Kaimiškose Lietuvos vietovėse iškils 63 nauji ryšio bokštai: itin spartus internetas pasieks tūkstančius gyventojų ir įmonių
Kaimiškose ir nutolusiose Lietuvos vietovėse bus plečiama itin spartaus interneto infrastruktūra. Įgyvendinant projektą „Itin spartaus ryšio infrastruktūros plėtra“, šalyje numatoma pastatyti 63 naujus ryšio bokštus. Jie sudarys sąlygas gyventojams ir įmonėms naudotis itin spartaus ryšio paslaugomis vietovėse, kuriose tokios infrastruktūros plėtra rinkos sąlygomis iki šiol nebuvo ekonomiškai pagrįsta.
Įgyvendinus projektą, galimybę naudotis itin sparčiu ryšiu turės 14 909 namų ūkiai ir 1 348 įmonės. Tai turėtų prisidėti prie skaitmeninės atskirties tarp didžiųjų miestų ir atokesnių Lietuvos vietovių mažinimo.
Ryšio bokštais galės naudotis skirtingi operatoriai
Naujieji ryšio bokštai bus 60 metrų aukščio. Jie bus projektuojami taip, kad vienu metu viršutinėje konstrukcijos dalyje savo įrangą galėtų įrengti iki keturių ryšio operatorių.
Kiekvienas bokštas bus prijungtas prie viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ valdomo šviesolaidinio tinklo. Sukurta infrastruktūra bus atvira – ja galės naudotis Lietuvoje veikiantys ryšio paslaugų teikėjai, kurie galės gyventojams ir verslui pasiūlyti savo itin spartaus ryšio paslaugas.
Tokiu būdu gyventojai neturės būti priklausomi nuo vieno konkretaus paslaugų teikėjo. Skirtingi operatoriai galės naudotis ta pačia infrastruktūra, o klientai galės rinktis jiems tinkamiausias paslaugas.
Bokštų teritorijose taip pat bus įrengtos modernios apsaugos priemonės – perimetro apsauga, praėjimo kontrolė ir vaizdo stebėjimo sistemos.
„Statydami ryšio bokštus siekiame užtikrinti ne tik aukštą darbų kokybę, bet ir ilgaamžę, patikimą infrastruktūrą, kuri atitiktų visų ryšio operatorių poreikius. Kiekvienas bokštas projektuojamas taip, kad ateityje galėtų prisidėti prie tolesnės elektroninių ryšių plėtros ir sudarytų sąlygas gyventojams bei verslui naudotis moderniomis ryšio paslaugomis“, – teigia bokštus statančios UAB „Connecto“ direktorius Tomas Kulbis.
Ką gyventojams reiškia naujų bokštų statyba?
Itin spartus interneto ryšys šiandien reikalingas ne tik pramogoms ar bendravimui. Patikimas internetas tampa svarbia kasdienio gyvenimo ir ekonominės veiklos infrastruktūros dalimi.
Geresnis ryšys sudaro daugiau galimybių dirbti nuotoliniu būdu, naudotis elektroninėmis viešosiomis paslaugomis, mokytis, konsultuotis nuotoliniu būdu ir plėtoti verslą nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.
Ypač aktualu tai atokesnėse kaimiškose vietovėse, kuriose iki šiol dėl mažo gyventojų skaičiaus ar didesnių infrastruktūros įrengimo kaštų komercinė ryšio infrastruktūros plėtra ne visada buvo patraukli rinkos dalyviams.
Projekto tikslas – sukurti tokią infrastruktūrą, kuria vėliau galėtų naudotis skirtingi rinkos dalyviai.
„Spartus internetas šiandien yra būtina sąlyga nuotoliniam darbui, skaitmeninėms viešosioms paslaugoms, švietimui, sveikatos priežiūrai bei verslo plėtrai, todėl projekto nauda bus juntama gerokai plačiau nei vien geresnė interneto sparta. Tai galimybė žmonėms ir verslui visavertiškai dalyvauti skaitmeninėje ekonomikoje, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos“, – sako projektą įgyvendinančios VšĮ „Plačiajuostis internetas“ direktorius Gytis Liaugminas.
Gyventojams kyla klausimų dėl elektromagnetinės spinduliuotės
Ryšio infrastruktūros plėtra regionuose neapsieina ir be gyventojų klausimų apie naujų bokštų poveikį sveikatai. Specialistai pabrėžia, kad pats ryšio bokštas elektromagnetinės spinduliuotės neskleidžia – tai konstrukcija, ant kurios montuojamos ryšio antenos.
Elektromagnetinę spinduliuotę skleidžia būtent antenos. Prieš jas įrengdami ryšio operatoriai turi parengti projektus ir įvertinti elektromagnetinės spinduliuotės poveikį. Sprendiniai derinami su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC), kuris vertina, ar numatomi elektromagnetinės spinduliuotės lygiai atitinka nustatytas higienos normas.
Tik reikalavimus atitinkančiuose objektuose operatoriams leidžiama įrengti ryšio antenas. Be to, radiotechninių objektų priežiūra Lietuvoje yra reglamentuojama, o operatoriai privalo periodiškai atlikti elektromagnetinės spinduliuotės matavimus. Jų rezultatai skelbiami viešai NVSC interneto svetainėje.
„Ryšio bokštas pats savaime nėra elektromagnetinės spinduliuotės šaltinis, tai metalinė konstrukcija, skirta ryšio antenoms įrengti. Elektromagnetinę spinduliuotę skleidžia antenos, kurios montuojamos ant bokšto“, – aiškina NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.
Investicija į regionų skaitmeninę ateitį
Projektas „Itin spartaus ryšio infrastruktūros plėtra“ orientuotas į vietoves, kuriose aukštos kokybės itin spartaus ryšio infrastruktūros iki šiol trūko.
Svarbus projekto aspektas – kuriama atvira didmeninė infrastruktūra. Tai reiškia, kad ja galės naudotis skirtingi Lietuvoje veikiantys ryšio paslaugų teikėjai. Tokiu būdu siekiama ne tik pastatyti naujus bokštus, bet ir sudaryti sąlygas ilgalaikei elektroninių ryšių plėtrai regionuose.
Bendra projekto vertė viršija 30 mln. eurų. Jis finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis.
63 ryšio bokštų statybos darbus planuojama užbaigti iki 2027 metų balandžio 30 dienos, tačiau, esant poreikiui, projekto įgyvendinimo terminas gali būti pratęstas.
Įgyvendinus projektą, itin spartus ryšys taps prieinamas beveik 15 tūkst. namų ūkių ir daugiau kaip tūkstančiui įmonių. Tai ne tik nauji ryšio bokštai, bet ir investicija į galimybę gyventi, dirbti ir kurti verslą Lietuvos regionuose turint prieigą prie šiuolaikinių skaitmeninių paslaugų.
