Kaip atnaujinti namus tausojant aplinką ir suteikiant jiems charakterio
Atnaujinant ar statant namus dažnai kyla noras pakeisti viską – nuo grindų iki langų, nuo sienų spalvos iki baldų. Tačiau toks požiūris turi pasekmių: eikvojami ištekliai, susidaro didžiuliai atliekų kiekiai, didėja neigiamas poveikis aplinkai. Skaičiuojama, kad pasauliniu mastu statybų sektorius lemia apie 38 % visų CO₂ emisijų, o Lietuvoje statybos ir griovimo atliekos sudaro daugiau nei pusę visų atliekų.
Ar įmanoma namus atnaujinti kitaip – tausojant aplinką, išleidžiant mažiau ir kartu sukuriant jaukią, charakterį turinčią erdvę? Taip. Tam vis dažniau pasitelkiami žiediškumo principai.
Žiedinė ekonomika kviečia į statybines ir apdailos medžiagas žiūrėti ne kaip į vienkartinį sprendimą, o kaip į vertingą išteklių, kuris gali tarnauti ilgai ir būti naudojamas pakartotinai. Toks požiūris ne tik mažina atliekų kiekį, bet ir leidžia kurti namus su istorija.
Autentiškumas, kurio nenusipirksi
Prieš griaunant ar išmetant verta stabtelėti. Daugelis senų konstrukcijų, baldų ar apdailos elementų yra pagaminti iš kokybiškų, ilgaamžių medžiagų ir gali tarnauti dar dešimtmečius. Ne veltui senų ir naujų detalių derinimas tampa vis populiaresne interjero dizaino kryptimi.
Pavyzdžiui, seni mediniai langai ar durys dažnai gali būti sėkmingai restauruojami, užuot juos pakeitus naujais. Senos medinės grindys neretai yra tvirtesnės nei šiuolaikinės masinės gamybos alternatyvos. Tokius elementus derinant su šiuolaikiniais sprendimais kuriamas išskirtinis, jaukus interjeras, kuris taupo išteklius ir išlaiko namų dvasią.
Ilgaamžiai ir pakartotinai panaudojami sprendimai
Žiediškas požiūris kviečia mąstyti į priekį – ne tik apie tai, kaip namai atrodys dabar, bet ir kaip juos bus galima keisti ateityje. Renkantis patvarias, kokybiškas ir lengvai išardomas medžiagas, sumažėja poreikis dažnai daryti remontus ir išmesti mažai naudotus daiktus.
Jei planuodami remontą iš karto pagalvojame apie antrinį medžiagų gyvenimą, galime sutaupyti ir pinigų, ir išteklių. Pavyzdžiui, tvirtinimas varžtais arba sujungimas be klijų leidžia ateityje konstrukcijas išardyti ir panaudoti dar kartą.
„Neapgalvotai išmesdami statybines medžiagas prarandame vertingus išteklius, kurie galėtų tarnauti dar ilgai. Atsargiai išardžius galima išsaugoti plytas, lentas, plokštes ir kitas medžiagas, kurias galima pritaikyti savo reikmėms, perduoti kitiems arba parduoti skelbimų portaluose. Dažnai žmonės pasinaudoja tokia galimybe – panaudoja seną stogo dangą, plytas ar lentas savo projektuose. Ši praktika padeda sumažinti naujų resursų gavybą ir naudojimą, taip mažinant neigiamą poveikį aplinkai.“, – sako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertas Gražvydas Jegelevičius.
Natūralios ir atsinaujinančios medžiagos
Renkantis statybines ar apdailos medžiagas verta teikti pirmenybę natūralios kilmės ir iš atsinaujinančių žaliavų pagamintiems statybiniams elementams.
„Medienos ar kitų natūralios kilmės statybinių medžiagų naudojimas statyboje ne tik padeda sukurti sveikesnę gyvenamąją aplinką, bet ir sumažina statybos aplinkosauginį pėdsaką. Iš žiedinės ekonomikos perspektyvos – svarbu rinktis vietinės kilmės statybines medžiagas (o ne atvežamas iš tolimų kraštų). Taip pat svarbu, kad jas galima būtų pakartotinai naudoti. Vertėtų rinktis FSC sertifikuotus medienos gaminius iš tvariai tvarkomų miškų“, – pabrėžia G. Jegelevičius.
Tokių medžiagų pavyzdžiai – natūralus linoleumas, molio ar kalkių tinkas, apšiltinimo medžiagos iš celiuliozės, kanapių pluoštas ar avių vilna, plokštės iš perdirbtos medienos. Svarbu įsitikinti, kad šios medžiagos nebūtų papildomai apdorotos pavojingomis cheminėmis medžiagomis.
„Statybinės medžiagos su pavojingais priedais – plastifikatoriais, antipireinais, biocidinėmis medžiagomis, sunkiaisiais metalais – dažniausiai neperdirbamos ir netinkamos pakartotiniam naudojimui kitai paskirčiai (pvz., naudojimui interjere). Todėl verta rinktis arba statybines medžiagas pagamintas iš natūralių ir neapdorotų žaliavų, arba ekologiniais ženklais paženklintus gaminius, pvz., „Nordic Swan“, „Blue Angel“ ar M1 ženklais, kurių saugumas užtikrinamas griežtų ekologinių ženklų reikalavimų“, – komentuoja cheminių medžiagų ekspertas.
Geras planavimas ir atsakingas rūšiavimas
Geras planavimas, tikslūs matavimai ir apgalvoti sprendimai leidžia įsigyti tik tiek medžiagų, kiek iš tiesų reikia ir išvengti švaistymo. Be to, nebūtina pirkti visas naujas priemones – statybų ar remonto metu reikalingi įrankiai ir priemonės dažnai naudojami trumpai, todėl verta dalintis su kaimynais, draugais ar išsinuomoti. Dalijimasis padeda sutaupyti, mažina perteklinį vartojimą ir stiprina bendruomeninius ryšius.
Ne mažiau svarbus ir atliekų rūšiavimas. Renovacijos metu dažnai susidaro skirtingų rūšių atliekos – mediena, metalas, stiklas, taip pat pavojingos atliekos, pavyzdžiui, dažai ar tirpikliai. Jos turi būti tvarkomos pagal savivaldybių nustatytas taisykles. Todėl planuojant statybų ar remonto darbus verta iš anksto pasirūpinti atskiromis vietomis skirtingoms atliekų rūšims.
