Juozo Lukšos-Daumanto atminimas: prieš 75 metus žuvęs partizanas prisimintas jo gimtinėje

Rugsėjo 4-ąją minimos 75-osios legendinio Lietuvos laisvės kovotojo Juozo Lukšos-Daumanto žūties metinės. Šiemet taip pat sukanka 105 metai nuo jo gimimo. Šia proga Kauno rajone pagerbtas ne tik Juozo, bet ir jo brolių Stasio, Jurgio bei Antano Lukšų atminimas.

Istorinės atminties renginį kasmet organizuoja Garliavos Juozo Lukšos gimnazija, partizanų Lukšų artimieji bei Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Majoro Juozo Lukšos mokymo centras.

Minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Pažėrų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje. Vėliau renginio dalyviai susirinko prie Vyčio kryžiaus memorialo Pabartupio kaimo pamiškėje – vietoje, kur prieš 75 metus žuvo Juozas Lukša-Daumantas.

Šiemet prisimintas ir jo brolis Stasys Lukša-Juodvarnis. Minimos 100-osios jo gimimo ir 79-osios žūties metinės. Gėlių ir žvakių padėta pagerbiant ir kitus brolius – Jurgį bei Antaną Lukšas.

„Šiandien mes esame tie kiti“

Renginyje dalyvavęs Seimo pirmininkas Juozas Olekas pabrėžė, kad Lukšų šeimos istorija neatsiejama nuo visos Lietuvos laisvės kovų.

„Žinome, kad Juozas Lukša-Daumantas turėjo galimybę likti Vakaruose ir pasirinkti saugesnį gyvenimą. Tačiau sugrįžo į okupuotą Lietuvą žinodamas, kokia rizika jo laukia“, – kalbėjo J. Olekas.

Pasak jo, partizanų kartos žmonės nežinojo, ar kada nors sulauks laisvos Lietuvos, tačiau kovojo tikėdami, kad nepriklausomą valstybę galės išvysti ateities kartos.

„Šiandien mes esame tie kiti“, – sakė Seimo pirmininkas.

Jis taip pat pabrėžė, kad laisvė nėra savaime suprantama ir atmintis turi būti perduodama jaunajai kartai.

Laisvė – ne tik praeities istorija

Seimo narys Šarūnas Šukevičius atkreipė dėmesį, kad Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimo istorija išliko aktuali ir šiandien.

„Žmogaus gyvenimą galima nutraukti, bet neįmanoma sunaikinti jo idėjos, jeigu ją perima ir tęsia kiti“, – sakė parlamentaras.

Pasak jo, šiandieninė laisvė yra ne tik ankstesnių kartų iškovota galimybė, bet ir įsipareigojimas ją saugoti bei ginti.

Renginyje dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos kariuomenės, savivaldybių, visuomeninių organizacijų atstovai, Lukšų šeimos giminės, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos mokiniai ir mokytojai bei vietos bendruomenės.

Po minėjimo dalyviai apsilankė Šunkarių miške. Pagerbimo metu prisiminti ir kiti Lukšų šeimos nariai, kurių gyvenimus palietė Lietuvos okupacija ir pasipriešinimas sovietiniam režimui.

Juozo Lukšos-Daumanto pasirinkimas

Juozas Lukša-Daumantas buvo vienas žymiausių pokario Lietuvos partizanų. Jis ne tik dalyvavo ginkluotame pasipriešinime sovietinei okupacijai, bet ir buvo išvykęs į Vakarus, kur siekė informuoti Vakarų valstybes apie padėtį okupuotoje Lietuvoje.

Nepaisydamas galimybės likti Vakaruose, jis sugrįžo į Lietuvą ir toliau tęsė laisvės kovą. 1951 m. rugsėjo 4 d. Juozas Lukša-Daumantas žuvo Pabartupio kaimo apylinkėse.

Jo vardas šiandien įamžintas įvairiose Lietuvos vietose. Kauno rajone veikia Garliavos Juozo Lukšos gimnazija, o Lietuvos kariuomenėje – Sausumos pajėgų Majorų Juozo Lukšos mokymo centras.

Juozo Lukšos-Daumanto ir jo šeimos istorija primena vieną skaudžiausių Lietuvos istorijos laikotarpių, tačiau kartu liudija ir žmonių pasiryžimą siekti nepriklausomybės net tada, kai jos iškovojimas atrodė sunkiai įmanomas.