Ką pasakoja šeimos fotografijos?

Senos nuotraukos – vertybė, unikalus paveldas esamoms ir būsimoms kartoms, o taip pat ir svarbus pažinimo šaltinis, neatsiejama kultūros dalis. Galima klausytis įdomiausių atsiminimų, skaityti gražiausias istorijas, tačiau nuotraukos ne tik prikausto žvilgsnį, paliečia jausmus, bet ir pateikia nenuginčijamą informaciją, pasakojančią bei primenančią žmogaus kutūrinę, socialinę, istorinę situaciją, tuo pačiu leidžiančią geriau suvokti krašto kultūros, pasaulėvokos ir tradicijų elementus.

Balandžio 24 d. Panevėžio viešoji biblioteka pakvietė besidominčius senąja fotografija ir šeimos istorija, į muziejininkės, dr. Zitos Pikelytės paskaitą „Šeimos fotografijos: istorijos ir paslaptys“.

Viešnia yra profesionali Panevėžio miesto ir rajono fotografijos paveldo tyrinėtoja. Kruopštaus jos darbo dėka Panevėžys šiandien yra vienas labiausiai fotopaveldą ištyrusių miestų.

Muziejininkė prisipažino, kad fotopaveldo tyrinėjimai suteikia jai daug džiaugsmo ir ji itin mėgaujasi šiuo darbu.

Lektorė pasakojo renginiui parinkusi vienos šeimos – vokiečių kalbos mokytojos, vertėjos Elinos Bujokaitės-Švelnienės ir mokytojo Felikso Švelnio – archyvą. „Prieš 10 metų iš Vilniaus atvažiavo moteris ir perdavė man mirusios mamos, dirbusios Panevėžyje, nuotraukas. Jai jos nebuvo reikalingos, tad pamanė, galbūt, Panevėžio kraštotyros muziejui jos gali būti vertingos“, – pasakojo muziejininkė.

Ir neapsiriko. Šeimos tarpukario nuotraukose daug žymių žmonių: rašytojas J. L. Dobilas, avangardistas V. Kairiūkštis,  kunigas A. Lipniūnas, poetė S. Nėris, kompozitorius A. Belazaras ir kt.

Z. Pikelytės komentuojamos nespalvotos fotografijos ne tik pasakojo dviejų asmenų biografiją, bet ir atspindėjo tuometines realijas, įamžino to laikmečio madas, buitį, atskleidė šiltus mokytojų ir mokinių santykius…. Iš šūsnies pateiktų nuotraukų matyti, jog anuomet fotografija buvo įsitvirtinusi žmogaus gyvenime, lydėjo jį nuo gimimo iki mirties, atidžiai fiksavo svarbiausias gyvenimo akimirkas.

Skaidrėse demonstruotos minėtos šeimos fotografijos leido susirinkusiems pasijusti taip tarsi vartytų seną svetimos šeimos nuotraukų albumą ir nusikelti šimtmečiu atgal bei pajusti praėjusių laikų dvasią.

Susitikimo pabaigoje dalyviai mielai dalinosi istorijomis, rodė, ką įdomaus yra išsaugoję iš savo šeimos fotografijos archyvų, domėjosi, kaip būtų galima nustatyti nežinomus nuotraukos metus ar kitas svarbias detales.