Jūratė Andriuškė: „Niekur kitur savęs nerealizuočiau taip, kaip inžinerijoje“

Inžinerija atskleidžia begalinį žmogaus potencialą, juk čia viskas kuriama nuo balto popieriaus lapo. Apie tai kalba ir „Adax“ – Panevėžio įmonės, kuriančios inovatyvius ir išmaniąja įranga valdomus įvairaus dizaino konvekcinius elektrinius šildytuvus, praktiškus rankšluosčių ir batų džiovintuvus – Kokybės ir procesų tobulinimo departamento vadovė Jūratė Andriuškė. Ką tikra panevėžietė mano apie inžineriją, pasirinktą profesiją ir gyvenimą šiame mieste?

Jūrate, kodėl nusprendėte dirbti inžinerijos srityje?

Inžinerinį išsilavinimą įgijau kaip antrą specialybę, tai buvo mano pasirinkimas. Baigusi vidurinę mokyklą įstojau į vadybą ir administravimą, teko dirbti ir labiau visuomenei „priimtiną“, kaip moteriai, administracinį darbą finansų ir apskaitos srityje, tačiau supratau, kad jis – ne man. Visada traukė konkretesnė sritis. Kita vertus, niekur kitur savęs ir keisčiausių savo minčių nerealizuočiau taip, kaip inžinerijoje. Ar gali būti puikiau: pati sugalvoju, pati apsiskaičiuoju, nubraižau ir įgyvendinu?

Beje, į ADAX kandidatavau kaip LEAN sistemos koordinatorė. O LEAN kryptis – gana plati, apimanti nuolatinį procesų tobulinimą. Kadangi įmonė užsiima gamyba, nujaučiau, kad čia galiu pasireikšti kaip inžinierė, pritaikyti savo žinias ir patirtį. Be to, įmonė nuolat plečiasi tiek gamybos, tiek technologijų kontekste, tad daug galimybių ir sričių savo potencialui panaudoti.

Toptelėjo mintis, kad inžinerija suvokiama gana siaurai. Kas Jums yra inžinerija?

Man inžinerija – bene plačiausia ir kūrybiškiausia sritis. Vien jos pakraipų yra tiek daug: mechanika, elektra, elektronika, mechatronika, statyba, chemija, transportas, IT ir dar daug galėčiau vardyti… Juokaudama sakau, kad inžinerija man asocijuojasi su lengvu pamišimu. Jei žmogus jaučia aistrą konkrečiai sričiai, trokšta gilintis ir ieško galimybių save realizuoti, inžinerija ir yra ta sritis, kurioje galima atsiskleisti.

O iš kur tas potraukis inžinerijai atsirado Jumyse?

Augau su vyresniu broliu, kuris turėjo labai daug draugų. Galite įsivaizduoti: susirinkę žaisdavo mašinėlėmis, metaliniais konstruktoriais… Tikriausiai tai ir lėmė, kad ėmiau vis dažniau klausti, kaip ir iš ko tie daiktai padaryti. Prisimenu, pirmoje klasėje sumaniau išvalyti radijo bangų slankiklio laukelį. Susiradau įrankių dėžę, išardžiau seną VEF radiją. Ir ką jūs manot? Radiją surinkau ir jis veikė! Grįžusi namo mama tik nustebo, kodėl tas langelis toks švarus, be dulkelės…

Papasakokite apie savo darbo dieną: už ką esate atsakinga, kokius klausimus sprendžiate ir sprendimus priimate?

Esu atsakinga už kokybės valdymo sistemos veiklos organizavimą, koordinavimą ir kontroliavimą, kad ji atitiktų teisės aktus, standartus ir ADAX strategiją. Be to, analizuoju gamybos procesus, identifikuoju neefektyvumus, inicijuoju gerinimo projektus. Užtikrinu gamybos procesų stabilumą, atitiktį techniniams reikalavimas ir klientų specifikai. Taip pat atsakinga už neatitikčių valdymą: analizavimą, priežasčių nustatymą, korekcinių ir prevencinių veiksmų inicijavimą, įgyvendinimo stebėjimą ir kontroliavimą. Pavyzdžiui, reikėjo naujose patalpose suplanuoti gamybą, sukurti procesus, juos aprašyti, apskaičiuoti mažiausius nuostolius ir didžiausią efektyvumą. Viskas kuriama nuo balto popieriaus lapo. Kitaip tariant, pagrindinis tikslas – atrasti ir priimti optimaliausius sprendimus, įvertinti rizikas ir galimus nuostolius.

Suprantu, kad jaučiatės kaip žuvelė beribiuose vandenyse. O kaip dėl lyderės pozicijos? Ar inžinerijos aplinkai moteris – vis dar naujiena, tenka pakovoti dėl vietos po saule?

Prieš keliolika metų, kai stojau į Kauno technologijos universitetą (KTU), mechanikos inžineriją, gal ir buvo keista. Grupę sudarė 24 studentai, iš kurių 8 merginos. Tačiau su kiekvienu vėlesniu kursu vyrukų mažėjo, o visos merginos sėkmingai baigė studijas, taip pat magistrantūros.

Kartais dar tenka susidurti su senosios kartos atstovams būdingais stereotipais, kad tikslieji mokslai ar inžinerijos specialybė skirta tik vyrams. Bet su darbais, sprendimais ir pasiūlytomis idėjomis greitai tokį požiūrį pavyksta išsklaidyti. Tada viskas stoja į savo vietas ir bendradarbiaujant nebelieka juokelių ar klausimų.

Šiuo metu vadovaujate 8 darbuotojų komandai. Kas Jums yra lyderystė?

Man lyderystė – ne valdžia ar pareigos, o atsakomybė ir įtaka, kuri padeda mano komandai augti, tobulėti ir siekti bendrų įmonės ir komandos tikslų. Manau, lyderis rodo kryptį, įkvepia pasitikėjimą ir puoselėja aplinką, kurioje kiekvienas komandos narys jaučiasi vertinamas ir svarbus.

Taip pat jaučiu atsakomybę rodyti pavyzdį savo darbu ir poelgiais, kurie atspindėtų srities išmanymą, gebėjimą priimti sprendimus. Jaučiuosi atsakinga už specialistų tobulėjimą ir augimą, tad esant galimybei taip pat rekomenduoju juos į aukštesnes pareigas. Tikiu, kad gera lyderė ne kontroliuoja, o padeda atsiskleisti. Ir, be abejo, vadovaujuosi pagrindinėmis vertybėmis – atsakomybe, pagarba, sąžiningumu, pasitikėjimu ir bendradarbiavimu. Laikausi principo sprendimus priimti skaidriai, kritikuoti konstruktyviai, o girti viešai.

Klausydama Jūsų svarstau, ką pasakytumėte manantiems, kad Panevėžyje yra mažai karjeros perspektyvų?

Kūrėjų visada reikia, tad norisi tik drąsinti ir skatinti rinktis šią specialybę. Džiaugiuosi matydama po truputį Panevėžyje augančias gamybą ir pramonę, vis daugiau įmonių drąsiai renkasi mūsų miestą, kartu atverdamos galimybių žmonėms. Kuo daugiau pridėtinės vertės kuriančios veiklos, tuo sveikiau miestui. Kuo daugiau darbo vietų sukuriama, tuo geriau. O jei yra gamyba, visada yra ir inžinierius, kuris visa tai apskaičiavo, sukūrė, įgyvendino. Šioje srityje nevalia gyventi šiandiena, reikia žiūrėti į rytojų, tad kūrybiškiems žmonėms tai – beribis potencialas.

Ką apie Panevėžį papasakotumėte niekada jo nelankiusiam žmogui?

Panevėžyje gimiau, užaugau, studijavau. Panevėžys kaip auganti pramonės citadelė gali atrodyti patraukliai didžiųjų miestų fone. Mažesnės nekilnojamojo turto ir nuomos kainos, trumpesnis ir greitesnis susisiekimas, jaunoms šeimoms irgi apstu aktualių aspektų – nėra eilių į darželius ar didelės mokymo įstaigų konkurencijos. Viskas gana koncentruota, vietoje ir lengvai prieinama.

O Jūsų laisvalaikis šiame mieste?

Kadangi turiu šeimą, laisvo laiko nedaug ir lieka. Malonumas skirti dėmesio sau sporto salėje, nueiti į kiną. Mieste netrūksta teatrų: yra Miltinio dramos, Muzikinis ir Meno, o dar gastroliuojantys. Jei tik noro yra, visada galima atrasti puikių vietų Panevėžyje tiek dvasinio peno pasisemti, tiek aktyvesne veikla pasimėgauti.