. Taip pat pokyčiai klimate lemia ir intensyvesnius kritulius, dėl kurių kylantis jūros lygis tampa grėsme daugybei miestų ir ten esančiam žmonių turtui“, – teigia ERGO atstovas.

Iš tiesų, šiemet pasaulyje skambėjo daugybė naujienų apie gamtos sukeltas anomalijas – Vokietiją ir Belgiją siaubė milžiniški potvyniai, nuo pernelyg didelio vandens kiekio nukentėjo ir Kinija bei Jungtinės Karalystės sostinė Londonas. Žiemos audros Teksase paliko kelis milijonus žmonių ir daugybę verslų be elektros, o rekordinis sniego kiekis Madride visiškai paralyžiavo vietinį gyvenimą.

Lietuvos neaplenks

Ne vieną gamtos anomaliją šiemet teko išgyventi ir Lietuvos gyventojams. Pavyzdžiui, liepos 6-ąją trūko vos 0,3 milimetro vandens, kad būtume kalbėję apie iškritusį katastrofinį lietaus kiekį (80 milimetrų) apsemtame Vilniuje, o liepos 17 dieną Jurbarke buvo užfiksuota katastrofinė liūtis – ten vos per tris valandas iškrito 91,4 milimetrų kritulių arba perpus daugiau nei įprasta visam mėnesiui. Kaip apibendrina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologė Viktorija Mačiulytė, tokių lietų pasitaiko vis dažniau, o JTO tyrimo išvados nieko gero nežada ir, atrodytų, labai saugiai gyvenantiems šalies žmonėms.

„Nuo 1961 metų, kada šalyje pradėti instrumentiniai intensyvūs matavimai, oro temperatūra pakilo 2–3 laipsniais pagal Celsijų. Kad klimatas išties keičiasi, rodo ir žmonių prisiminimai – vos prieš porą dešimtmečių žiemos buvo kur kas šaltesnės, o dabar jos šiltėja. Kur kas karščiau ir vasarą, štai liepą stebėjome karščio rekordus, kartu su temperatūros pokyčiais didėja ir kritulių kiekis, pavyzdžiui, šiemet gegužė buvo paskelbta pačia lietingiausia nuo 1961 m., o liepa – pačia karščiausia. Orų ekstremalėjimas yra akivaizdus, nors mūsų šalis ir nedidelė ir gyvename palyginti ramioje zonoje“, – konstatuoja klimatologė.

Ypač nukenčia ūkininkai ir vairuotojai

V. Mačiulytė teigia, kad tokie klimato pokyčiai gali turėti nemažos įtakos ūkininkams, kurie privalės prisitaikyti ir keisti auginamas augalų kultūras ir veisles. Mat įprastai žiemkenčius turėtų užkloti sniego danga, sauganti nuo iššalimo, o keičiantis klimatui šios apsauginės dangos gali ir nelikti, augalai gauti daugiau vandens ir neišgyventi iki pavasario. Taip pat didesnis per dieną tenkantis kritulių kiekis auginamoms kultūroms grasina ir kitais metų laikais.

„Neigiamos įtakos žemės ūkiui turi ir dažnėjantis škvalas, kai sustiprėja vėjas, ir dažnai jį lydinti kruša, kai iš dangaus pasipila kartais ir golfo kamuoliuko dydžio ledo gabaliukai. Šie gamtos reiškiniai vos per pusvalandį gali sunaikinti ilgiausiai puoselėtą derlių ir turėti neigiamos įtakos žydintiems sodams. Ilgamečiai duomenys rodo, kad gamtos padaroma žala yra išaugusi, o ateityje, jei pasauliniu mastu nebus priimti kažkokie sprendimai, turėsime ir dar didesnių bei skaudesnių pasekmių“, – teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistė.

Apie padidėjusią žalą kalba ir G. Matiukas. Jis akcentuoja, kad liūtys gali užtvindyti ne tik laukus, bet ir miestus – čia vandeniu prisipildo rūsiai, automobiliai, didelės įtakos tai gali turėti ir statyboms, lemti net sveikatos sutrikdymą. ERGO duomenimis, vien per liepos pradžios potvynius iš viso sulaukta daugiau nei 200 gyventojų kreipinių dėl gamtos stichijų padarytos žalos: vanduo skverbėsi per stogą, sienas ir ventiliacines angas, apgadino baldus ir įrangą, niokojo automobilius.

„Daugiausiai žalos užfiksuotos automobiliams, kurie buvo apsemti požeminėse stovėjimo aikštelėse, reikėjo atlikti džiovinimo ir valymo bei įvairius elektros instaliacijos remonto darbus. Pasitaikė atvejų, kai pakilusios važiuojamosios dalies trinkelės kliudė automobilio dugną, važiuojant per didelę balą variklis patyrė hidrosmūgį ir jam reikėjo „kapitalinio“ remonto. Nereikia pamiršti, kad nuo stipraus lietaus ir vėjo lūžta ir ant automobilių krenta medžiai. Visa tai galiausiai lemia didžiules išlaidas, pavyzdžiui, hidrosmūgio padaryta žala vienąkart siekė 23 tūkstančius eurų, o krentančio medžio padaryta žala – daugiau nei 5 tūkstančius eurų. Tad ir gyvenant, atrodytų, ramioje vietoje, niekada negali būti užtikrintas dėl gamtos užmačių“, – įspėja G. Matiukas.


21 spalio, 2021

Klimato kaita yra vienas svarbiausių mūsų laikų iššūkių. Tvariosios fotonikos technologijos, kitaip tariant, techninis šviesos, fotonų panaudojimas, atlieka itin svarbų […]

14 spalio, 2021

Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai 2023-2027 metais finansuoti bus skirti daugiau negu 4 milijardai eurų, o 1 iš 4 eurų, o […]

12 spalio, 2021

Metus laiko vykęs tvarumą ir atsakingą gamtos išteklių naudojimą skatinantis socialinis projektas „Įmesk kamštį – pasodink medį“ artėja prie finišo […]

11 spalio, 2021

UAB „Veistas“ vykdanti visų Telšių regione susidarančių mišrių komunalinių atliekų tvarkymą jaučia pilietinę pareigą informuoti Telšių regiono gyventojus apie šiuo […]

30 rugsėjo, 2021

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos kartu su kitomis ministerijomis, ekspertais ir mokslininkais parengtam Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui (LRBP). Jis numato, […]

27 rugsėjo, 2021

Ko reikia, kad regioninė atliekų tvarkymo sistema, kuria daugelis gyventojų jau pasitiki, jaučiasi jos dalimi ir rūšiuoja atliekas, būtų efektyvi, […]

23 rugsėjo, 2021

Apklausos rodo, kad apie pusė šalies gyventojų nerūšiuoja buityje susidarančių atliekų. Viena dažniausiai įvardijamų tokio sprendimo priežasčių – žmonėms neaišku, […]

9 rugsėjo, 2021

Pastarojo meto išbandymai dar labiau išryškino balanso tarp darbo ir poilsio svarbą. Tokią pusiausvyrą ne vienas randa gamtoje, kuomet joje […]

31 rugpjūčio, 2021

Ekonomikos ir inovacijų ministerija iš Aplinkos ministerijos, kuri administruoja Europos Sąjungos įsteigtą Modernizavimo fondą, iki kitų metų pabaigos ketina gauti […]

Organizatorių nuotr.
30 rugpjūčio, 2021

Rugpjūčio 27 d. Juodkrantės centre įvyko iniciatyvos „Misija: švari vasara 2021“ finalinis renginys, kurio metu visuomenei pristatyti jau antrus metus […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
27 rugpjūčio, 2021

Pasaulyje kylant energijos suvartojimui, Vilniaus sprendimas įkurti tvarios energetikos platformą „Intelligent Energy Lab“ (IEL) iškart sulaukė atgarsio – švarios ir […]

24 rugpjūčio, 2021

Jau ne vieną amžių Lietuvoje metų laikai yra siejami ir su gandru – dar ir dabar gyvas tikėjimas, kad po […]

19 rugpjūčio, 2021

„Invazinis drugys jau pasiekė Lietuvą, Kaunas dega,“ – sako Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus mokslo […]

Punios šilas. Kirtimai / Renato Jakaičio nuotr.
17 rugpjūčio, 2021

Miškininkai ir vėl skuba planuoti sanitarinius kirtimus Punios šile, numatytoje išplėsto rezervato teritorijoje. Teigiama, jog bus iškirsti tik pavieniai medžiai, […]

22 liepos, 2021

Aplinkos ministerijos siūlomos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos leistų mažinti aplinkos taršą ir skatintų pereiti prie žiedinės ekonomikos. Įgyvendinus […]

22 liepos, 2021

Antradienį ryte aktyvūs piliečiai užfiksavo Kuršių mariose rudą dėmę ir iškart informavo Aplinkos apsaugos departamento (AAD) darbuotojus. Pradėję patikrinimą inspektoriai […]

L. Siliūnaitės nuotr.
15 liepos, 2021

Atostogų metas tampa iššūkiu mūsų geriems įpročiams, taip pat ir atliekų rūšiavimui. Nusprendę rimtai pailsėti, atostogų „išleidžiame“ ir rūšiavimo įpročius. […]

14 liepos, 2021

Antradienį Vilniuje nuotoliniai taršos matuokliai pradėjo matuoti transporto priemonių taršą realiomis važiavimo sąlygomis. Speciali kilnojamoji įranga – žalios spalvos dėžė […]

Vilniaus nuotekų valykla iš paukščio skrydžio
9 birželio, 2021

„Vilniaus vandenys“ sudarytame taršiausių įmonių reitingo pirmajame penketuke atsidūrė ne tik  popieriaus, plastiko ir maisto gamybos pramonė, bet ir valymo […]

Prezidentas dalyvauja „Žaliųjų idėjų festivalyje“ ir skelbia „Žalios Lietuvos“ deklaraciją / Prezidentūros nuotr.
7 birželio, 2021

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda birželio 5 dieną Žaliųjų idėjų festivalio metu paskelbė „Žalios Lietuvos“ deklaraciją ir pakvietė visus Lietuvos […]