19 sausio, 2024
Lolita Pranienė

Kai audžiau staklelės dūzgė, kai drožiau skiedrelės lakiojo

Sausio 10–31 d. net dvejose Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos padaliniuose  eksponuojama unikali Juozo Binkio rankšluostinių ir Biržų muziejaus „Sėla“ rinkiniuose saugomų rankšluosčių paroda. Muziejaus fonduose šiuo metu saugoma per 50 rankšluostinių ir virš 300 rankšluosčių, jie nuolat pasipildo naujais eksponatais. Bibliotekose eksponuojama tik nedidelė jų dalis.

Lietuvių tautinis paveldas – mūsų šaknys ir stiprybė. Tradiciniai amatai, atspindėdami lietuvių tautos ilgaamžes tradicijas, vertybes ir vietinį savitumą, dažnai virsta ir šių dienų patrauklia veikla. Vieni ar kiti gaminiai, būdingi konkrečiai šalies vietovei ar etnografiniam regionui, jų kolekcijų formavimas ir populiarinimas ženkliai prisideda prie tautinio paveldo kaip tikro lietuviško perlo patrauklumo didinimo. 

Rankšluostinės ir austi rankšluosčiai – vieni iš jų. Net ir kaimo sodybose retai besutiksime  šiuos buities atributus, o ką kalbėti apie miesto gyventojus supančią buitį.

Rankšluostinę, kažkada gana paplitusią interjero detalę, Visuotinė lietuvių enciklopedija apibūdina taip: „tai nedidelis baldas, kabyklėlė rankšluosčiui pakabinti – rankšluosčio pločio velenėlis, įtaisytas tarp dviejų šoninių lentelių, sujungtų lentelėmis viršuje ir priekyje“. Lietuvos kaime rankšluostinės žinomos nuo XIX a. vidurio. Tiek savo forma, tiek puošyba jos labai įvairios ir buvo gausiai ir plačiai paplitusios. Sunku būtų įsivaizduoti senąją pirkią be rankšluostinės ir joje kabančio gražaus rankšluosčio. Ji buvo kabinama ant galinės arba šoninės gyvenamosios patalpos arba svetainės sienos, netoli stalo. Tai grynai dekoratyvinė puošmena – rankšluostinėje kabančio rankšluosčio šluostymuisi paprastai nenaudodavo. 

Pasak lietuvių liaudies meno tyrinėtojų Pauliaus Galaunės ir Juzefo Perkovskio, rankšluostinių puošybai naudojamos kelios drožinėjimo technikos: priešakinių lentelių raštai atliekami bendra medžio dirbiniams technika – nuo kontūrinės linijos iki kiaurapjūvio ir reljefiškai-skulptūriškai traktuotų formų. Raštų elementai pasitaiko nuo paprasčiausių geometrinių formų iki stilizuotos augmenijos. Gana dažnai pagrindinis elementas yra segmentinė žvaigždė, o apie ją koncentruojami įvairūs kiti raštų elementai, neišskiriant ir gyvūnijos. Kartais raštas puošiamos ir šoninės lentelės. 

Parodose eksponuojamų rankšluostinių autorius Juozas Binkis gimė 1932 metais. Mėgęs drožinėti nuo jaunystės buičiai reikalingus daiktus, savarankiškai pradėjo drožinėti 1979–1980 m. 1981 metais tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos (tuo metu „Liaudies meno draugija“) nariu. Nuolat dalyvaudamas įvairiose parodose pelnė įvairius apdovanojimus. 2005 m. J. Binkiui suteiktas Meno kūrėjo statusas.

Juozo Binkio medžio drožybos darbai buvo eksponuojami parodose Bulgarijoje, Švedijoje, Bolivijoje, Japonijoje, Armėnijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse.

Kokia rankšluostinė be rankšluosčio? Didelėje Lietuvos dalyje rankšluosčiai XIX-XX a. pirmoje pusėje vadinti abrūsais, rečiau renčnikais ar renčninkais, Mažojoje Lietuvoje marškomis, drobiniais. Tik nuo XX a. antro ketvirčio įsigalėjo ir šiais laikais naudojamas terminas rankšluostis, kuris žmogų lydėjo bene visą gyvenimą. 

Lietuvos liaudies buities muziejaus etnologė Erika Nenartavičiūtė pasakoja, kad bene visas žmogaus gyvenimas buvo apjuostas rankšluosčiu: į rankšluostį priimdavo naujagimį, persirišęs rankšluosčiu raitelis kviesdavo į vestuves, rankšluosčiu surišdavo karstą. Rankšluosčius, kaip šventą Tėvynės reliktą, gyventojai vežėsi emigruodami į Ameriką, tremiami į Sibirą.

„Rankšluosčius naudodavo ne tik praktiniais tikslais kasdieniniame gyvenime, jais ir puošdavo patalpas, ir dovanodavo kaip vertingas dovanas“, – pasakoja E. Nenartavičiūtė. Rankšluosčių būta įvairių. Paprastesniais, austais iš prastesnių žaliavų, dažniausiai ruoželinio pynimo keturnyčiais, šluostėsi veidą ir rankas. Dekoratyviais, austais iš geriausių žaliavų, sudėtingų raštų rankšluosčiais puošdavo patalpą, dovanodavo per vestuves, krikštynas, vardynas. Dekoratyvų rankšluostį duodavo šluostytis svečiui, kalėdojančiam kunigui.

Rankšluosčius, kaip ir daugelį buityje naudotų audinių, audė šeimos moterys ir merginos iš savo ūkyje užaugintų, rečiau – iš pirktinių žaliavų. Namie užsiaugindavo ir apdirbdavo linų pluoštą, pirkdavo medvilnę.

Senieji Biržų krašto moterų ir merginų namuose austi rankšluosčiai (XX a. pr.–XX a. I p.), siuvinėti monogramomis, tekstais, simboliais, gėlių kompozicijomis ir kitais vaizdais, galuose gražinti nėriniais bei pinikais (rištiniais ar pintiniais kutais), įaustais raudonų medvilninių siūlų žičkais. Kiti rankšluosčiai – austi apie 1970–1985 m.  tautodailininkių audėjų, kurių dauguma dirbo Panevėžio suvenyrų gamybos įmonėje „Tulpė“ Biržų gamybiniame bare. Vienas iš rankšluosčių rinktiniu augaliniu raštu yra išaustas tarpukario Lietuvos metais „Siūlo“ fabrike.

Parodoje eksponuojami audėjų Elžbietos Letukienės, Bronislavos Stapulionienės, Marės Plepytės-Prunskienės, R. Ragauskienės, Stefanijos Dovydėnaitės, Emilijos Pilkauskaitės, Emilijos Kregždaitės, M. Džėjytės-Januševičienės, taip pat nežinomų audėjų rankšluosčiai.

Rankšluostinės ir rankšluosčiai – tai tautinis paveldas, praeityje tautos sukurtas ir iki šių dienų išlikęs materialus turtas. Atrasti mūsų tautos istoriją ir kviečia paroda „Kai audžiau staklelės dūzgė, kai drožiau skiedrelės lakiojo“. Dėkojame Biržų muziejui „Sėla“, surinkusiam ir saugančiam bei prižiūrinčiam unikalią rankšluosčių ir rankšluostinių kolekciją ir suteikusiam galimybę dalį jos pažinti ir mūsų miesto bendruomenei.

Šaltiniai: Visuotinė lietuvių enciklopedija, alkas.lt, „Prieverpstės ir Rankšluostinės“(sudarytojos E.Spudytė, V.Rimkuvienė)

Unikali Juozo Binkio rankšluostinių ir Biržų muziejaus „Sėla“ rinkiniuose saugomų rankšluosčių paroda bus eksponuojama Viešojoje bibliotekoje (Kniaudiškių g. 34) ir Smėlynės bibliotekoje (Smėlynės g. 49) iki vasario 1 d. Kviečiame aplankyti!


8 lapkričio, 2024

Panevėžio dailės galerijoje atidaryta unikali paroda „Etnografinis opartas muziejų kolekcijose“, kurioje tradicinės lietuvių tekstilės dirbiniai susijungia su Kazio Varnelio, vieno […]

7 lapkričio, 2024

Lapkričio 7 d. Panevėžyje, Laisvės aikštės rotondoje, 17.30 val. oficialiai bus atidaryta geriausių šalies architektūrinių darbų paroda „Žvilgsnis į save […]

7 lapkričio, 2024

Regionų administraciniam teismui išnagrinėjus Panevėžio apygardos prokuratūros pareiškimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sprendimų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos […]

6 lapkričio, 2024

Šiandien Panevėžio dailės galerijoje vyksta tradicinis rudens forumas „Panevėžio regiono verslo dinamika: nuo energetikos iki geopolitikos“, į kurį susirenka Aukštaitijos […]

4 lapkričio, 2024

Lapkritis nusineša prabėgusios vasaros žavesį. Tačiau prisiminti jos spalvingas nuotaikas ir pasimėgauti gimtojo krašto grožiu pasibaigusiu žydinčiu metų laiku kviečia […]

G. Kartano nuotr.
4 lapkričio, 2024

Panevėžio taryba laikinuoju miesto meru paskyrė Petrą Luomaną. Tokį sprendimą taryba patvirtino pirmadienį vykusio posėdžio metu. Kandidatūrą parėmė 20 tarybos […]

1 lapkričio, 2024

Šiauliuose, Kėdainiuose, Panevėžyje ir Vilniuje sukčiai iš žmonių išviliojo apie 64 tūkst. eurų, pranešė policija. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato […]

31 spalio, 2024

Regionų ekonominė ir socialinė sistema vis dar atsilieka nuo didžiųjų Lietuvos miestų. Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, 2023-ųjų metų pabaigoje didžiausi […]

30 spalio, 2024

Vaikystė – laikas kai labiausiai norisi dūkti, šėlti, lakstyti, kai kojos neša toli, dažnas sutiktas tampa draugu, o iš veido […]

G. Kartano nuotr.
29 spalio, 2024

Panevėžyje toliau plečiama sporto infrastruktūra – šiuo metu vyksta naujos irklavimo bazės statybos darbai. Panevėžio savivaldybė, bendradarbiaudama su partneriais iš […]

Gintaro Lukoševičiaus nuotr.
29 spalio, 2024

Saulės nugairinta ir šilto vėjelio palydėta mūsų nedideliame miestelyje nuaidėjo rudens, derliaus ir muzikos šventė ,,Aruodai pilni – širdis rami“. […]

29 spalio, 2024

Panevėžio rajono Paįstrio kultūros centro Bernatonių padalinyje spalio 19 d. įvyko XII- asis regiono romansų atlikėjų konkursas „Sugrįžki, jaunyste“. Romansų […]

25 spalio, 2024

Apeliacinis teismui pripažinus Panevėžio miesto merą Rytį Mykolą Račkauską kaltu dėl piktnaudžiavimo bei uždraudus politikui trejus metus dirbti valstybės tarnyboje, […]

24 spalio, 2024

Apeliacinis teismas ketvirtadienį Panevėžio miesto merą Rytį Mykolą Račkauską pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo organizuojant viešuosius pirkimus ir skyrė jam 15 […]

24 spalio, 2024

Berniūnų kaime duris atvėrė pirmoji Panevėžio rajone moduliniame namelyje įsikūrusi biblioteka. Spalio 22 dieną įvyko naujų bibliotekos patalpų pristatymas visuomenei. […]

22 spalio, 2024

Nuolat augantis inžinerijos ir technologijų specialistų poreikis skatina verslą ir švietimą ieškoti glaudesnio bendradarbiavimo būdų, siekiant jaunus žmones įtraukti į […]

17 spalio, 2024

Panevėžio rajono savivaldybėje šiandien, spalio 17 d., vyko konferencija „Ekologiškos mitybos skatinimas ikimokyklinio ugdymo įstaigose: svarba ir sėkmės istorijos“. Renginį […]

16 spalio, 2024

Šiandien, spalio 16 dieną, Panevėžio rajono savivaldybės administracijoje pirmą kartą paminėta šalyje dar ne itin plačiai žinoma Tarptautinė Padėkos valytojui […]

15 spalio, 2024

Europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“, sujungdama Baltijos šalis su Europa ir taip užbaigdama trūkstamą jungtį, „atrakins“ augančio miesto vertes verslui […]

Atsinaujinęs Linų muziejus
14 spalio, 2024

Reprezentacinis Panevėžio rajono objektas – Stultiškių vėjo malūnas, kuriame įrengtas vienintelis Lietuvoje Linų muziejus, vėl mojuoja sparnais ir laukia lankytojų. […]