Juozo Tumo-Vaižganto premija – Vladui Braziūnui
25-oji Juozo Tumo-Vaižganto premija skirta poetui, eseistui, vertėjui, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Vladui Braziūnui už knygoje „Laikas yra arti: filotopinės skiautės“ („Slinktys“, 2025) puoselėjamas vaižgantiškas idėjas ir vertybes, gebėjimą sieti meninę raišką su etninės kultūros realijomis, meilę gimtajam kraštui ir jo žmonėms, už dėmesingumą kalbai ir laiko įvykiams.
Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, minėdamos Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos 80-metį, įsteigė kasmetinę Juozo Tumo-Vaižganto premiją. 2024 m. Anykščių rajono savivaldybė tapo šios premijos bendrasteigėja.
Premija skiriama lietuvių rašytojui arba žurnalistui už atskleidžiamą literatūros ir žurnalistikos (dokumentinės prozos arba literatūrinės publicistikos) sintezę, už kūryboje puoselėjamas vaižgantiškas idėjas ir vertybes bei jų raišką literatūrinėje ir publicistinėje kūryboje ir (arba) J. Tumo-Vaižganto asmenybės ir kūrybos tyrinėjimus, vertinant praėjusių dvejų kalendorinių metų kūrybą.
Premijos laureatais yra tapę Egidijus Aleksandravičius, Vytautas Bagdonas, Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Gintautas Iešmantas, Liudvikas Jakimavičius, Loreta Jastramskienė, Aistė Kučinskienė, Juozas Kundrotas, Justinas Marcinkevičius, Alfas Pakėnas, Jurgita Žana Raškevičiūtė, Kazys Saja, Julius Sasnauskas, Laimonas Tapinas, Aldona Ruseckaitė ir kiti.
Vlado Braziūno kandidatūrą premijai pasiūlė asociacija „Slinktys“. Šiais metais premijai taip pat buvo pasiūlyti: Justas Jasėnas už eseistikos knygą „Priartėjimai“ („Kamonada“, 2025), Antanas Stanevičius už publicistikos rinktinę „Gerbiama redakcija!“ („Eglės“ leidykla, 2024) ir Darius Žiūra už romaną „Diseris“ („Kitos knygos“, 2024).
Į Vertinimo komisiją Anykščių r. savivaldybė buvo delegavusi Liną Mikutą ir Dangirą Nefienę, Rašytojų sąjunga – Alvydą Katiną, Antaną Šimkų ir Regimantą Tamošaitį, Žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija – Aureliją Arlauskienę, Audronę Nugaraitę ir Perpetuą Dumšienę.
Vladas Braziūnas yra ne tik vienas ryškiausių dabarties Lietuvos poezijos kūrėjų, pavydėtinai sėkmingai besigalynėjantis dvikovoje su bėgančiu laiku, bet ir vienas aktyviausių visuomeninės scenos veikėjų, jo darbų ir buvimo pilni mūsų kultūros aruodai. Išleidęs keliolika poezijos knygų, fotografas ir portretistas, poezijos renginių, festivalių dalyvis, įvairių leidinių sudarytojas, anot prof. V. Daujotytės „gryno poetinio audinio meistras“.
„Laikas arti. Filotopinės skiautės“ – pirmoji autoriaus prozos knyga. Kaip teigia leidėjas, poetas Juozas Žitkauskas, „ši knyga išskirtinė ne tik gausioje V. Braziūno bibliografijoje, bet ir mūsų literatūros lauke. Tai autobiografinė knyga, bet joje nekasdieniškai, labai kūrybiškai supinti atsiminimo žanras, dokumentika (įvairaus laikmečio dienoraščių ir laiškų įrašai), ne visai tradicinė V. Braziūno stilistikai poezija (išskyrus tarmiškumus, mažiau girdėtą leksiką). Autorius kūrinį konstruoja taip, tarsi savo gyvenimą pasakotų pats sau, į save žvelgdamas iš šių dienų. Tai tarsi dviejų žmonių: vieno prisimenančio, kito augančio tą patį gyvenimą, dialogas, pagardintas patirčių inkliuzais, ieškojimais, apmąstymais.“
Š. m. rugsėjo 19 d. 13 val. Vaižganto gimtajame Malaišių kaime (Anykščių r., Svėdasų sen.) laureatui bus įteiktas diplomas, medalis ir 1300 eurų premija.
