liepos 25, 2019
Andrius Navickas
Kad gerovės valstybė netaptų simuliantė

Teiginys, kad kuriame „gerovės valstybę“ tapo naujausia Lietuvos politinio gyvenimo mada.  Kam nesmagu išgirsti, kad visa valstybė pasiryžusi pasirūpinti jo gerove? Tiesa, norėtųsi bent pasitarti, kaip tą „gerovę“ suprantame? Kitas svarbus klausimas, kiek kiekvienas prie jos kūrimo galime ir privalome prisidėti?

Po II Pasaulinio karo Vokietija atkūrė savo gerovę, pasitelkusi socialinės rinkos sampratą. Jos esminis bruožas – ypatingas dėmesys subsidiarumo principui. Valstybės institucijos neturi kištis ir reguliuoti tų sričių, kur patys piliečiai ar jų laisvanoriškos bendruomenės pačios gali savimi pasirūpinti. Valstybės intervencijos į bet kurią sritį esmė nėra kontrolės perėmimas, bet veikiau noras sustiprinti asmenis ir bendruomenes tiek, jog jie vėl patys galėtų kūrybiškai spręsti iškilusius uždavinius.

Tačiau egzistuoja ir visai kita gerovės valstybės versija, kurią tiksliau būtų vadinti „globos valstybe“. Čia valstybės institucijos įsipareigoja pasirūpinti kiekvienu piliečiu ir žvelgia į kiekvieną, kaip „supermamytė“, geriausiai žinanti, kad jos vaikams gerai, pasiryžusi pasirūpinti pašalinti kiekvieną kliūtį jų kelyje. Gundanti sistema, tačiau už ją tenka mokėti didelę kainą ir ne vien pinigais. Globos valstybėje piliečių laisvės erdvė itin susitraukia. Valstybės institucijos čia geriausiai „žino“, ko kiekvienam reikia. Kitas dalykas – ilgainiui nyksta piliečių savarankiškumas ir kūrybiškumas. Kam kankintis, grumiantis su iškilusiais sunkumais, jei vis vien viskuo privalo pasirūpinti valstybė? Kam ieškoti darbo, jei dosnios pašalpos suteikia galimybę paprasčiausiai tingėti?

Tiesa, „globos valstybė“ įmanoma tik labai sėkmingose ekonominėse sistemose, nes jai sukurti ir palaikyti reikalingos didžiulės lėšos. Jos yra surenkamos iš mokesčių ir svarbu, kad piliečiai sugebėtų dosniai pripildyti biudžeto korius.

Net neabejoju, kad didesnioji dalis Lietuvos gyventojų svajoja apie valstybės globą. Ypač vyresnių kartų atstovai, kuriems didžiausias baubas yra neoliberali ekonominė sistema, kurioje skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Tačiau svajos apie rūpestingą valstybę labai greitai sudūžta į tikrovės rifus.  Pavojingiausias padarinys -globos ar gerovės valstybės teorija ir išsikerojusios  valstybės-simuliantės praktika.

Viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje sąvoka „politika“ yra tapusi keiksmažodžiu, yra tai, kad politikai labai lengvai žada, net ir dalykus, kurių nėra galimybės įgyvendinti. Pavyzdžiui, tai, kad nė viena mokykla, ligoninė, socialinės rūpybos įstaiga, net ir atokiausiose vietovėse, nebus uždarytos. Tikrai to norėtųsi, bet tik su sąlyga, kad visos švietimo, sveikatos paslaugų ar socialinės rūpybos įstaigos ne simuliuotų veiklos, bet iš tiesų teiktų aukščiausios kokybės paslaugas. Nemanau, kad šioje vietoje tinka posakis – geriau trupiniai nei nieko. Jei mes tik simuliuojame, kad galime atokiame kaime gyvenančiam vaikui suteikti gerą išsilavinimą, tai reiškia jį pasmerkiame būti „antrarūšiu piliečiu“, įtvirtiname socialinę atskirtį. Jei mes manome, kad regiono gyventojui tinka ir  prastesnio lygmens medicininės paslaugos, mes pažeidžiame visų piliečių lygiateisiškumo principą.

Aišku, natūraliai kyla klausimas – tačiau gyvenimas kaimo vaikui ar senjorams nepagerėja, kai šalia jų nelieka gydymo įstaigos ar mokyklos?  Visiškai sutinku, tačiau, kai mes pripažįstame realią situaciją, o ne apsimetame, kad problemos nėra, galima pradėti ieškoti sprendimų. Absurdiška būtų, jei visos kokybiškos paslaugos susitelktų didmiesčiuose. Turime aiškiai sutarti, kad bet kuriam Lietuvos vaikui iki mokyklos negali būti toliau nei tiek ir tiek kilometrų. Tai kiekvienos šeimos prigimtinė teisė. Tai reiškia, kad mokyklų žemėlapis turi būti pakankamai tankus, tačiau realistiškas. Natūralu, kad regionų mokykloms gali reikėti net didesnio finansavimo nei miestuose, tačiau tai konstitucinė pareiga kiekvienam vaikui suteikti nemokamą kokybišką vidurinį išsilavinimą. Turime atsisakyti pagundos klausti – ar tai ne per brangu? Klausimą turime formuluoti – kaip tai kuo greičiau pasiekti?

Nemanau, kad realu, jog kiekviename rajone būtų brangi medicininė aparatūra specializuotiems tyrimams atlikti. Sudėtingiausios operacijos taip pat turi būti daromos specializuotose ligoninėse, tačiau šeimos gydytojai, būtinos medicininės paslaugos neturi būti nutolusios nuo žmonių tiek, kad tai pradėtų kelti grėsmę jų sveikatai ar gyvybei.

Kaip to pasiekti? Matau tik vienintelį kelią – sutarti, kas yra svarbiausia, kas įeina į gerovės valstybės sampratą, o kas nėra esminiai dalykai ir turi būti palikti patiems žmonėms pagal galimybes ir sugebėjimus. Pirmiausia aiškiai įsisąmoninkime, kad ta gerovės valstybė, kurios link galime judėti, nėra globos valstybė, kad reikės ir mūsų indėlio, aktyvumo, atsakomybės.

Labai svarbu atsisakyti toksiško populizmo, kai tuo pat metu mažinami mokesčiai ir beriami pažadai apie naujus valstybės įsipareigojimus piliečiams. Labai simboliška ir svarbu, kad Nacionalinė kovos su skurdu asociacija kreipėsi į prezidentą G. Nausėdą, atkreipdama dėmesį, kad dabartinis Finansų ministras gina tokią mokesčių reforma, kuri artimesnė neoliberalizmui, bet ne gerovės valstybei.  Visiems pabarstomi eurotrupiniai, nutylint, kad tokiu būdu nebelieka lėšų viešojo sektoriaus pertvarkai.

Jei mes norime, kad gyventume tikrai gerovės visiems, o ne tik didmiesčių gyventojams, valstybėje, turime susitaikyti, kad valstybė privalo perskirstyti didesnę dalį biudžeto nei dabar. Kitaip sakant, mokesčiai turi didėti, o ne mažėti. Galbūt ne visiems, bet tai vienintelis būdas papildyti biudžetą.

Džiaugiuosi, kad prezidentas Gitanas Nausėda vis kartoja ir kartoja „gerovės valstybės“ sąvoką. Tačiau, kaip bandžiau parodyti, pereiti nuo kalbų prie realaus veiksmo nėra paprasta. Gerovės valstybės kūrimas reikalauja visų piliečių įsitraukimo ir, svarbiausia, „išlaikytinio mentaliteto“ tirpdymo. Kol Lietuvoje bus populiaru gyventi „iš pašalpų“, kol socialinė parama ir toliau bus skirstoma aklai ir, dažnu atveju, ne padės žmonėms atsitiesti, bet tik didins „elgesio skurdą“, gerovės visiems nesukursime. Kita vertus, ambicingas tikslas politikoje labai svarbu. Turėjome tikslą ištrūkti iš Sovietų Sąjungos, vėliau siekėme įsijungti į tarptautines struktūras, dabar turime visas jėgas skirti europietiškos gerovės visiems kūrimui. Svarbu, jog visa tai nebūtų vien tik imitacija ir simuliacijos.

 

Užsk. Nr. AN-019

Share Button


lapkričio 15, 2019

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministrės pasiūlymui tobulinti teisinį reguliavimą ir suteikti teisę Vyriausybei vertinti savivaldybių teritorijų pertvarkos tikslingumą. Vyriausybė  galės […]

lapkričio 15, 2019

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje, skirtoje Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos projekto iššūkiams ir galimybėms aptarti. […]

lapkričio 15, 2019

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su per 1,6 tūkst. Japonijos pramonės įmonių vienijančia federacija „Keidanren“ bei jos vadovaujama verslo […]

lapkričio 14, 2019

Suprantu, kad pirmiausia turiu paaiškinti,  kodėl mieste gimęs ir užaugęs, kreipiuosi į Jus. Taip pat šiame laiške noriu atsiprašyti, paskui […]

lapkričio 13, 2019

Bulgarija/Rusija Faktas: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Liaudies vienybės dieną (lapkričio 4 d.) įteikė Draugystės medalį Bulgarijos nacionalinio rusofilų judėjimo pirmininkui, […]

lapkričio 11, 2019

Metų pabaiga, ir visi kalba apie biudžetą. Dažniausiai girdžiu paniūniavimus, kad pinigų yra, tik tas premjeras ar koks ministras jų […]

lapkričio 7, 2019

Spalio 16 dienos rytą Lietuvą apskriejo žinia – Alytuje dega padangų perdirbimo įmonė „Ekologistika“. Gaisras kilo 2 tūkst. kvadratinių metrų […]

lapkričio 6, 2019

Danija/Rusija Faktas: Danijos Energijos Agentūra suteikė teisę Nord Stream 2 trasai kirsti Danijos kontinentinį šelfą ties Bornholmo sala Baltijos jūroje. […]

lapkričio 2, 2019

Susitikime nedideliame miestelyje išgirdau atodūsį, kad visi, kurie siekia valdžios, kalba apie rūpestį, teisingumą, bet, kai tik patenka valdžion, moka […]

spalio 30, 2019

Sirija Faktas: Nukautas (susiprogdinęs) Islamo valstybės lyderiu – kalifu apsišaukėliu – laikytas teroristas Abu Bakr al-Gaghdadi (kartu ir trys jo […]